Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Telšių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, ūkininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės ir įrodymai

2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.55 val., ties pastatu pažymėtu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,65 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis G. R., apklaustas kaip įtariamasis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad buvo namuose, kai apie 9 val. į mobilaus ryšio telefoną paskambino pažįstamas P. K., kuris paprašė nuvežti jį į parduotuvę. Iš vakaro su kartu broliu Ž. R. buvo vartojęs daug alkoholinių gėrimų, todėl ryte kai paskambino pažįstamas, abu su broliu jautė, kad dar yra apsvaigę nuo alkoholio. Nusprendė, kad brolio Ž. R. automobilį vairuos jis, brolis neprieštaravo. Kartu su broliu nuvyko pas P. K., po to trise nuvyko į (duomenys neskelbtini), esančią parduotuvę „Grūstė“. Grįžtant atgal taip pat vairavo jis, brolis tam neprieštaravo. Važiuojant ties (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu jam nustatė 1,75 promilių girtumą. 2017 metais jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes automobilį vairavo neblaivus. Vairuotojo pažymėjimo nėra įgijęs. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos (b. l. 53-55).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Ž. R. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

Liudytojo Ž. R. paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d., tiksliai laiko nepamena, nes buvo neblaivus, broliui G. R. paskambino pažįstamas P. K. ir paprašė pavežti jį į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Brolis sutiko ir pasakė, kad važiuos su jam priklausančiu automobiliu. Abu su broliu buvo neblaivūs, nes vakarykščiai buvo gėrę daug alkoholio. Pats dar jautėsi apsvaigęs ir suprato, kad brolis taip pat yra neblaivus, žinojo ir tai, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau neprieštaravo, kad vairuotų jam priklausantį automobilį. Vairuojant broliui, nuvažiavo iki P. K. namų ir po to trise nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „Grūstė“. Prie parduotuvės susitiko Petro brolį Joną, kuris kartu su jais važiavo namo. Grįžtant taip pat vairavo brolis G. Važiuojant ties (duomenys neskelbtini), iš galo pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. Sustojus, policijos pareigūnai broliui nustatė girtumą. Minėtas automobilis, kurį vairavo jo brolis G. R., priklauso jam. Automobilį nusipirko 2021 m. kovo 16 d. iš J. D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini).Tuomet jie susirašėme transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Po kiek laiko norėjo automobilį persiregistruoti savo vardu, tačiau, kai nuvyko į „Regitrą“ jam buvo paaiškinta, kad automobilio įregistruoti savo vardu negali, nes nepateikė atstovavimą patvirtinančio dokumento, nes J. D. automobilį buvo pirkęs iš M. B.. Automobilis iki tol nebuvo perregistruotas, yra registruotas M. B. vardu, nors tikrasis savininkas yra būtent jis pats. Automobilį nusipirko už 300 Eur, o šiai dienai jo vertė 100 Eur. Automobilio būklė yra prasta. Brolis G. R. pretenzijų neturi (b. l. 13-16).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio Žygimanto Liekio tarnybiniame pranešime Pavojus eismo saugumui nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.55 val., Telšių r., pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius, akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo sunkiai kalbėjo, nesiorientavo aplinkoje. Nustatyta, kad automobilį vairavo G. R.. Alkotesteriu 2021 m. rugpjūčio 29 d., 10.59 val. jam buvo nustatytas 1,74 promilių, o antru pūtimu 11.17 val. – 1,65 promilių neblaivumas (b. l. 19-20).

Alkotesterio Drager parodymų šaknelėse užfiksuota, jog G. R. 2021 m. rugpjūčio 29 d., 10.59 val. nustatytas 1,74 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 11.17 val. nustatytas 1,65 promilių girtumas (b. l. 33).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, jog automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tomadas“ buvo nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 28).

VĮ „Regitra“ Informacijoje apie kelių transporto priemones nurodyta, kad nuo 2021 m. balandžio 48 d. automobilis parduotas naujam savininkui J. D. Ankstesnis savininkas – M. B. (b. l. 29).

2021 m. rugsėjo 22 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefonu buvo apklaustas J. D., kuris patvirtino, kad automobilį buvo nusipirkęs 2020 m. pabaigoje, o 2021 m. kovo mėn. jį pardavė Ž. R. Yra išvykęs į Daniją, kur bus iki 2021 m. gruodžio mėn. ir negalės atvykti į apklausą (b. l. 17).

2021 m. rugpjūčio 29 d. Apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiame tyrime nerasta (b. l. 8-10).

2021 m. rugpjūčio 31 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog Ž. R. pateikė dvi transporto pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 21-23). Jose užfiksuota, jog 2020 m. gruodžio 10 d. M. B. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 300,00 Eur J. D. (b. l. 25), o J. D. minėtą automobilį 2021 m. kovo 16 d. už 300,00 Eur pardavė Ž. R. (b. l. 24).

2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu kaltinamajam G. R. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis G. R., žinodamas ir jausdamas, kad yra neblaivus, tyčia vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 1,57 promilių, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Tokią išvadą leidžia daryti paties kaltinamojo parodymai, alkotesterio rodmenys, kuriais užfiksuotas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl teismui nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

III. Bausmės skyrimas

Kaltinamasis G. R. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtinę, nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokė, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, į tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka už transporto priemonių apsvaigus nuo alkoholio ir teistas už analogiškos veikos padarymą, tačiau teistumas yra išnykęs, o apie administracine tvarka paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 37-3-, 40-42).

Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad ne kartą būdamas baustas už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, išvadų nedaro, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskiriant įstatymo numatytą ir prokurorės siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant kiek didesnį, nei BK 46 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas minimumas .

Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir tai, kad sutiko, jog byla būtų baigta supaprastinto proceso tvarka – priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Įtvirtinus baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), įstatymų leidėjas siekė padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,65 promilių neblaivumas. Nustatytos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis G. R. sąmoningai nepaisė įstatymų reikalavimų, kritiškai nevertino savo veiksmų, dėl ko kilo pavojus ne tik jam, bet ir kitiems kelių eismo dalyviams, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. R. inkriminuotą nusikaltimą įvykdė vairuodamas jo broliui Ž. R. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilio savininkas Ž. R. žinojo, jog kaltinamasis jam priklausantį automobilį vairuoja neblaivus ir neturėdamas teisės tai daryti, tam neprieštaravo ir pats važiavo kartu, todėl sprendžia, kad yra pagrindas konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo įrankį – Ž. R. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 94 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas). Teismui nekyla abejonių, jog automobilio savininkas yra būtent Ž. R. ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai – VĮ „Regitra“ informacija ir aukščiau nurodytos dvi Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–422 straipsniais,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2 dalimi, G. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejus) metus, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti Ž. R. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Regitra“ įregistruotas buvusio savininko M. B. vardu, perleistas J. D.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam G. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam G. R., kad paskirtą baudą privalo sumokėti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą (įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti kaltinamajam G. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.