Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „AUGA Jurbarkai“ iškelta restruktūrizavimo byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 6 d.

2. 2025 m. gegužės 6 d. teisme gautas nemokumo administratorės prašymas patvirtinti restruktūrizuojamos ŽŪB (toliau – RŽŪB) „AUGA Jurbarkai“ (toliau – ir bendrovė) neginčijamus kreditorių reikalavimus. Nemokumo administratorė nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo (toliau – ir pareiškėjas, bankas) 10 179 829,60 Eur reikalavimu.

3. Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtintas neginčijamų bendrovės kreditorių reikalavimų sąrašas, klausimas dėl ginčytino banko 10 179 829,60 Eur reikalavimo pagrįstumo išskirtas nagrinėti į atskirą bylą.

4. Bendrovė pateikė paaiškinimus dėl banko reikalavimo, nurodė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą pagal išduotas prievolių užtikrinimo priemones, t. y. laidavimą ir hipoteką, už grupės įmonių, kaip pagrindinių skolininkių (kredito gavėjų), įsipareigojimus.

5. Bendrovės vertinimu, reikalavimai, kurie kyla iš laidavimo ir įkeitimo, negali būti tvirtinami restruktūrizavimo byloje. Visoms pagrindinėms skolininkėms (grupės įmonėms) yra keliamos restruktūrizavimo bylos, o vykdant restruktūrizavimo procedūras ir patvirtinus restruktūrizavimo planą, laikoma, kad paveikiamas kreditorius suteikė skolininkui užtikrintos prievolės atidėjimą, nepriklausomai nuo paties kreditoriaus valios. Dėl to turi būti įvertintas grupės įmonių ekonominis ir finansinis ryšys bei išvengta dvigubo skolos skaičiavimo bei vykdymo, kadangi tai iškreiptų faktinį skolos dydį, keltų grėsmę sėkmingam restruktūrizavimo procesui. Lietuvos apeliacinio teismo konstatuota, kad tarp grupės įmonių susiklostė stiprūs finansiniai ir ekonominiai ryšiai, o finansiniai srautai yra persipynę, todėl vertinant bendrovės ir grupės įmonių restruktūrizavimo procesą šios aplinkybės negali būti ignoruojamos. Visų grupės įmonių restruktūrizavimo proceso sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip bus sukoordinuotas visų subjektų restruktūrizavimo procesas, kadangi grupės įmonė vykdo faktinę veiklą ir generuoja pajamas, o AB „AUGA Group“ atlieka valdymo funkciją.

6. Bendrovė nurodė, kad patvirtinus restruktūrizavimo planus konkrečiose grupės įmonėse, bus modifikuotos pagrindinių skolininkų prievolės, atitinkamai turi būti modifikuota ir laiduotojo prievolė. Būtent konkrečios grupės įmonės vykdys savo įsipareigojimus kreditoriams kaip pagrindiniai skolininkai bei faktinę veiklą vykdantys ir pajamas uždirbantys subjektas. Atitinkamai tol, kol nėra baigtas grupės įmonių restruktūrizavimo procesas, nebus žinoma, kokia apimtimi pagrindiniai skolininkai yra (ne)įvykdę prievolių kreditoriams, todėl nėra galimybės nuspręsti ir įvertinti dėl bendrovės, kaip šalutinės skolininkės, prievolės dydžio ir vykdytinumo. Svarbu įvertinti ir tai, kad tas pats kreditorius, tą patį reikalavimą reiškia du kartus, nors realiai skolos suma yra viena. Patvirtinus tą patį reikalavimą visų grupės įmonių atžvilgiu, kelis kartus bus įgytos neturtinės teisės, kuriomis visa apimtimi (dvigubai) pasinaudos vienas asmuo.

7. Bendrovės įsitikinimu, kreditorius, pareiškęs reikalavimą, kylantį iš laidavimo, neturi būti pripažintas bendrovės kreditoriumi, ypač paveikiamu, iki to momento, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinių skolininkių restruktūrizavimo bylose ir (arba) nebus baigti restruktūrizavimo procesai. Tik išsprendus klausimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo pagrindinių skolininkių bylose taps aišku, ar pagrindinė prievolė buvo modifikuota ir (ar) kreditorius turi vykdytiną reikalavimo teisę į bendrovę, kaip laiduotoją. Patvirtinus restruktūrizavimo planą pagrindinių skolininkų restruktūrizavimo bylose, kreditorius laikytinas neturinčiu vykdytinos reikalavimo teisės bendrovei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl jo reikalavimas nebūtų tvirtinamas. Tokio laiduotojo statusas būtų sprendžiamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka. JANĮ reglamentuota, kaip restruktūrizavimo byloje turėtų būti sprendžiama dėl juridinio asmens teisinės padėties, kai prievolė yra užtikrinama svetimo daikto hipoteka ar laidavimo sutartimi, išduota garantija ar kt. užtikrinimo priemone.