Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimas

2021-03-23 · Civilinė byla Nr. e2-2120-476/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
e2-2120-476/2021
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00088-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Irena Narbutienė (pirm.)
Atsakovas
G. S.
Ieškovas
"Gelvora"
Civilinė byla Nr. e2-2120-476/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00088-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.5.; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gelvora“ pareikštą ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB ,,Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovės G. S. 845,97 Eur skolos, 1 105,11 Eur palūkanų, 12,48 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2013-08-02, 2013-08-22, 2013-08-29, 2013-09-09, 2013-09-12, 2013-09-13 UAB „4finance“ ir G. S. sudarė Sutartį Nr. 47539003, 2013-09-12 sudarė Sutartį Nr. 9852077001 pagal kurias UAB „4finance“ atsakovei suteikė Sutartyse nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas Sutartyse numatytas sumas UAB „4finance“ naudai. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė Sutartis, todėl UAB „4finance“ 2014-06-09 Sutartį Nr. 47539003 ir 2014-07-03 Sutartį Nr. 9852077001 nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.

2017 m. gegužės 4 d. UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB „Gelvora“ įgijo visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal sutartis. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovė pastarųjų nėra įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dieną.

Ieškovės UAB „Gelvora“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 2021 m. kovo 17 d. gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovei G. S. teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, 2021 m. kovo 8 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atlikęs ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, pateiktų per elektroninių paslaugų portalą (EPP), vertinimą nustatė, kad 2013-08-02, 2013-08-22, 2013-08-29, 2013-09-09, 2013-09-12, 2013-09-13 pirminė kreditorė UAB „4finance“ ir G. S. sudarė Sutartį Nr. 47539003, pagal kurią atsakovei 2013 m. rugpjūčio 2 d. atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas buvo suteiktas 86,89 Eur (300,00 Lt) vartojimo kreditas 30 dienų laikotarpiui, 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo suteiktas 57,92 Eur (200,00 Lt) vartojimo kreditas 30 dienų laikotarpiui, 2013 m. rugpjūčio 29 d. buvo suteiktas 57,92 Eur (200,00 Lt) vartojimo kreditas 30 dienų laikotarpiui, 2013 m. rugsėjo 9 d. buvo suteiktas 57,92 Eur (200,00 Lt) vartojimo kreditas 30 dienų laikotarpiui, 2013 m. rugsėjo 12 d. buvo suteiktas 144,81 Eur (500,00 Lt) vartojimo kreditas 30 dienų laikotarpiui, 2013 m. rugsėjo 13 d. buvo suteiktas 173,77 Eur (600,00 Lt) vartojimo kreditas 30 dienų laikotarpiui o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas numatytas sumas UAB „4finance“ naudai. Bendra kredito suma yra 579,24 Eur atsakovei G. S. 2013 m. rugpjūčio 2 d., 2013 m. rugpjūčio 22 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d., 2013 m. rugsėjo 9 d., 2013 m. rugsėjo 12 d. ir 2013 m. rugsėjo 13 d. pavedimais buvo pervesta į jo asmeninę banko sąskaitą. 2013 m. rugsėjo 12 d. pirminė kreditorė UAB „4finance“ ir G. S. sudarė sutartį Nr. 9852077001, pagal kurią atsakovui atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas buvo suteiktas 289,62 Eur (1 000,00 Lt) vartojimo kreditas 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas numatytas sumas UAB „4finance“ naudai. Kredito suma 289,62 Eur atsakovei G. S. 2013 m. rugsėjo 12 d. pavedimu buvo pervesta į jos asmeninę banko sąskaitą. 2017 m. gegužės 4 d. UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB „Gelvora“ įgijo visas reikalavimo teises į atsakovės atžvilgiu pagal vartojimo kredito sutartis susidariusį įsiskolinimą. Ieškovas 2017 m. gegužės 24 d. pranešimais informavo atsakovę, kad įgijo reikalavimo teisę į įsiskolinimą. Tačiau atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove.

Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovės buvo sudarytos vartojimo kredito sutartys, kurių pagrindu pradinis kreditorius atsakovei suteikė sutartyse numatyto dydžio vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo pradiniam kreditoriui sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už gautus kreditą. Atsakovė netinkamai vykdė sutartis, taip pažeidė savo prievoles, atsiradusias jam tarp šalių sudarytų vartojimo kredito sutarčių Nr. 47539003 ir Nr. 9852077001 pagrindu, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovei, ji turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu pradiniam kreditoriui atsiradusius nuostolius. Vadovaujantis reikalavimų perleidimo sutarties nuostatomis, atsakovė privalo sumokėti ieškovei skolas pagal vartojimo kredito sutartis, tai yra pagal sutartį Nr. 47539003 – 579,24 Eur skolos, o pagal sutartį Nr. 9852077001 – 266,73 Eur skolos, viso 845,97 Eur. Kadangi pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę į įsiskolinimo atlyginimą iš atsakovės perleido ieškovei, atsakovė turi šią pareigą įvykdyti ieškovei.

Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti ir 456,42 Eur palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 47539003, kurias sudaro reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos 323,56 Eur palūkanos, po reikalavimo perleidimo, tai yra 2017 m. gegužės 4 d. iki ieškinio parengimo paskaičiuotos 104,42 Eur palūkanos, kurių dydį ieškovė sumažino iki 5,00 procentų bei 28,44 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo ir 648,69 Eur palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9852077001, kurias sudaro 532,34 Eur reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos palūkanos ir 48,08 Eur nuo reikalavimo perleidimo, tai yra 2017 m. gegužės 4 d. iki ieškinio parengimo paskaičiuotos palūkanos, kurių dydį ieškovė sumažino iki 5,00 procentų.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Vertinant ieškovės prašomas priteisti palūkanas atkreiptinas dėmesys į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–7–75–823/2020).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas (Sutarties 7.1 punktas), tačiau ne mokėjimo. Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles.

Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, nurodė, kad pradinė kreditorė 2014 m. birželio 9 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį Nr. 47539003, 2014 m. liepos 3 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį Nr. 9852077001, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš priedo prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17–50–03 matyti, kad skolos perleidimo dieną pagal sutartį Nr. 47539003 yra paskaičiuota 28,44 Eur palūkanų ir 323,56 Eur bendros kredito kainos palūkanų suma, o pagal sutartį Nr. 9852077001 yra paskaičiuota 68,27 Eur palūkanų ir 532,34 Eur bendros kredito kainos palūkanų suma. Darytina išvada, kad 28,44 Eur ir 68,27 Eur palūkanos yra mokėjimo palūkanos, kadangi tokia palūkanų suma nurodyta ir specialiosiose Sutarties sąlygose. Kadangi Sutartimi nustatytas mokėjimo palūkanų dydis neviršija tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatyme (nagrinėjamai bylai aktuali redakcija, įsigaliojusi 2012 m. sausio 1 d.) įtvirtinto palūkanų dydžio, todėl 28,44 Eur ir 68,27 Eur mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos pagal sutartis Nr. 47539003 ir Nr. 9852077001 iki sutarčių nutraukimo dienos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai, viso 96,71 Eur (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.213 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K–3–29–248/2016). Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K–7–4–611/2020).

Vadovaujantis Sutarties 7.1 ir 4.1 punktais, atsakovas už netinkamą prievolės pagal Sutartį vykdymą privalo mokėti bendrą kredito kainos metinę normą, nustatytą Sutarties specialiosiose sąlygose.

Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalis, kuri nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (nagrinėjamai bylai aktuali redakcija, įsigaliojusi 2012 m. sausio 1 d.). Šioje nuo 2016 m. vasario 1 d. galiojančios redakcijos normoje taip pat įtvirtinta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K–7–4–611/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta – kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K–7–4–611/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 procentų dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną.

Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K–3–289–1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K–3–374–687/2019). Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio CK 6.2284 straipsnio 9 dalis), todėl vartotojo reikalavimas vertinti vartojimo kredito sutarties sąlygų atitikimą įstatymams nėra reikalingas.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9852077001 prašo priteisti 323,56 Eur bendros kredito kainos palūkanų sumą, kurią paskaičiavo pradinė kreditorė, o pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 47539003 prašo priteisti 532,34 Eur bendros kredito kainos palūkanų sumą. Kadangi iš priedo prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17–50–03 negalima nustatyti, o ir ieškovė nenurodė, kokio dydžio palūkanų norma buvo taikoma, skaičiuojant kompensacines palūkanas, todėl laikytina, kad buvo skaičiuota vartojimo kredito sutarčių specialiose sąlygose numatyta palūkanų norma, tačiau nemažesnė kaip 198,30%. Kadangi Sutartimi nustatytas palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palūkanų), vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytų Sutarčių bendrųjų sąlygų 7.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, Sutarčių sąlygos, pažeidžiančios šią įstatymo normą, yra niekinės ir negaliojančios (CK 1.80 straipsnis).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K–3–289–1075/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K–7–4–611/2020). Vadovaujantis šiuo teismų išaiškinimu, pripažinus sutarčių Nr. 47539003 ir Nr. 9852077001 sąlygas negaliojančiomis, jos negali būti priteisiamos, kadangi sąlyga nustatanti galimybę prievolę skolininkui mokėti kompensuojamąsias palūkanas buvo pripažinta negaliojančia.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 323,56 Eur kompensuojamųjų palūkanų bei 532,34 Eur kompensuojamųjų palūkanų, atmestinas, pripažįstant nesąžiningomis ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Nr. 47539003 ir Nr. 9852077001 bendrųjų sąlygų 7.1 punkto nuostatas, kad vartojimo kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, specialiosiose sąlygose numatyta bendra kredito kainos metinė norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką.

Taip pat ieškovė prašo priteisti 104,42 Eur palūkanų, paskaičiuotų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 47539003 bei 48,08 Eur palūkanų, paskaičiuotų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9852077001 nuo reikalavimo teisės perėmimo dienos 2017 m. gegužės 4 d. iki ieškinio parengimo dienos, taikant mažesnę 5,00 proc. palūkanų normą. Ieškovės prašomų priteisti palūkanų dydis neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus dydžio, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas priteisiant iš atsakovės viso 152,50 Eur kompensuojamųjų palūkanų pagal vartojimo kredito sutartis Nr. 47539003 ir sutartį Nr. 9852077001, paskaičiuotas taikant 5,00 proc. palūkanų normą nuo reikalavimo teisės perėmimo dienos 2017 m. gegužės 4 d. iki ieškinio parengimo dienos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K–3–283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį, 56,41 proc. ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovės ieškovei priteistina 24,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((44,00 Eur žyminio mokesčio) x 56,41 proc.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, buveinės adresas Vilnius, Juozapavičiaus g. 7, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT02 7044 0600 0031 0074, akcinė bendrovė „SEB bankas“, 845,97 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 97 ct) skolos, 96,71 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 71 ct) sutartines/pelno palūkanas, 152,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus, 50 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,48 Eur (dvylika eurų 48 ct) skolos išieškojimo išlaidas ir 24,82 Eur (dvidešimt keturis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarčių Nr. 47539003 ir Nr. 9852077001 bendrųjų sąlygų 7.1 punkto nuostatas, kad vartojimo kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, specialiosiose sąlygose numatyta bendra kredito kainos metinė norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė