Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-18 · Byla Nr. Ik-1892-629/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
Ik-1892-629/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Mefodija Povilaitienė, Gintaras Dzedulionis
Atsakovas
Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
V. P.
Advokatai
Gintaras Špokas
Administracinė byla Nr. I-1892-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00109-2012-8)Procesinio sprendimo kategorija 25., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Gintaro Dzedulionio,

sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,

dalyvaujant atsakovės Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ligitai Balsytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 27–29) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2011 m. gruodžio 16 d. Gyventojų registrų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) raštą dėl asmens duomenų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), Tarnybos 2011 m. gruodžio 22 d. raštą dėl asmens duomenų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti Tarnybą suteikti prašomą informaciją – pažymą apie J. S. (J. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) šeimos sudėtį (vedęs ar išsiskyręs, kada nutraukta santuoka, sutuoktinės vardas pavardė) – per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pagal 2011 m. gruodžio 21 d. prašymą Tarnybai dėl informacijos pateikimo Nr. 1119, bei priteisti iš atsakovės visas teismo išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1320-39-2005 dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo J. S. priteisti 234144,68 Lt ir 1400 Lt žyminio mokesčio pareiškėjo naudai bei 3961,68 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (teismo sprendimas yra įsiteisėjęs). Paaiškino, jog siekiant vykdyti teismo sprendimą ir išieškoti priteistus pinigus, yra būtini duomenys iš Tarnybos apie J. S. šeimos sudėtį. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo klausimu jo advokatas Gintaras Špokas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 str., kreipėsi į atsakovę, tačiau ši informacija nebuvo suteikta, motyvuojant tuo, kad J. S. prievolės atsiradimo metu nebuvo vedęs. Pareiškėjas pažymėjo, kad advokatas pateikė ne tik įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet ir antstolio G. Puodžiuko pažymą, kurioje nurodyta, kad vykdomoje byloje skolininkui grąžinamų piniginių lėšų nėra (skolininkas vengia vykdyti savo prievolę). Pareiškėjo nuomone, atsakovei buvo pateikta pakankamai duomenų prašomai informacijai gauti. Pažymėjo, kad prašomą informaciją jo advokatas panaudotų konkretiems su bylos vykdymu susijusiems veiksmams atlikti, o neturint šios informacijos tolimesni procesiniai veiksmai yra negalimi, todėl nukenčia pareiškėjo teisėti interesai, o skolininkas ir toliau nevykdo prisiimtos prievolės.

Pasak pareiškėjo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 str. 4 d. galima prašyti teismo liudijimo apie teisę gauti šiuos įrodymus, tačiau remiantis tuo, kad teismai siekia koncentruotai ir ekonomiškai dirbti bei šiuo metu yra ypatingai didelis jų užimtumas, liudijimo išdavimas užimtų nemažai laiko. Taip pat siekiant gauti tokį liudijimą ne tik dar labiau vilkintųsi teismo sprendimo už akių Nr. 2-1681-653/09 vykdymas, tačiau ir būtų trukdoma teismui koncentruotai dirbti. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos veiksmai skatina sprendimo už akių vykdymo vilkinimą ir galimai pažeidžia jo interesus, kadangi paaiškėjus, kad nutraukdamas santuoką skolininkas J. S. nuslėpė turintis kreditorių, atsirastų galimybės proceso atnaujinimui bei kitų teisinių procesinių veiksmų atlikimui.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 36) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodė, kad skunde pareiškėju yra nurodytas V. P., nors šiuo skundu pareiškėjas prašo įpareigoti Tarnybą suteikti prašomą informaciją per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pagal 2011 m. gruodžio 19 d. prašymą, patikslinusį 2011 m. gruodžio 14 d. prašymą, kuriame vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 str. prašoma išduoti pažymą apie J. S. šeimos sudėtį. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas reglamentuoja advokatų veiklos sąlygas bei tvarką. Atkreipė dėmesį, jog skundo teismui pareiškėjas yra fizinis asmuo, kuris pagal Lietuvos advokatūros interneto puslapyje (adresu www.advoco.lt) teikiamą informaciją neteikia teisinių advokato paslaugų ir nėra įgaliotas veikti advokato vardu, todėl atsakovės nuomone, neturi keliamo reikalavimo teisės.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat paaiškino, jog savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 3 str. 1 d. 4 p., kuriame įtvirtinta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Tarnybos 2011 m. gruodžio 22 d. rašte skirtame advokatui Gintarui Špokui, buvo nurodyta, kad remiantis tarnybai pateiktu Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu už akių, nustatyta, kad J. S. su V. P. paskolos sutartis sudarė iki 2003 m. gegužės 8 d. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančius duomenis, paskolų sudarymo laikotarpiu J. S. nebuvo sudaręs santuokos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 1 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, todėl, atsakovės nuomone, J. S. sudarytos paskolos sutartys turėtų būti priskiriamos kaip asmeninė J. S. nuosavybė, o ne kaip bendroji jungtinė jo ir jo sutuoktinės nuosavybė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 40, 42, 44).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės Tarnybos atstovė Ligita Balsytė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais (b. l. 46–47).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl 2011 m. gruodžio 16 d. Gyventojų registrų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto dėl asmens duomenų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastarosios 2011 m. gruodžio 22 d. rašto dėl asmens duomenų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su advokatu Gintaru Špoku 2011 m. gruodžio 13 d. sudarė atstovavimo sutartį, kurios pagrindu advokatas 2011 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu išduoti pažymą apie J. S. šeimos sudėtį, nurodant, jog bus siekiama paruošti procesinius dokumentus teismui – ieškiniui dėl skolos (b. l. 6).

Tarnyba 2011 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo advokatą informavo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys yra teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kurio 6 str. yra nurodyta, kad prašyme dėl asmens duomenų teikimo turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis, o pareiškėjos atstovo prašyme nėra nurodytas J. S. šeimos sudėties duomenų gavimo teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis tarnyba galėtų pateikti šiuos duomenis be asmens sutikimo. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis ADTAĮ 5 str. 1 d. 1 p., asmens duomenys gali būti teikiami, jeigu asmuo duoda sutikimą teikti jo duomenis, o nesant J. S. sutikimo, Tarnyba negali teikti jo asmens duomenų (b. l. 7).

Pareiškėjo atstovas 2011 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, kad prašomi duomenys reikalingi priteistos teismo sprendimu skolos išieškojimui, nukreipiant šį išieškojimą būtent į J. S. sutuoktinės turtą (jeigu jis buvo ar yra susituokęs), taip pat, jog prašomi duomenys reikalingi galimam proceso atnaujinimui, jeigu paaiškėtų, kad J. S. yra išsiskyręs ir skyrybų metu buvo nuslėptas kreditorius – pareiškėjas V. P.. Taip pat pridėjo antstolio G.Puodžiuko 2011 m. kovo 25 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad iš J. S. išieškoti priteistą sumą nėra galimybių (b. l. 10), bei Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą už akių (b. l. 4–5), kurio pagrindu buvo išrašytas vykdomasis raštas ir pateiktas vykdymui antstoliui G.Puodžiukui (b. l. 8).

Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo atstovo 2011 m. gruodžio 19 d. patikslintą prašymą Nr. 1116 dėl J. S. šeimos sudėties duomenų teikimo, informavo pareiškėjo atstovą advokatą Gintarą Špoką, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendime už akių nurodyta, kad paskutinė paskolos sutartis sudaryta 2003 m. kovo 8 d., o J. S. prievolės atsiradimo metu nebuvo vedęs. Taip pat pažymėjo, kad J. S. turi nepilnamečius vaikus: D. S. ir D. S. (b. l. 9).

Pažymėtina, jog, kaip matyti iš Tarnybos nuostatų, patvirtintų 2000 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 454 1 p., Tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, taip pat vadovaujančioji Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo ir registro tvarkymo įstaiga, kurios paskirtis – vystyti bei modernizuoti registrą, tvarkyti registre kaupiamus asmens duomenis, užtikrinti kokybišką ir laiku atliekamą asmens duomenų pateikimą registro duomenų gavėjams, įgyvendinti registre kaupiamų asmens duomenų apsaugos priemones, sudaryti ir tvarkyti asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatus ir kvalifikuotus sertifikatus, įrašomus į asmens tapatybės korteles, taip pat atlikti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojo bei kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų užtikrina Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, tuo tarpu advokatų veiklos sąlygas bei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 str. 2 d., advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje reikalavimus panaikinti 2011 m. gruodžio 16 d. Gyventojų registrų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštą dėl asmens duomenų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastarosios 2011 m. gruodžio 22 d. raštą dėl asmens duomenų teikimo Nr.)(duomenys neskelbtini) teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atlikti veiksmus reiškia fizinis asmuo V. P., o skundžiamais raštais informacija buvo teikiama arba ją atsisakoma teikti pastarojo advokatui Gintarui Špokui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatomis.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nėra įgaliotas veikti advokato vardu, nepaisant to, kad pastarasis būtent jo interesus atstovaudamas prašė Tarnybos suteikti konkrečią informaciją, todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas turėtų pateikti prašomą informaciją jo advokatui, kaip garbingam, nepriekaištingos reputacijos asmeniui, vykdančiam savo pareigą tinkamai ginti pareiškėjo interesus bei teises vertintini kritiškai, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas, konstatuojant, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertina ir ginčijamų aktų teisėtumo.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d. skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858 – 687/2011). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Pabrėžtina, jog teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu supratimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-2004).

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog, jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad kreipęsis teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, skundas turi būti atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2751/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėMefodija PovilaitienėGintaras Dzedulionis