Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. E., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos 12 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. E. 2015 m. spalio 1 d. apie 10 val. 55 min. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos antrame aukšte, koridoriuje, įžūliais veiksmais, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė D. Č. į kairį skruostą, po to griebęs jį už marškinėlių, juos suplėšė, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. E. kaltės nepripažino, nurodė, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis D. Č., jo suduoti smūgiai D. Č. buvo tik gynyba. Jis paaiškino, kad 2015 m. spalio 1 d. pertraukos metu jis sėdėjo gimnazijos koridoriuje ant grindų. Pro šalį praeidamas D. Č. pasižiūrėjo jam tiesiai į akis ir spyrė į dešinę koją, dėl ko jis patyręs didelį skausmą. Tuomet jis atsistojo ir paklausė D. Č., ko jis iš jo norįs. Deividas staigiai nusimetė kuprinę ir trenkė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, dėl ko jam lūžo nosies kaulas ir nuskilo vienas dantis. Jis norėjo atstumti D. Č. nuo savęs, todėl sugriebė už marškinėlių, tuomet Deividas spyrė jam koja į kairį šoną. Ir tik po spyrio jis sudavė smūgį Deividui į veido sritį, įspyrė į kairę koją. Juos išskyrė anglų kalbos mokytoja A. B.. Jis įsitikinęs, kad konfliktas mokyklos koridoriuje buvo tęsinys anksčiau įvykusio konflikto autobuse, kuriuo važiavo po pamokų namo. Kadangi jis yra aukšto ūgio ir autobuse jam sėdėti nėra patogu, jis, įlipęs į autobusą, atsisėdo šonu, kojas laikė autobuso praėjime. D. Č. ėmė prie jo kabinėtis, sakė, kad sulaužysiąs jam kojas. Vienas iš jo draugų paklausęs, apie kovos menus, D. Č. patvirtinęs, kad jis juos išmanąs ir, pirštu parodęs į jį (A. E.), pasakęs, kad pirmiausia su juo susidorosiąs. Po to jam grasinęs susidorojimu susitikus kūno kultūros kabineto tarpduryje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis D. Č. parodė, kad 2015 m. spalio 1 d., eidamas gimnazijos koridoriumi, netyčia užkliuvo už ant žemės sėdinčio A. E. kojos. A. E. pašokęs nuo grindų, eidamas link jo, paklausė, ko jis nori ir trenkė kumščiu į kairį skruostą. Jis, kojos pėdą įrėmęs A. E. į dubens sritį ar kairį šoną, atstūmė A. E. nuo savęs. Tai nebuvo spyris, jis mokėsi kovos meno, žino, kaip kuo toliau nuo savęs atstumti užpuolusį asmenį. Tačiau A. E. vėl puolė prie jo, sugriebė už marškinėlių, patempė ir juos suplėšė. Tuomet jis kumščiu trenkė A. E. į veidą. Tai buvo paskutinis smūgis, jis nusisuko ir nuėjo. Girdėjo mokytojos balsą, jos reikalavimą baigti muštynes, tačiau priėjusios prie jų mokytojos A. B. jis nepastebėjo, jo įsitikinimu, mokytoja jų neskyrė. Anksčiau yra buvę, kad jis su A. E. apsižodžiuodavo, tačiau jis į visa tai žiūrėjo nerimtai, žodinis konfliktas vyko autobuse, po to kūno kultūros kabineto tarpduryje, kai A. E. tyčia pečiu jį užkliudė.

Liudytoja A. B. parodė, kad dirba Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje mokytoja. Jos kabinetas yra antrame aukšte. Nuskambėjus skambučiui į pamoką, eidama į savo kabinetą, koridoriuje pamatė besimušančius moksleivius D. Č. ir A. E.. Jie buvo susikibę rankomis ir stumdėsi. Į jos reikalavimą baigti muštynes moksleiviai nereagavo, todėl ji, priėjusi prie D. Č. ir A. E., lindo jiems į tarpą ir taip juos išskyrė. A. E. buvo įsikibęs D. Č. į marškinėlius, nepaleido, skiriant juos, marškinėlius perplėšė. Smūgių suduodant ji nematė, matė, kad iš A. E. nosies bėgo kraujas.

Liudytoja R. L. parodė, kad ji dirba Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje sveikatos priežiūros specialiste. 2015 m. spalio 1 d. užėjusi į antrą aukštą, koridoriuje pamatė A. E. užsiėmusį ranka sukruvintą nosį, todėl liepė jam eiti į jos kabinetą. A. E. paaiškino, kad gavęs smūgį kumščiu į veidą. Apžiūrėjusi A. E. nosį, įtarė, kad gali būti sulaužyta nosies pertvara, todėl pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. A. E. pagalbą išsikvietė pats, skundėsi nosies skausmu ir nuskeltu dantimi. Apžiūrėjusi burną, matė nuskeltą A. E. apatinį dantį, tačiau negali patvirtinti, kad jis nuskeltas buvo būtent tą dieną. Jai apžiūrint A. E., į kabinetą įėjo D. Č.. Ji matė D. Č. paraudusį kairį skruostą, suplėšytus marškinėlius.

Liudytojas A. Š. parodė, kad kartu su klasės draugais D. Č. ir S. M., nuskambėjus skambučiui, ėjo į pamoką. Jis ir S. M. ėjo greta, jiems už nugarų – D. Č.. Išgirdęs bildesį į grindis, jis įsitikinęs, kad tai buvo garsas nuo to, kad D. Č. užkliuvo už A. E. kojų, atsisuko, matė kaip D. Č. priklupo. Staiga nuo grindų atsistojęs A. E. puolė prie D. Č., pirmas sudavė D. Č., po to spyrė, kur pataikė, nematė. D. Č. bandė nustumti A. E., tačiau A. E. įsikibo į D. Č. marškinėlius, kurie besistumdant suplyšo. Tuomet D. Č. sudavė vieną smūgį A. E. į veidą. Nematė, ar D. Č. spyrė A. E.. Priėjusi mokytoja A. B. išskyrė besimušančius A. E. ir D. Č..

Liudytojas S. M. parodė analogiškai liudytojui A. Š.. Jis parodė, kad matė, kaip A. E. puolė prie D. Č., vieną kartą kumščiu sudavė Deividui į skruostą, spyrė koja, kur pataikė negali nurodyti. D. Č. stūmė A. E. nuo savęs, A. E. sugriebė už D. Č. marškinėlių, D. Č. kumščiu sudavė vieną kartą A. E. į veidą. Kai jie susikabino rankomis, prie jų priėjusi mokytoja juos išskyrė.

Liudytoja E. U. parodė, kad ji yra A. E. bendraklasė. Kaip prasidėjo konfliktas tarp A. E. ir D. Č., kiek, kuris kuriam sudavė smūgių, ji nematė. Išgirdusi anglų kalbos mokytojos A. B. balsą, ji atsisuko ir pamatė susikibusius ir besistumdančius A. E. ir D. Č.. Mokytoja A. B. vaikinus išskyrė. Matė suplėšytus D. Č. marškinėlius, A. E. ranka užsiėmusį nosį.

Iš proceso veiksmų atlikimo protokolo (8-17 b. l.) matyti, kad buvo apžiūrėta konflikto, vykusio 2016 m. spalio 1 d. apie 10 val. 55 min tarp A. E. ir D. Č., vieta – Kelmės rajono Jono Graičiūno gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridorius.

Iš šio protokolo (8-17 b. l.) taip pat matyti, kad nukentėjusysis D. Č. pateikė juodos spalvos marškinėlius su užrašu „Guess“, kuriuos vilkėjo 2016 m. spalio 1 d. konflikto metu.

Iš daiktų apžiūros protokolo (19-22 b. l.) ir foto nuotraukų (23, 24 b. l.) matyti, kad marškinėliai suplėšyti, nuplėšta kairė rankovė.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas pasireiškia bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad konfliktas tarp kaltinamojo A. E. ir nukentėjusiojo D. Č. kilo gimnazijos koridoriuje pertraukos metu, kai koridoriuje buvo daug moksleivių, kai kurie iš jų matė ir stebėjo vykstančias grumtynes tarp dviejų besimušančių moksleivių. Į konfliktą įsikišo mokytoja A. B., kurios dėka ir buvo nutrauktos grumtynės. Iš kaltinamojo paaiškinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų A. B., A. Š., S. M. parodymų darytina išvada, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo susidarė konfliktinė muštynių situacija, kurioje nebuvo besiginančiųjų – abi pusės buvo puolančiosios, muštynių metu abi pusės – kaltinamasis ir nukentėjusysis - naudojo fizinį smurtą vienas kito atžvilgiu ne gynybos, bet puolimo tikslais, todėl darytina išvada, kad teisė į būtinąją gintį nei vienam iš jų nekilo. Iš visumos apklaustų asmenų parodymų matyti, kad D. Č. kliudė A. E. koją. Tikėtina, kad dėl to galėjo A. E. pajausti skausmą, tačiau jo tolimesnė reakcija buvo akivaizdžiai chuliganiška, siekiant pademonstruoti savo jėgą ir pranašumą. Būtent A. E., pašokęs nuo grindų, prisiartino prie jau nueinančio D. Č., jį užkalbino, provokuodamas tolimesnį santykių aiškinimąsi. Kaltinamasis pripažino, kad jis sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, įspyrė jam koja. Į mokytojos reikalavimą nutraukti muštynes, kaltinamasis nereagavo, jai priėjus, nepaleido D. Č. marškinėlių, ko pasekoje juos suplėšė. Mokytojos A. B. parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, būtent ji parodė, kad tuo metu, kai ji stojo besimušantiems A. E. ir D. Č. į tarpą, suplyšo D. Č. marškinėliai.

Taigi, konfliktas vyko viešoje vietoje, kaltinamasis A. E. apsuptyje kitų moksleivių demonstravo jėgą prieš tos pačios mokyklos moksleivį, veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį - D. Č. užkliudžius jo kojas, sudavė smūgį į veidą D. Č., suplėšė jo marškinėlius, todėl A. E. veiksmai laikytini įžūliais, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams, trikdantys kitų asmenų rimtį, prieštaraujantys gerai moralei, pažeidžiantys tvarką mokslo įstaigoje. Tokie kalinamojo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Nukentėjusiojo D. Č. atstovė pagal įstatymą J. R. pareiškė civilinį ieškinį (46 b. l.) ir prašė priteisti iš kaltinamojo 30 Eur turtinei žalai, atsiradusiai kaltinamajam suplėšius jo sūnaus D. Č. vilkėtus marškinėlius. Teisme ji paaiškino, kad marškinėlius sūnui ji buvo pirkusi 2015 m. vasarą už 39,99 dolerius, marškinėliai buvo nenudėvėti, todėl juos įvertina 30 Eur. Iš foto nuotraukų (23-24 b. l.) matyti, kad D. Č. marškinėliai yra sugadinti, po konflikto su A. E. jie tapo nedėvimi, dėl jų sugadinimo kaltu pripažintas A. E., kuris neginčija padarytos turtinės žalos dydžio, nurodyta marškinėlių vertė nėra akivaizdžiai per didelė, todėl tikslu kompensuoti patirtą turtinę žalą iš kaltinamojo nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą J. R. priteistina 30 Eur suma.

Civiliniu ieškiniu (46 b. l.) nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą J. R. prašė priteisti iš kaltinamojo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo sūnaus D. Č. patirtiems nepatogumams, skausmui kompensuoti. Teisme nukentėjusysis D. Č. parodė, kad po suduoto A. E. smūgio jo skuoste matėsi paraudimas, skausmą jis jautė 1-2 dienas, dėl suduoto smūgio, suplėšytų marškinėlių draugų, kitų gimnazijos moksleivių akivaizdoje jis jautė pažeminimą, dėl šios bylos jis buvo priverstas praleisti pamokas, nes reikėjo vykti į policijos komisariatą. Patirtai neturinei žalai atlyginti jis prašo priteisti iš kaltinamojo A. E. 300 Eur.

Neturtinės žalos atlyginimas yra įstatymo numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Kaltinamojo A. E. veiksmai nukentėjusiojo D. Č. atžvilgiu pripažinti neteisėtais, akivaizdu, kad dėl jo suduoto smūgio į veidą D. Č. jautė skausmą, suplėšius marškinėlius patyrė nepatogumą. Tačiau joks kūno sužalojimas nebuvo padarytas, pats nukentėjusysis kitoje byloje dėl šių muštynių yra pripažintas kaltu, jis taip pat sudavė smūgius kaltinamajam, pažeidė viešąją tvarką. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad 200 Eur pakankama suma D. Č. neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo A. E. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, mokosi, jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jis kaltės nepripažino, su nukentėjusiuoju nesitaikė, jo neatsiprašė, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje – vidutinės trukmės laisvės apribojimas. Kadangi šiuo metu A. E. yra abiturientas, pilnametis, todėl jam skirtini įpareigojimai, galintys padėti įgyvendinti bausmės tikslus – įpareigojimas dirbti arba mokytis, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2, 4 dalimis, teismas

nusprendžia:

A. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais, įpareigoti nuteistąjį A. E. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dirbti, registruotis darbo biržoje arba mokytis, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš A. E. J. R. 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. E. D. Č. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - suplėšytus marškinėlius, saugomus Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.