Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-145/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
1S-145/2014
Teisminio proceso Nr.
10-1-00808-12
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Kaltinamasis
J. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-145/2014
Teisminio proceso Nr.10-1-00808-12Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,Sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Boiko,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. V. (J. V.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. balandžio 4 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. Nr. N1-54/2014 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe itin žiauriai ir kankindamas nužudė žmogų, t. y. 2012 m. liepos 1 d., laikotarpiu nuo 23 val. iki 24 val., Vilniaus rajone, Šatrininkų seniūnijoje, Vėliučionių kaime, Liepų alėjoje, veikdamas kartu su V. M., D. M. bei pasitelkęs asmenį, nesulaukusį Lietuvos Respublikos BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus – L. S., asmeninio konflikto su M. V. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais, tyčia sudavė nukentėjusiajam M. V. ne mažiau 30 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias jo kūno vietas (daugiausiai į viršutinę kūno dalį – galvos ir kaklo sritis). Tęsdamas nusikalstamą veiką, J. V. kartu su V. M., D. M. ir L. S., nutempė nukentėjusįjį M. V. į Vėliučionių smėlio karjerą, esantį Vilniaus rajone, Šatrininkų seniūnijoje, Vėliučionių kaime, įmetė jį į karjere esančią smėlio iškasą, bei paeiliui, pasikeisdamas su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais, sviedė nenustatytą kiekį akmenų į nukentėjusiojo kūną bei vėliau jį užkasė smėlio iškasoje bei užvertė jo užkastą kūną dideliais akmenų luitais, neleidžiančiais savarankiškai ištrūkti iš iškasos. Tokiu būdu bendrais veiksmais J. V. padarydamas nukentėjusiajam M. V. galvos sumušimą, pasireiškusį: kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose kaktos, smilkinių, momenų, pakaušio srityse; muštinėmis žaizdomis pakaušio kairėje, kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio srityje, kairiame skruoste, apatinėje lūpoje; nubrozdinimais ir kraujosruvomis kairės ausies kaušelyje, kairiame smilkinyje, kairės akies vokuose, kaktos kairėje, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, žanduose, smakre; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais pusrutulių ir smegenų kamieno srityje bei į smegenų skilvelius; bei kraujosruvas ir nubrozdinimus kaklo kairėje, masyvų kraujo išsiliejimą kaklo kairės pusės minkštuose audiniuose; poliežuvinio kaulo kairio rago lūžį; kraujosruvą kairės mentės srityje, nubrozdinimus juosmens srityje, minkštųjų audinių kraujosruvas juosmenyje ir krūtinės ląstos nugarinėje dalyje; dešinio sėdmens nubrozdinimą; kraujosruvas ir nubrozdinimus kairio peties, abiejų žastų srityje, plaštakų nugariniuose paviršiuose, dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje, – dėl ko nukentėjusysis M. V. dėl uždusimo mechaninėmis kliūtimis, sutrikdžius kvėpavimą – uždengus kvėpavimo angas, suspaudus kaklą, krūtinę bei pilvą, mirė vietoje. Šiais veiksmais J. V. kaltinamas tyčia, itin žiauriai (sukeliant dideles fizines kančias nepilnamečiui nukentėjusiajam) ir kankinant (suduodant nukentėjusiajam labai daug smūgių bei jį užkasant) nužudęs M. V..

Be to, J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2012 m. liepos 1 d., apie 23 val. 30 min., Vilniaus rajone, Šatrininkų seniūnijoje, Vėliučionių kaime, Liepų alėjoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su V. M., tuo metu, kai kartu su kitais bendrininkais laikinai nustojo tempti sumuštą M. V. į smėlio karjerą, turėdamas tikslą pagrobti šalia praeinančio P. S. (P. S.) materialines vertybes, kartu su V. M. pribėgo prie P. S. bei panaudodamas fizinį smurtą jo atžvilgiu, t. y. kartu su V. M. sudavęs nukentėjusiajam P. S. rankomis ir kojomis ne mažiau 3 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, krūtinės ląstoje, kraujosruvą odoje dešiniame antakyje, dešinės pusės VI, VIII šonkaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė materialinės vertės neturintį nukentėjusiojo turtą – žiebtuvėlį ir 7 cigaretes „PREMIER“.

Be to, J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmones, t. y. 2012 m. liepos 1 d., apie 23 val. 40 min., Vilniaus rajone, Šatrininkų seniūnijoje, Vėliučionių kaime, Liepų alėjoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais sudavė smūgius M. V. ir apiplėšė P. S., stvėrė šalia buvusiai nukentėjusiajai K. A. už gerklės, o kitą nukentėjusiąją – V. Z. sugriebė už rankos, grasindamas nužudyti pastarąsias dėl jų akivaizdoje mušamo (žudomo) M. V. bei apiplėšto P. S., jei jos duos teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams apie jo ir kitų nusikalstamos veikos bendrininkų daromas ir padarytas nusikalstamas veikas – M. V. nužudymą bei P. S. plėšimą, esant objektyviam ir pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas dėl nukentėjusiųjų akivaizdoje daromų nusikalstamų veikų bei jo paties ankstesnio nusikalstamo elgesio (teistumų).

Be to, J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2012 m. liepos 2 d. apie 1 val., Vilniuje, Naujosios Vilnios mikrorajone, Parko gatvėje, ties namu Nr. 3, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su V. M. bei pasitelkęs asmenį, nesulaukusį Lietuvos Respublikos BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus – L. S., turėdamas tikslą pagrobti V. M. materialines vertybes, kartu su V. M. pribėgo prie V. M. bei panaudodamas fizinį smurtą – papurškęs dujų balionėliu nukentėjusiajam į akis bei kartu su V. M. sudavęs nukentėjusiajam V. M. rankomis ir kojomis ne mažiau 2 smūgius į įvairias kūno vietas, palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą. Po to, kai jis gulėjo sumuštas ant žemės, V. M. ir L. S. apieškojo nukentėjusiojo kišenes bei pagrobė iš jų mobilaus ryšio telefoną „NOKIA C5“ 500 litų vertės ir piniginę 18 litų vertės, iš viso bendrais veiksmais pagrobdamas nukentėjusiojo turto už 518 litų.

Be to, J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2012 m. liepos 2 d., apie 3 val. Vilniuje, Naujosios Vilnios mikrorajone, Genių gatvėje, prie Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos pastato Nr. 8, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su V. M. bei D. M., turėdamas tikslą pagrobti A. L. materialines vertybes, kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais pribėgo prie dviračiu „Shimano“ važiavusios A. L. bei panaudodamas fizinį smurtą po to, kai V. M. nustūmė ją nuo dviračio ir ji nukrito, papurškė dujų balionėliu nukentėjusiajai į akis, sudavė ne mažiau 1 smūgį ranka nukentėjusiajai į galvos sritį, sugriebė pastarajai už kaklo, ir kai nukentėjusiosios pasipriešinimas buvo palaužtas, D. M. pagrobė jos dviratį „Shimano“ 300 litų vertės, o V. M. – jos rankinuką 50 litų vertės su jame buvusiais daiktais: mobilaus ryšio telefonu „NOKIA“ 250 litų vertės, baltos spalvos marškinėliais 50 litų vertės, knyga „Spartak“ 20 litų vertės, dezodorantu „Dove“ 10 litų vertės, pinigine 25 litų vertės, su joje buvusiais pinigais 13 litų, iš viso bendrais veiksmais pagrobdamas nukentėjusiosios turto už 718 litų.

Be to, J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. 2012 m. liepos 3 d., apie 21 val. 20 min. Vilniuje, Zanavykų gatvėje, ties pastatu Nr. 8, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su V. M. bei pasitelkęs asmenį, nesulaukusį Lietuvos Respublikos BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus – L. S., turėdamas tikslą pagrobti A. S. materialines vertybes, kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais pribėgo prie A. S. bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti jos mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 6300“ 200 litų vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. M. buvo sulaikytas šalia buvusių praeivių, o kiti nusikalstamos veikos bendrininkai – J. V. ir L. S., išsigandę būsimo sulaikymo, pabėgo iš įvykio vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsniu, J. V. buvo sulaikytas 2012 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi kaltinamajam J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad suėmimo paskyrimo J. V. pagrindai nėra išnykę. Įvertinęs tai, kad suimtasis nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teistas, Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad būdamas laisvėje J. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamasis J. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį ir jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti namų areštu.

Kaltinamasis skunde teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir nesutinka su teismo nurodytais suėmimo pratęsimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. J. V. tvirtinimu nėra pagrindo neigiamai vertinti tų aplinkybių, kad, būdamas 19 metų amžiaus, jis yra nevedęs ir nedirba. Suimtasis nurodo, kad jis turi legalų pragyvenimo šaltinį, kadangi yra išlaikomas motinos, šiuo metu mokosi socializacijos centre. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus. J. V. teigimu, kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant jam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. V. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis J. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra iš dalies paties suimtojo parodymai, kitų kaltinamųjų (D. M., V. M.), liudytojų (L. S. ir kitų) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo kaltinamajam sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti kitos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Teismas įvertino, kad J. V. kaltinamas padaręs 6 nusikalstamas veikas, tarp jų – ir labai sunkų smurtinį nusikaltimą. Bylos duomenimis, J. V. anksčiau teistas, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai dėl jo buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis už Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad iki suėmimo J. V. gyveno vaikų socializacijos centre, nepalaikė stiprių šeiminių ryšių, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Be to, ankstesniu teismo nuosprendžiu jis nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą prieš šeimos narį. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios bausmės, J. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia suimtojo skundo teiginiai, kad tik dėl savo jauno amžiaus jis nėra saistomas tvirtų šeiminių ar darbinių ryšių, šiuo metu mokosi.

Suėmimo terminas kaltinamajam J. V. pagrįstai pratęstas ir Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Šioje byloje J. V. pareikšti kaltinimai dėl šešių tyčinių smurtinių nusikaltimų, iš kurių vienas yra labai sunkus nusikaltimas žmogaus gyvybei, o keturios nusikalstamos veikos nuosavybei priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai ir yra numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad J. V. lėšas pragyvenimui galimai gaudavo iš nusikalstamų veikų. Be to, suimtasis ankščiau teistas už baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje kaltinamasis darys Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Pratęsus kaltinamajam J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeistos nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo J. V. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys