Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3805-431/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir antstoliui M. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir antstoliui M. P. dėl 305 212 Eur (1 053 835,89 Lt) žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto ieškinys, ieškovui neatvykus į teismo posėdį, paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad apeliantas nesutinka su CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimu ir taikymu skundžiamoje nutartyje, be to, teigia, kad jam apskritai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir dėl to skundžiama nutartis naikintina dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas sutikti su apeliantu neturi pakankamo pagrindo.

Dėl informavimo apie teismo posėdį

Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Vieną kartą įteikus šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Nagrinėjamu atveju taip ir yra įvykę: apie pirmąjį teismo posėdį apeliantas informuotas šaukimu, kuris jam asmeniškai įteiktas adresu (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 27 d. (b.l. 125). Todėl apie kitų teismo posėdžių laiką apeliantas galėjo (ir turėjo) būti informuojamas pranešimais.

Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 str.). CPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai (tarp jų teismo pranešimai) yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (pastaroji tvarka yra nustatyta CPK 175¹ straipsnyje). CPK 121 straipsnio 1 dalyje numatyta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, o tuo atveju, kai dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.). Taigi, minėtas reglamentavimas numato atvejus, kai dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui teismo pranešimai gali būti įteikiami nebūtinai asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Tačiau asmuo, norintis gauti teismo procesinius dokumentus kitu adresu ar būdais arba pakeisti buvusį būdą ar adresą, turi pareigą nedelsiant apie tokią valią aiškiai informuoti teismą. Priešingu atveju teismo procesinių dokumentų (pranešimo apie teismo posėdį) išsiuntimas paskutiniu žinomu adresu laikytinas tinkamu šalies informavimu. Kitaip tariant, teismo pareiga informuoti asmenį apie procesinius dokumentus juos išsiunčiant, neturint naujai asmens pateiktų duomenų apie anksčiau siųstų dokumentų įteikimo vietos ar būdo pasikeitimą, laikoma realizuota tinkamai, o asmeniui, neįvykdžiusiam CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos iki procesinio veiksmo atlikimo, tenka galimai neigiamų pasekmių rizika.

Minėta, kad, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. teismo nutartį, 2015 m. vasario 2 d. nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųstas teismo pranešimas apie 2015 m. vasario 23 d., 15.30 val. teismo posėdį (b. l. 146-147). Beje, iš LITEKO duomenų matyti, kad byloje 2015 m. vasario 2 d. pranešimo išsiuntimas yra iš tikrųjų užfiksuotas tą pačią dieną. Šis pranešimas išsiųstas į bylą pateiktuose apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), kuriuo šioje byloje anksčiau buvo siunčiami ir apeliantui įteikti iš esmės visi teismo procesiniai dokumentai (b.l. 30-33, 36-38; b. l. 7, 10-11, 24, 26, 29-30, 117, 120, 122, 125, 127, 140). Nors daugumoje apelianto teiktų procesinių dokumentų yra nurodyti jo fakso numeriai, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų nurodęs, jog procesiniai dokumentai jam būtų įteikiami tik faksu arba kitu adresu. Teismui nėra nustatyta pareiga siųsti procesinius dokumentus visais galimais būdais (pavyzdžiui, ir paštu, ir faksu) Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad 2015 m. vasario 2 d. teismo pranešimo apie teismo posėdį išsiuntimas adresu (duomenys neskelbtini) buvo netinkamai realizuota teismo pareiga. Apeliantas nurodo, kad jis yra pareiškimais informavęs, jog Vilniaus apygardos teismas atsiųstų jam procesinius dokumentus faksu vieno iš jo nurodytų numerių arba kitais alternatyviais dviem adresais Kaune. Į bylą prie atskirojo skundo apeliantas pateikė faksu siųstus pareiškimus: 2015 m. vasario 10 d. pareiškime jis prašo siųsti procesinius dokumentus faksu, o 2015 m. vasario 26 d. pakartotiniame pareiškime nurodė ir alternatyvius adresus Kaune. Taigi, pagal byloje esančius duomenis apeliantas paprašė atsiųsti procesinius dokumentus apie bylos eigą faksu vienu iš nurodytų numerių tik 2015 m. vasario 10 d. (b.l. 148), t.y. kai jau teismo pranešimas buvo išsiųstas paštu paties apelianto nurodytos gyvenamosios vietos adresu, kuriuo, kaip minėta, buvo siunčiami (ir įteikti) visi procesiniai dokumentai ir anksčiau, jokios kitos informacijos apie pageidaujamą kitokį procesinių dokumentų gavimo būdą pranešimo išsiuntimo metu teismas neturėjo. Pažymėtina, kad 2015 m. vasario 10 d. pareiškime apeliantas ir nenurodė, kad procesinių dokumentų siuntimas adresu (duomenys neskelbtini) jam nebuvo priimtinas jau ir kokį nors laiko tarpą anksčiau iki šio pareiškimo pateikimo ir jų gavimo adresą ar būdą jis nori pakeisti. Iki 2015 m. vasario 2 d. teismo pranešimo išsiuntimo byloje nebuvo gautas apelianto prašymas ir dėl teismo procesinių dokumentų siuntimo kitais adresais (duomenys neskelbtini). Toks apelianto prašymas (dėl pastarųjų adresų) teismui faksu buvo pateiktas jau tik po bylos išnagrinėjimo 2015 m. vasario 26 d. (b.l. 158). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš nustatytų aplinkybių nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, 2015 m. vasario 2 d. pranešimą išsiuntęs apeliantui jo procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), o ne faksu ar kitais adresais (duomenys neskelbtini), pažeidė civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo būdus ir tvarką (CPK 116 str. 1 d., 117 str., 121 str. 2 d., 122 str. 1 d., 133 str. 1 d., 175¹ str.) ir bylą išnagrinėjo neinformavęs apie teismo posėdžio laiką.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

Nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl netinkamo CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo. Jame numatyta, kad teismas pareiškimą (ieškinį) palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Būtent ši norma apibrėžia procesinius sprendimus, kurie gali būti priimti ieškovui neatvykus į teismo posėdį. Todėl, nagrinėjamu atveju nustačius, jog apeliantui (ieškovui) buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gautas prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo bei duomenų apie svarbias neatvykimo į teismo posėdį priežastis, taip pat nebuvo gautas apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant, atsakovai neprašė priimti sprendimo už akių, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 5 p.). Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliantas, nurodydamas CPK 246 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai teigia, kad ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu, nes vienas iš atsakovų (Lietuvos Respublika) buvo pateikęs prašymą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ši norma reglamentuoja kitą nei nagrinėjamas atvejį - kai į teismo posėdį neatvyksta visos šalys be svarbių priežasčių arba apie neatvykimo priežastis duomenų nėra ir nė viena šalis neprašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Tuo tarpu CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad teismas pareiškimą (ieškinį) palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.