- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-841-324/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05195-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „IF draudimas“, P. J.
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovui R. P., atsakovo atstovei Romualdai Ivaškevičienei, trečiojo asmens atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-635-528/2010 pagal R. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „IF draudimas“, P. J. dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3000 Lt turtinei žalai atlyginti, 1654,72 Lt neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 24 d. apie 13.15 val. Kaune Ašigalio g. prie stotelės, belipant iš 20-ojo maršruto autobuso, vairuotojas P. J. per anksti uždarė duris ir prispaudė koją. Ją ieškovas ištraukė, bet traukdamas nukrito ant asfalto ir stipriai susimušė koją, krūtinės ląstą, išsipurvino drabužius. Tą pačią dieną kreipėsi į Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariatą, kitą dieną – į medikus. Buvos nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nenustačius nusikaltimo požymių, ikiteisminiai tyrimai nutraukti, tačiau konstatuota, kad autobuso vairuotojas P. J. nevykdė 2005 m. gegužės 5 d. Kauno m. savivaldybės sprendimu Nr. T-246 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi taisyklių 24.2 punkto, įpareigojančio saugiai įlaipinti ir išlaipinti keleivius, privažiavus prie kelkraščio. Dėl sužalojimo gydytojui uždraudus ieškovui kilnoti sunkius daiktus, negalėjo po 1 Lt už daigą parduoti tais metais išaugintų 3000 pomidorų daigų. Daigus ieškovas turėjo išmesti, dėl to patyrė 3000 Lt turtinę žalą. Dėl nukritimo ant asfalto jautė didelį išgąstį, dvasinį sukrėtimą pakliūti po autobuso ratais, po traumos bijojo eiti per gatvę, įlipti, išlipti iš autobusų, troleibusų, kurį laiką mažiau išeidavo iš namų, sumažėjo jo bendravimo galimybės, išgyveno, kad negalės parduoti kelis mėnesius augintų pomidorų daigų. Patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 Lt. UAB „If draudimas“ jam išmokėjo 345,28 Lt, teigė, kad likusią 1654,72 Lt sumą turi atlyginti atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl negautų pajamų. Konstatavo, kad liudytojos O. J. P. parodymai paneigė ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pomidorų daigų kainų, pardavimo laiko bei daigų kiekio, išmetimo tinkamus parduoti daigus 2008 m. balandžio – gegužės mėnesiais. Nustatė, kad informacijoje apie ieškovo gydymą poliklinikoje nėra duomenų apie krūtinės ir pilvo sumušimą bei gydymą ar draudimą kelti svorį. Sprendė, kad medicininiai ir kiti dokumentai nepatvirtina, jog ieškovas negalėjo kelti svorio – dėžių su daigais ir užsiimti daigų pardavimu dėl 2008 m. balandžio 24 d. įvykio metu sumušto pilvo bei krūtinės, o ne dėl 2008 m. kovo 17 d. sužaloto peties. Laikė, kad negalėjimo gauti pajamų iš pomidorų daigų pardavimo 2008 m. priežastis buvo ne ieškovo negalėjimas kelti svorio, bet tai, jog ieškovo automobilis buvo sugedęs ir jis neturėjo transporto priemonės nuvežti tuos daigus į turgų. Konstatavo, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovo vairuotojo P. J. veikos ir ieškovo nurodytos žalos. Sutiko, kad dėl 2008 m. balandžio 24 d. įvykio ieškovas patyrė išgąstį, sukrėtimą, tačiau įvertinęs aplinkybes, jog jau kitą dieną po įvykio ieškovas vėl važiavo ir atsiėmė savo nepataisytą automobilį, ėjo į polikliniką, lankė savo pažįstamą O. J. P., vėliau pats pirko kitą automobilį, sprendė, kad jie buvo trumpalaikio – momentinio pobūdžio, ieškovas dėl to į medikus nesikreipė. Įvertinęs šią aplinkybę ir tai, kad ieškovo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, atsakovo vairuotojo P. J. veiksmuose nebuvo tyčios, ieškovas nepateikė įrodymų dėl patirtos turtinės žalos dydžio, padarė išvadą, kad draudiko UAB „If draudimas“ ieškovui sumokėta 345,28 Lt išmoka neturtinei žalai atlyginti atitinka padarytą žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Buvo padaryta argumentacijos klaida, nes išvada, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovo vairuotojo P. J. veikos ir ieškovo nurodytos žalos, buvo argumentuojama neteisingu teiginiu, jog tik labai retais metais daigų pardavimas prasidėdavo gegužės mėnesį. Pomidorų sėklos sodinamos prieš du mėnesius iki daigų sodinimo, t.y. kovo-balandžio mėnesiais, daigai užauga gegužės-birželio mėnesiais. Pomidorų daigų pardavimo metas tiesiogiai priklauso nuo to, kada jie buvo pasėti, o ne nuo force majeure. Ieškovas nurodė, jog pomidorų sėklas pasodino kovo viduryje, todėl pomidorų daigai išaugo gegužės viduryje. Šiuos daigus ieškovas turėjo parduoti iki gegužės pabaigos, nes peraugusių pomidorų daigų niekas neperka.
Teiginys, jog O. J. P. padedant realizuoti turguje pomidorų daigus, jų iš viso parduodavo 1000 vienetų, gal ir mažiau, apie ieškovo iš namų parduodamų pomidorų daigų skaičių jai nėra žinoma, nepaneigia, kad ieškovas galėjo parduoti iš viso 3000 vienetų pomidorų daigų. Į vidutinio dydžio šiltnamį pirkėjas gali pasodinti 250 pomidorų daigų, todėl užtenka vidutiniškai 12 pirkėjų, kad būtų parduota 3000 pomidorų daigų vienetų.
Klaidingai interpretuoti liudytojos teiginiai apie pomidorų daigų kainą. Įprastinė vidutinė vieno pomidoro daigo kaina yra 1 Lt. Po 0,30 Lt-0,40 Lt parduodami peraugusių pomidorų daigai, tačiau ieškovas tokių pomidorų daigų nepardavinėjo.
Neteisingas teiginys, kad 2008 m. birželio antroje pusėje ieškovas O. J. P. atvežė 20 daigų, jos draugei 15-20 daigų. Kovo mėnesį pasodinti pomidorų daigai birželio antrojoje pusėje jau nepardavinėjami.
Klaidingai teigta, kad 2008 m. liepą ieškovas skundėsi, jog pardavimai eina į pabaigą, jis neturi kur dėti pomidorų daigų, nes niekas nebeperka, o anksčiau jų parduoti negalėjo. Kovo mėnesį pasodintų pomidorų daigų liepą jau nebūna, nes liepos – rugpjūčio mėnesiais reikia nuimti pomidorų derlių, o ne sodinti pomidorų daigus.
Nepagrįstai spręsta, kad ieškovo sveikatos istorijoje ir pažymoje apie atliktas gydytojų konsultacijas, nustatytas diagnozes bei paskirtą gydymą nėra tiesiogiai įrašytos diagnozės – krūtinės ląstos sumušimas su odos nubrozdinimu. Iš VĮ Kauno Šančių poliklinikos pažymos matyti, kad ieškovas 2008 m. balandžio 24 d. buvo sužalotas autobuso išlipimo metu, sumušė krūtinę, ieškovui šioje gydymo įstaigoje nustatyta diagnozė – krūtinės ląstos sumušimas, krūtinės ląstos rentgenogramoje šviežių lūžimų nematyti, po 2008 m. balandžio 24 d. kreipimosi į minėtą gydymo įstaigą, ieškovui taikytas gydymas, dėl minėtos diagnozės jis kelis mėnesius lankėsi poliklinikoje. Šiuos duomenis įstaigos antspaudu ir savo parašu patvirtino VĮ Kauno Šančių poliklinikos direktorė (vyriausioji gydytoja) Z. Č. VĮ Kauno Šančių poliklinikos pažymoje „Dėl informacijos“ taip pat buvo duomenys apie kreipimąsi į šią įstaigą dėl to, kad ieškovas 2008 m. balandžio 24 d. buvo sužalotas autobuso išlipimo metu, sumušė krūtinę. Ši informacija yra pateikta minėtos pažymos 11-12 eilutėse: „2008 m. balandžio 24 d. gydytojo radiologo konsultacija. Atlikta k. pusės krūtinės ląstos rentgenograma k. raktikaulio – k. raktikaulio vidur, trečdalių senas lūžimas“. Teismas galėjo vadovautis šia trumpa nuoroda ieškovo sveikatos istorijoje ieškodamas išsamios informacijos apie minėtą kreipimąsi.
Klaidingai teigta, kad ieškovas negalėjo paaiškinti, kokio svorio ir kiek laiko jam nebuvo leidžiama kelti. Lietuvos Respublikoje nėra teisės akto, pagal kurį gydytojas radiologas, diagnozavęs krūtinės ląstos sumušimą, turėtų pareigą atitinkamoje medicininėje statistinės apskaitos formoje padaryti įrašą, kilogramų tikslumu nurodydamas, kokio svorio ir kiek laiko pacientui neleidžiama kelti. Visuotinai pripažintas medicinoje standartas yra toks gydymo algoritmas, kuomet diagnozavus krūtinės ląstos sumušimą, suteikiama žodinė konsultacija, rekomenduojant nekelti sunkių daiktų ir reikalui esant paskirti vaistų bei reabilitaciją.
Nepagrįsta išvada, kad dėl dešinio peties traumos ir dėl to, kad ieškovas dešiniarankis, jis negalėjo pakelti pomidorų daigų dėžučių ir dėl to parduoti pomidorų daigų. Ieškovas po dešinio peties traumos negalėjo tik iškelti aukštai rankos, tačiau kelti dėžutes galėjo. Ieškovas dešiniarankis yra kalbant tik apie rašymą, o dirbdamas fizinį darbą, jis naudojasi abiem rankomis.
Išvada, jog kitos ligos ieškovui kėlė nepatogumus bei trukdė užsiimti pomidorų daigų pardavimu, padaryta neatlikus medicininių dokumentų analizės, t.y. nėra argumentacijos dėl šių ligų poveikio ieškovo gebėjimui parduoti pomidorų daigus.
Neatitinka tikrovės teiginys, kad O. J. P. su ieškovu pažįstama nuo 1994 m. ir padėjo jam prekiauti turguje, nes šiam jau tuomet buvo sunku – senas, sužeistas, sunkiai kėlė ranką, artimieji jam nepadėdavo. Ieškovas buvo sužeistas 2008 m. kovo mėnesį (patirta dešinio peties trauma), o ne nuo 1994 metų.
Neteisinga išvada, jog ieškovas negalėjo parduoti pomidorų daigų, kadangi jo automobilis buvo sugedęs, o kito automobilio jis neturėjo. Iš pradžių padaryta išvada, jog ieškovas pajamų negavo dėl dešinio peties traumos, vėliau – dėl to, kad buvo sugedęs jo automobilis. Nepagrįstai teigiama, jog ieškovas naują automobilį nusipirko 2008 m. gegužės pabaigoje, nes jis bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu aiškiai nurodė, jog naująjį automobilį jis pirko 2008 m. gegužės 13 d. Neįsigilinta dėl kokios priežasties senasis automobilis buvo taisomas, t.y. ar be šio taisymo automobilis galėjo važiuoti. Sprendimo gale nurodoma, jog ieškovas kitą dieną po 2008 m. balandžio 24 d. įvykio vėl vairavo ir atsiėmė savo nepataisytą automobilį. Dėl to mano, jog teiginiai, kuriais remiamasi, prieštarauja vieni kitiems.
Neatsižvelgta į ieškovo teiginį, jog jis 2008 m. balandžio 24 d. metu buvo poinfarktinėje būsenoje, įvykis dar labiau pablogino esamą sveikatos būklę. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-1680/ 08(02) skiltyje „Objektyvaus tyrimo ir med. dokumentų duomenys“ parašyta, jog specialisto nustatyto krūtinės ląstos pusės sumušimo duomenis reikia „derinti su anamneze, klinika, palpacija“. Išgąstį, kurį patyrė ieškovas nagrinėjamo įvykio metu, reikia vertinti ieškovo esamos nervinės būklės, nulemtos visų turimų ligų, kontekste.
Nustatant neturtinės žalos dydį, ne tik ieškovas, bet ir atsakingas draudikas turėjo pateikti įrodymus. Darant išvadą, kad UAB „IF draudimas“ ieškovui sumokėta 345,28 Lt išmoka neturtinei žalai atlyginti atitinka padarytą žalą, nesiremta jokiais rašytiniais įrodymais. Neatsižvelgta į ieškovo senyvą amžių, jo nurodymą, jog jis yra neišsilavinęs (neturi net pagrindinio išsilavinimo). Į šiuos ieškovo parodymus buvo privalu atsižvelgti, vertinant ieškovo galimybę suprasti, kokius įrodymus jis turėjo pateikti draudikui ir teismui.
2008 m. balandžio 24 d. įvykio pasekmės neištirtos remiantis paciento visų ligų simptomatikos analize.
Sprendžiant įrodymų patikimumo klausimą, neišsiaiškinta, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies skirtingų įrodinėjimo priemonių.
Apsiribota tik įrodymų išvardinimu, nenurodyta įrodomoji reikšmė, jų turinys (ypatingai kalbant apie medicininius dokumentus).
Įvertinant įrodymus, nepatikrintas kiekvieno įrodymo tikrumas, liečiamumas, leistinumas, įrodymų pakankamumas, tarpusavio ryšys.
Neįvertinti visi byloje pateikti įrodymai - ypatingai ieškovo sveikatos istorija, kurios teismas neanalizavo, tačiau tik formaliai atkartojo ligų pavadinimus, nesigilindamas į jų esmę ir poveikį paciento sveikatai ir gebėjimui parduoti pomidorų daigus.
Išvados padarytos nesiremiant įrodymų visetu.
Pažodžiui atkartoti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, tačiau nenurodyta aiškiai ir argumentuotai, kuriais įrodymais padarytos išvados, neargumentuota laikantis argumentacijos taisyklių, kodėl atmesti ieškovo parodymai.
Įrodymai vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, neturint žinių apie pomidorų augimo procesą (užteko tik vienos liudytojos parodymų apie pomidorų sėjimo ir daigų užaugimo laiką, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo klaidingai užrašyti).
Išvados padarytos remiantis klaidingais, tikrovės neatitinkančiais teiginiais.
Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo P. J. prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog įrodymus, pateikiamus prie apeliacinio skundo, ieškovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, teismas keletą kartų atidėjo civilinės bylos nagrinėjimą, kad ieškovas galėtų tai padaryti. Teismas išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos aptarė ir įvertino. Nepagrįstai nurodoma, kad liudytojos parodymai yra klaidingai užrašyti, nes ieškovas nepateikė jokių pastabų dėl teismo posėdžio protokolo. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Iš medicininių pažymų matyti, kad ieškovas visą laiką gydėsi ne dėl krūtinės ir kojos sumušimo, o dėl rankos sumušimo. Nepagrįstai skundas grindžiamas duomenimis, esančiais internetiniuose tinklalapiuose, nes tokia įrodinėjimo priemonė nenumatyta CPK 177 straipsnyje. Nepagrįstas skundo argumentas, kad ieškovas 2008 m. balandžio 24 d. buvo poinfarktinėje būsenoje, nes infarktą jis yra patyręs anksčiau. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jam padarytą neturtinę žalą, apie turėtus dvasinius išgyvenimus (CPK 178 straipsnis).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo „IF P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog įvertinus Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialistų išvadas buvo matyti, kad 2008 m. balandžio 24 d. ieškovo patirtas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl neturtinė žala atlyginta pakankamai. Aplinkybių, kurios būtų pagrindu priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, ieškovas nenurodė ir nepagrindė įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. balandžio 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 20-2-00257-08 taip pat nurodyta, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas sužalotas nežymiai. Ieškovas nepateikė jokių objektyviai teisiškai vertinamų duomenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl patirtos turtinės žalos dydžio bei jos priežastinio ryšio su įvykiu, todėl turtinė žala negali būti priteista. Visi su byla susiję įrodymai, kuriuos ieškovas prašys apeliacinės instancijos teismo priimti, galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas, atsakovo ir trečiojo asmens atstovės palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios civilinės teisės normos, įtvirtinančios pareigą atlyginti padarytą žalą, nustato kiekvieno asmuo pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus ( neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).
Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius (negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas) bei neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1,2 d.). Žalą, atsiradusią dėl darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, kaltės privalo atlyginti samdantis darbuotoją asmuo, o jei asmens veikla yra susijusi su didesnio pavojaus šaltiniu, tai jo atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.264 str., 6.270 str. 1d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų ( veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 straipsnis).
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų panaikinti ar pakeisti sprendimo daliai dėl turtinės žalos atlyginimo (CPK 320 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008 m. balandžio 24 d. ieškovas važiavo atsakovo vairuotojo P. J. vairuojamu maršrutiniu autobusu. Apie 13.15val. jam lipant Kauno miesto Ašigalio gatvės stotelėje ir nespėjus pilnai išlipti, vairuotojas, uždarydamas duris, prispaudė ieškovo koją. Duris tuojau pat atidarius, autobusui stovint, ieškovas parkrito ant asfalto. Apeliacinio proceso metu R. P. paaiškino, jog parkritęs negulėjo, pakilo ir nuėjo į policijos komisariatą pranešti apie įvykį, kvietė greitąją pagalbą. Jai neatvykus, kreipėsi į polikliniką.
Iš ieškovo paaiškinimų, Kauno m. Šančių poliklinikos pateiktos jo sveikatos istorijos ir informacijos apie 2008 m. suteiktas medicinines paslaugas, Kauno m. VPK ikiteisminio tyrimo bylos nr. 20-2-00257-08 ir 2009 m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje užvestos R. P. prašymų (pareiškimų, skundų) nagrinėjimo bylos nr. 1.18-1-09 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, anot ieškovo, 2008 m. kovo 17 d. chuliganiško išpuolio metu jam buvo išsukta dešinė ranka, todėl 2008 m. balandžio 21 d. jis apžiūrėtas chirurgo dėl dešiniojo peties sąnario sumušimo ir artrozės, paskirtas fizioterapinis gydymas. 2008 m. balandžio 23 d. ieškovą konsultavo gydytojai chirurgas ir radiologas, atliktos peties sąnario rentgenogramos. Nustatyta diagnozė – peties sąnario sumušimas ir artrozė. 2008 m. balandžio 28 d. po chirurgo apžiūros diagnozuotas peties sąnario sumušimas ir artrozė, o po gydytojo radiologo konsultacijos, atlikus kairės pusės krūtinės ląstos rentgenogramą, nustatytas kairiojo raktikaulio vidurinių trečdalių senas lūžimas. Ta pati diagnozė nustatyta 2008 m. balandžio 30 d. 2008 m. gegužės 19 d. apžiūrėjus chirurgui, konstatuotas stovis po dešiniojo peties sąnario sumušimo, sąnario artrozinių pakitimų. Gydytojas radiologas nustatė, kad kairės pusės šonkaulių lūžių nėra. 2008 m. rugpjūčio 11 d. ieškovui buvo paskirta lazerio terapija dešiniojo peties sąnario srityje. Dėl ieškinyje nurodomo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymui 2008 m. gegužės 8 d. atlikta ieškovo medicininė apžiūra. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad iš objektyvaus tyrimo ir medicininių dokumentų ( Šančių poliklinikos asmens sveikatos istorijos) R. P. konstatuotas krūtinės kairėje pusėje 2x0,2 cm besilupantis odos nubrozdinimas, nurodoma, kad kairėje krūtinės pusėje judesiai skausmingi, palpuojant skausminga. Išvadoje konstatuotas kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su odos nubrozdinimu, kuris galėjo būti padarytas 2008 m. balandžio 24 d., atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą ( 2008 m. gegužės 8 d. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G-1680/08(02). 2008 m. liepos 3 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr.G-2131/08(02) nurodyta analogiška išvada.
Iš šių įrodymų pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, jei ieškovas ir negavo ieškinyje nurodytų pajamų, tai įvyko ne dėl trečiojo asmens P. J. veiksmų.
Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp negautų pajamų ir ieškinyje nurodyto sveikatos sužalojimo ( CPK 178 straipsnis).
Faktiniu pagrindu, kuriuo ieškovas grindė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, jis nurodė krūtinės ląstos sumušimą ( kraujosruvas), dėl kurio gydytojas rekomendavo nieko nekilnoti. Dėl krūtinės skausmo negalėdamas kelti, sudėti į dėžes šiltnamyje užaugintų pomidorų daigų, kurių vienas sodinukas su puodeliu sveria apie pusę kilogramo, bei dėžes nunešti į mašiną, juos išmetė į sąvartyną, todėl negavo 3000 Lt pajamų, kurias būtų gavęs, daigus pardavęs turguje. Ieškovas nurodė, kad dėžė su puodeliais sveria apie 30-40 kg, o daigus išmetė, nenorėdamas juos nešioti į mašiną po vieną puodelį ( b.l. 98-100).
Nei iš asmens sveikatos istorijoje užfiksuotų duomenų, nei iš specialisto išvados negalima spręsti, jog dėl ieškinyje nurodyto įvykio sukelto asmens fizinės sveikatos sutrikdymo – kairės pusės krūtinės ląstos sumušimo su odos nubrozdinimu - gydytojai R. P. buvo uždraudę kelti bet kokį svorį. Apeliantas nekonkretizavo, koks gydytojas, kuriam laikotarpiui ir kokį svorį yra uždraudęs kelti dėl ieškinyje nurodyto įvykio, o medicininėje dokumentacijoje nurodomo pobūdžio įrašų nėra. Toks draudimas pagal CPK 177 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatas turi būti patvirtintas įrodymais, išduotais medicinos įstaigų. Jų nesant, neanalizuotini ir nevertintini apeliacinio skundo argumentai apie visuotinai medicinoje pripažintus standartus ir gydymo algoritmus dėl draudimo kelti svorį, ieškovo negalėjimą aukštai iškelti dešinę ranką po 2008 m. kovo 17 d. įvykusios dešiniojo peties traumos, tačiau išlikusį gebėjimą dėl pastarosios traumos kelti dėžes ir tokio gebėjimo išnykimą dėl nukritimo ant asfalto, autobusui prispaudus jo koją, medicininių dokumentų analizės ir argumentacijos apie joje nurodytų ligų poveikį ieškovo gebėjimui parduoti pomidorų daigus nebuvimą.
Antra vertus, apylinkės teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad turtinė žala nebūtų atsiradusi, jei nebūtų atsitikęs ieškinyje nurodomas įvykis.
Iš apygardos teismo apžiūrėtos Kauno m. prokuratūroje užvestos R. P. prašymų ( pareiškimų, skundų) nagrinėjimo bylos nr. 1.18-1-09 matyti, kad 2009 m. kovo 27 d. rašytame pareiškime ieškovas nurodė, jog dėl 2008 m. kovo 17 d. išsuktos dešinės rankos jos negali pakelti ilgiau kaip metus laiko (Prašymų (pareiškimų, skundų) nagrinėjimo bylos Nr.1.18-10-09 l. 18,28). Šioje byloje esančiame 2009 m. liepos 1 d. R. P. pareiškime, kuriuo jis skundžiasi dėl policijos institucijų veiklos ir neveikimo, nurodoma, kad dešinė ranka jam buvo išsukta 2008 m. kovo 17 d., tačiau kaltininkas nenubaustas, taip pat nenubaustas koją privėręs vairuotojas ( b.l. 29). Iš medicininės kortelės matyti, kad 2008 m. kovo 21 d. ieškovas kreipėsi pas gydytoją dėl dešiniojo peties sumušimo 2008 m. kovo 17 dieną ( kortelės 198 lapas). Nustatyta diagnozė - peties sąnario sumušimas ir artrozė, analogiška diagnozė konstatuota lankantis poliklinikoje 2008 m. balandžio 23 d. 2008 m. balandžio 28 d. ieškovas pas gydytoją kreipėsi dėl ieškinyje nurodyto įvykio. Jam nustatyta tokia pati, kaip ir 2008 m. balandžio 21 ir 23 dienomis, diagnozė (peties sąnario sumušimas ir artrozė), atlikta kairės pusės krūtinės ląstos rentgenograma, pagal kurią konstatuotas kairiojo raktikaulio senas lūžimas ( kortelės 199-201 lapai). Kiti įrašai rodo, jog ieškovas buvo pastoviai konsultuojamas chirurgo, jam buvo teikiamos radiologo, echoskopuotojo, reabilitologo, fizioterapeuto ir bendrosios praktikos gydytojo konsultacijos, tačiau konsultacijos ir gydymas buvo susiję ne su pilvo ar krūtinės trauma, o su dešinio peties sąnario lėtiniu uždegimu, artroze, potrauminiais pakitimais ir kitomis ieškovo nuo 1996 m. sirgtomis ligomis (b.l.116-118).
Minimi įrodymai pagrindžia, kad prieš nepilną mėnesį iki ieškinyje nurodomo įvykio ieškovui buvo traumuotas dešiniojo peties sąnarys, o senas kairiojo raktikaulio lūžimas taip pat buvo konstatuotas iki 2009 m. balandžio 24 dienos įvykio. Pareiškimuose, nesusijusiuose su nagrinėjamu ieškiniu, ieškovas pats nurodė, jog rankos negali pakelti dėl dešiniojo peties traumos. Medicininiuose dokumentuose pažymima, kad ieškovas serga ir sąnarių artroze. Iš šių aplinkybių bei aukščiau aptarto apelianto pripažinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo negalėjimas kelti pomidorų daigų dėžes priežasties – pasekmės vertinimo požiūriu yra pernelyg nutolęs nuo neteisėto atsakovo veiksmo ir labiau susijęs su traumomis bei susirgimais, atsiradusiais iki ieškinyje nurodomo įvykio. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad medicininėje kortelėje užfiksuotų konsultacijų turinys leidžia spręsti, jog pomidorų daigų pardavimu užsiimti ieškovui trukdė būtent peties trauma ir kitos turimos ligos.
Ieškovo liudytoja O.J. P. paneigė jo paaiškinimus apie pomidorų daigų išmetimą. Apeliacinio skundo argumentai apie daigų skaičių, kainą, santykius su O.J. P. ir jos pagalba nesudaro pagrindo minėtos liudytojos parodymais netikėti ar juos vertinti apelianto pageidaujamu būdu ( CPK 185str.).
Apylinkės teismas pasisakė dėl įrodymų įrodomosios reikšmės, patikimumo ir kitų CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų, todėl atmestini apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, neturint žinių apie pomidorų augimo procesą.
Apylinkės teismas laikė, kad daigų nepardavimo priežastimi galėjo būti sugedęs ieškovo automobilis, kurio pasiimti važiavo įvykio dieną, bei tai, kad kitą transporto priemonę jis įsigijo tik gegužės pabaigoje. Šios išvados nuginčijimui apeliantas pateikė kito automobilio įsigijimą patvirtinančią 2008 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, šis įrodymas apelianto siekiamo įrodyti priežastinio ryšio nepatvirtina (ieškovas paaiškino, kad ankstyvuosius daigus parduodavo antrojoje balandžio pusėje, vėlyvuosius – gegužės pradžioje, iki įvykio nieko nebuvo pardavęs dėl remontuojamos mašinos, kurią atsiėmė sekančią dieną po įvykio). Sumušimas sukelia skausmą, todėl, vertinant apelianto paaiškinimus ir ekspertizės išvadas, sutiktina, kad, jausdamas skausmą dėl krūtinės ląstos sumušimo, nežymaus sveikatos sutrikimo laikotarpiu ( pagal 2003-05-23 LR teisingumo ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles - dešimt dienų) jis galėjo vengti judesių krūtinės ląstos srityje, tačiau tai nesudaro pagrindo pastarąjį faktą laikyti aplinkybe, dėl kurios R. P., turėdamas kuo pomidorų daigus nugabenti į turgų ir neteigdamas apie vairavimo gebėjimo netekimą, juos neišvengiamai privalėjo išmesti dėl skausmo, atsiradusio sumušus krūtinės ląstą. Apeliantas nurodė, kad gyvena kartu su sutuoktine, dukra, žentu ir trimis 16, 11 ir 8 metų amžiaus jų vaikais. Apygardos teismas kritiškai vertina jo teiginį apie absoliutų dukters ir žento užimtumą darbe (prekybą drabužiais), dėl kurios jie neturėjo galimybės padėti sukelti dėžes į mašiną, sutuoktinės ir bent jau 16 metų anūko pagrįstą nusišalinimą nuo pastarojo veiksmo atlikimo. Matant, kad dėl ieškovo fizinės negalios šeima netenka kartą per metus gaunamų pajamų, toks nusišalinimas būtų neteisingas, nesąžiningas ir neprotingas, todėl šiuo apelianto paaiškinimu apygardos teismas netiki ( pasisakydamas baigiamosiose kalbose ieškovas yra nurodęs, kad sunkiai negali kelti, jam padeda vaikai, anūkai ( b.l. 123) ( CK 1.5 str. 4 d., CPK 185 str.).
Nenustačius teisinio ir faktinio priežastinio ryšio tarp ieškinio pagrindu esančio įvykio ir ieškovo nurodomų negautų pajamų bei nesant pagrindo konstatuoti pajamų negalimo faktą, sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nekeistina ( CPK 326 str. 1 d. 1 punktas).
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio ( CPK 185 str. ).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ( CK 6.250 straipsnio 1d.). Bendrieji neturtinės žalos kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Formuodamas teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pagal minimą civilinės teisės normą dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).
Atsižvelgdamas į tai, kad sekančią dieną po įvykio ieškovas pasiėmė sutaisytą automobilį, ėjo į polikliniką, lankė pažįstamą O.J. P., mėnesio eigoje pirko kitą automobilį, apylinkės teismas sprendė, jog tai paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes apie baimę išeiti iš namų, pereiti gatvę, bendravimo galimybių sumažėjimą ir padarė išvadą, kad ieškovo patirtas išgąstis buvo trumpalaikio (momentinio) pobūdžio – dėl jo ieškovas į medikus nesikreipė.
Vertindamas, ar apelianto patirtai neturtinei žalai atlyginti yra pakankama 345,28 Lt draudimo išmoka, apygardos teismas atsižvelgia į neturtinius praradimus sukėlusio įvykio kilmę, pobūdį ir dalyvius.
Ieškovas buvo traumuotas viešajame transporte dėl šios transporto rūšies vairuotojo kaltės.
Atsakovas yra juridinis asmuo, teikiantis, be kitos veiklos, keleivių vežimo viešuoju transportu paslaugas, savo internetiniame puslapyje www.kaunoaubusai.lt save pristatantis kaip Kauno miesto dalį, reikalingą ir įvertintą viešojo transporto naudotojų. Viešojoje erdvėje prisistatydamas miesto dalimi, atsakovas save pateikia kaip viešojo intereso puoselėtoją ir prisiima didesnę atsakomybę už žmonių saugumą, naudojantis viešuoju transportu.
Visiems vežėjams privalomų Kauno m. savivaldybės 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu nr. T-246 patvirtintų keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusai ir maršrutiniais taksi taisyklių 2 punkte nurodoma, kad vežėjai privalo užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą kelių transporto priemone, maksimalius patogumus transporto priemonėse, 24.1 punktas įpareigoja keleivių vežimais besiverčiančią atsakovo įmonę saugiai įlaipinti ir išlaipinti keleivius, privažiavus prie kelkraščio. Apygardos teismo nuomone, viešuoju transportu besinaudojančio keleivio kojos prispaudimas išlipimo metu, sukėlęs keleivio parvirtimą ant gatvės, yra šiurkštus šių taisyklių pažeidimas. Nors tai nesudarė pagrindo transporto priemonės vairuotojo administracinei ir baudžiamajai atsakomybei, o nukentėjusysis R. P. gydytojams nebuvo nurodęs apie patirtą išgąstį dėl autobuso prispaustos kojos, įvykio pobūdis neleidžia teismui abejoti ūmiu ir dideliu nukentėjusiojo išgąsčiu dėl pasekmių, kurios galėjo kilti autobusui pradėjus judėti. Tai, kad sekančią dieną po įvykio nukentėjusysis elgėsi įprastai, neįrodo, kad trumpalaikis išgąstis nebuvo didelis. Teisėjų kolegijos manymu, apie jį spręstina, atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių ( beveik 73 metai), sveikatos būklę ( iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad ieškovas yra neįgalus ligotas žmogus), patirtą pažeminimą ( kojos prispaudimą), pažeistą orumą ( griuvimą iš autobuso viešoje vietoje), kurio atstatymo tikslu ieškovas galėjo ir nekalbėti medikams apie savo dvasinius išgyvenimus, kreipusis dėl sumušimo. Sutiktina su ieškovo paaiškinimu, jog dėl įvykio jis jautė gatvės baimę.
Vadovaudamasi visomis šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pripažinta reikiamo dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti nėra pakankama dėl žalos padarymo ieškovui kilusioms negatyvioms pasekmėms - dideliam išgąsčiui ir garbaus amžiaus asmens žmogiškojo orumo pažeminimui viešoje vietoje - maksimaliai sušvelninti. Atsakovo ir draudimo įstaigos sutarta civilinės atsakomybės draudimo suma negali būti pripažinta vienodai pakankama visais atsakovo veikloje galimais žalos atlyginimo atvejais. Atsižvelgdama į aptartus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus ir vadovaudamasi susiklosčiusia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2005, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2005, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007, 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007 ir kt.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas apie neturtinių išgyvenimų kompensavimą 345,28 Lt dydžio draudimo išmoka, apylinkės teismas netinkamai pritaikė neturtinės žalos dydžio įvertinimą reglamentuojančią materialinės teisės normą bei CPK 185 straipsnį, todėl dėl šios ieškinio reikalavimo dalies priima naują sprendimą ir ieškovui priteisia jo prašomą sumą, atėmus gautą draudimo išmoką ( 1654,72 Lt) ( CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Atmetęs ieškinį, teismas tinkamai pritaikė CPK 93 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau, ieškinį iš dalies patenkinus apeliacinės instancijos teisme, šios išlaidos paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ( CPK 93str. 2 d.). Ieškovo reikalavimus patenkinus 36 procentais ( 1654,72 Lt nuo 4654,72 Lt), šia dalimi atsakovas privalo kompensuoti ieškovo turėtas 100 Lt advokato pagalbos išlaidas ( 36 Lt), o ieškovas turi atlyginti trečiajam asmeniui 64 procentus advokato pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose ( b.l. 77 – 1000 Lt, b.l. 168 – 1000 Lt). Iš atsakovo valstybei priteistina 50,00 Lt žyminio mokesčio ( CPK 96 str. 1,2 d.). Atitinkamai paskirstytinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( 58,80 Lt pirmosios instancijos teisme, 21,50 Lt apeliacinės instancijos teisme, bendra suma – 80,00 Lt).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
nusprendžia:
apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimą. Panaikinti jo dalį, kuria atmestas ieškininis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priimti naują sprendimą.
Priteisti ieškovui R. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ ( į.k. 133154754) 1654,72 ( vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt keturis Lt 72 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 36 ( trisdešimt šešis) Lt advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui P. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 1280 ( vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt ) Lt advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ ( į.k. 133154754) 50 ( penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio ir 28,80 ( dvidešimt aštuonis Lt 80 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš ieškovo R. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) – 51,20 ( penkiasdešimt vieną Lt 20 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.