Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos (toliau – ir Pareiškėja) J. S. - D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. - D. 2022 m. gegužės 25 d. Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie SADM vyriausiosios specialistės L. Š.-T. nutarimu buvo paskirtas įspėjimas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje padarymą. Pareiškėja nubausta už tai, kad nutarime nurodytais veiksmais (nepasirašo PPT specialistų dokumentų) neužtikrindama vaiko interesų neįgyvendina tėvų valdžios. Nutarime nurodomas pažeidimo padarymo laikas yra nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. gegužės 17 d.

Skunde pareiškėja dėsto, jog nepažeidė tėvų valdžios turinio, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, dorai auklėja ir prižiūri savo vaiką, rūpinasi jo sveikata, išlaiko, sudaro palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Nurodama, kad nutarime neteisingai rašoma, kad mokinio gebėjimo lygios iš dalies atitinka pirmos klasės gebėjimų lygį, kadangi už vaiko ugdymą yra atsakinga mokykla, todėl šiuo atveju netinkamai savo pareigas atlieka mokyklos specialistai. Pastebi, kad vaikas yra perkeltas į trečia klasę, nors nutarime dėstoma, kad pastarojo gebėjimo lygis yra kaip pirmoko. Tai pareiškėjos vertinimu reiškia, kad vaikas neturi esminių ugdymo problemų, ugdymą gal ir reikia tobulinti, tačiau už tai atsakingi mokyklos specialistai, o vaiko motina tokių specialių žinių neturi. Teigiama ir tai, kad vaikas pamokas praleido dėl svarbių priežasčių – ligos. Taipogi nurodoma, kad nutarime neteisingai rašoma, jog nesikreipta Pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT), kadangi šią pažymą pristatė Medelyno progimnazijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teismas pažymi, jog ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus, atlikti įvykio vietos apžiūrą, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus ir kita. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Be kita ko, pagal ANK 594 straipsnio 1 dalies nuostatas, atliekant administracinių nusižengimo tyrimo veiksmus, privalomai rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus atliekant eksperimentą, šiuos protokolus rašo arba tyrimą atliekantis arba jam padedantis asmuo.

Nagrinėjamu atveju Institucija pareiškėjos atžvilgiu priėmė nutarimą, nesurašydama administracinio nusižengimo protokolo, kadangi tokia galimybė numatyta esant ANK 608 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygos. Vis dėlto teismas akcentuoja, kad ANK 608 straipsnio 5 dalyje vienareikšmiškai nurodyta, jog tuo atveju jei už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą, o administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Taigi, pagal minėtas ANK 608 straipsnio 5 dalies nuostatas, net ir nesurašant administracinio nusižengimo protokolo asmeniui, Institucija nėra atleidžiama nuo pareigos atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, vadovaujantis administracinio nusižengimo tyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK.

Teismo vertinimu, šiuo atveju Institucija surašiusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje J. S. - D., administracinio nusižengimo tyrimo neatliko arba tai padarė itin formaliai, neišsamiai, nefiksuodama tyrimo atlikimo veiksmų pagal ANK numatytą tyrimo tvarką. Pastebėtina, kad prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra pateikti tik Institucijos darbiniai dokumentai, kurių formas ir pildymo tvarką yra nusimačiusi pati Institucija, t. y. surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa ir jos priedai, Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą forma bei pateikti duomenys apie Šeimos atvejo nagrinėjimą. Kitų duomenų, kurie būtų užfiksuoti atliekant administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK tvarką ir galėtų būti pripažinti įrodymais šioje byloje, nėra, todėl teismas neturi realių galimybių įvertinti skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei kartu paties skundo pagrįstumą. Akcentuotina ir tai, kad pati Institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad skundžiamą nutarimą Pareiškėjos atžvilgiu buvo nuspręsta priimti ne po administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo, o po Šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio, kas vėlgi rodo, kad administracinio nusižengimo tyrimas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį atliktas nebuvo.

Minėta, kad ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog būtent administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantiems pareigūnams tenka pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Akcentuotina, kad nors Vaiko situacijos vertinimo anketoje ir jos prieduose yra nurodomos įvairios aplinkybės, kurios gali būti susijusios su pareiškėjai surašytame administracinio nusižengimo nutarime dėstomomis aplinkybėmis (kaltinimu), tačiau šios aplinkybės nebuvo fiksuojamos, kaip tai numato minėtos ANK nuostatos. Pastebėtina, kad nesurašyti liudytojų apklausų protokolai, todėl nėra galimybės Vaiko situacijos vertinimo anketoje ir jos prieduose nurodomų faktų vertinti įrodymų pakankamumo, liečiamumo, nuoseklumo, logiškumo, jų šaltinių patikimumo aspektu. Kartu akcentuotina, kad Vaiko situacijos vertinimo anketoje ir jos prieduose, nurodytos tik asmenų paaiškinimų dalys, nėra duomenų, ar asmenys buvo įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų/paaiškinimų davimų, ar asmenims buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos administraciniame procese ir pan. Taipogi, Vaiko situacijos vertinimo anketoje ir jos prieduose yra remiamasi įvairių institucijų pateiktų raštų informacija apie nagrinėjamą situaciją, tačiau šie duomenys prie administracinio nusižengimo bylos nepridėti, kartu nepateikti dokumentai, kurių nepasirašymu kaltinama J. S. - D.. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad priimant nutarimą dėl galimo J. S. - D. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo, tyrimas buvo atliktas nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o minėtas nutarimas buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.

Be kita ko, esama trūkumų ir J. S. - D. suformuluotame kaltinime. Pastebėtina, kad skundžiamame nutarime pažeidimo padarymo laikas nurodytas 2022 m. sausio 3 d. – gegužės 17 d., tačiau aprašant pažeidimo esmę, yra nurodomi net keturių metų senumo laikotarpiai, todėl neaišku, koks pažeidimo laikas yra inkriminuojamas pareiškėjai ir už kokių pažeidimų padarymą yra traukiama atsakomybė pareiškėja. Taipogi nutarime kalbama apie pareiškėjos sūnaus praleistas ir nepateisintas pamokas (praleistų pamokų terminas vėl gi neatitinka suformuluoto nusižengimo padarymo laiko), tačiau objektyvių duomenų apie praleistas pamokas pateikiama nėra, priešingai, pareiškėja su skundu pateikė duomenis, jog galimai Institucijos nurodomos praleistos pamokos yra pateisintos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas. Šiuo atveju nėra nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėja nepasirašydama Institucijos nurodomų dokumentų, kadangi skundžiamame nutarime yra minimas tik CK 3.155 straipsnis, kuris apibrėžia tik bendrąjį tėvų valdžios turinį, o ne konkrečias tėvų teises ir pareigas, kurias būtų galima susieti būtent su dokumentų nepasirašymu.

Teismo vertinimu byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai siekiant, kad būtų priimtas teisingas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju tik institucija turi atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, rinkti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius klausimo sprendimui svarbias aplinkybes ir iš naujo įvertinti byloje surinktus duomenis, spręsti ar jų pakanka asmens nubaudimui ar administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui. Šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Tokiu būdu institucijos procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymima, jog ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ANK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ANK 563 straipsnis, įpareigoja administracinio nusižengimo protokolą surašančius asmenis „greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti (arba rinko įrodymus nesilaikydama ANK numatytos imperatyvios administracinio nusižengimo tyrimo tvarkos), byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi, o šiuo atveju nutarimą priėmusi, institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai institucijai.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, teismas šioje nutartyje nevertina ir nepasisako dėl J. S. - D. skundo argumentų dėl skundžiamo nutarimo nepagrįstumo ar pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie SADM vyriausiosios specialistės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, todėl jis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl skundžiamas nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos J. S. - D. skundą tenkinti iš dalies.

Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie SADM vyriausiosios specialistės L. Š.-Ti. 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo J. S. - D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas įspėjimas, panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie SADM.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.