Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties L. E. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Šančių – Panemunės policijos nuovados (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė L. E. (toliau – ir pareiškėja) administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. rugsėjo 26 d., apie 16.30 val., jos prižiūrimi šunys, per tvorą išbėgę iš privačios valdos į (duomenys neskelbtini) gatvę, Kaune, apkandžiojo G. T. vedžiojamą šunį. L. E., netinkamai prižiūrėdama šunis, neužtikrino, kad jie nekeltų grėsmės žmonių ramybei, nuosavybei, nepadarytų žalos kitiems asmenims, tuo ji pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 (toliau – ir Taisyklės), 12 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 5 dalyje.

L. E. pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kuriame nurodė, kad jai skirta nuobauda turi būti panaikinta, o administracinė byla jos atžvilgiu nutraukta. Pažymėjo, kad jos šuo bėgiojo kieme, kuris buvo aptvertas. G. T., su savo šunimi priėjusi prie pareiškėjos tvoros, sustojo ir leido šunims erzinti vienas kitą, po to paleido savo šunį, o pati nuėjo savo keliais. Tuo metu pareiškėjos šuo iššoko ir abu šunys susipešė.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 110 straipsnio 5 dalyje inter alia numatyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas, kuriuo padaroma žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-595 redakcija), 12 punkte nustatyta, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Iš 2009 m. spalio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 26 d., apie 16.30 val., L. E. du prižiūrimi šunys iš privačios valdos išbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę, Kaune, ir apkandžiojo G. T. vedžiojamą šunį (b. l. 13 – 15). Nukentėjusioji G. T. 2009 m. rugsėjo 26 d. rašytiniame pareiškime nurodė, kad minėtu laiku ją ir jos krikšto sūnų užpuolė du kaimynų šunys, kurie, peršokę tvorą, apkandžiojo jų vedžiojamą šunį. Ji ir jos krikšto sūnus labai išsigando, patyrė psichologinį šoką (b. l. 18). Šias aplinkybes rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino įvykį matę liudininkai L. F., kuri taip pat pažymėjo, kad nuketėjusioji G. T. šunį vedžiojo su pavadėliu ir antsnukiu, o jį užpuolę du šunys, laikomi adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, yra labai agresyvūs (b. l. 19), ir B. M. (b. l. 20). Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų G. T., R. T., G. G., I. F. ir L. F. parodymai (b. l. 44–49), nes visi jie patvirtino arba nepaneigė, kad L. E. prižiūrimi du šunys užpuolė G. T. vedžiojamą šunį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog mišrūno, laikomo adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė yra L. E., kito šuns, registruoto tuo pačiu adresu, savininkė yra G. M. (b. l. 30-31), tačiau apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad ir šį šunį realiai prižiūri ji, nes jos motina dažnai serga (b. l. 54). V. S. veterinarijos paslaugų firmos „Šnauceris“ 2009 m. rugsėjo 27 d. pažyma įrodo, jog įvykio metu nukentėjusiosios G. T. vedžiotas šuo buvo sužalotas, jam diagnozuota žaizda ant uodegos ir įdrėskimas kairėje kaklo pusėje (b. l. 21). Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad L. E., būdama vieno per tvorą iš kiemo iššokusio šuns savininke, o kito faktinė valdytoja, tinkamai neužtikrino, kad minėtų šunų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, nuosavybei bei nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, todėl ji pažeidė Taisyklių 12 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį, pagal kurią atsakomybė kyla ne tik už asmenų sveikataitei, bet už jų turtui (šiuo atveju šuniui) padarytą žalą.

Apeliantė taip pat nurodo, kad ji dirba auklytės pareigose vaikų lopšelyje, o jos vyras yra II grupės invalidas, todėl mano, kad jai paskirta bauda galėtų būti sumažinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad Institucija apeliantei skyrė minimalią ATPK 110 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą - 500 Lt baudą be gyvūno konfiskavimo. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007; 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007; 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1567/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliantės nurodyti argumentai, kad jai galėtų būti skirta mažesnė nei sankcijoje nurodyta minimali bauda dėl jos socialinės ir šeimyninės padėties nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgusi į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta 500 Lt bauda yra teisinga ir pagrįsta, jos mažinti dėl apeliantės nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

L. E. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.