- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- AS-512-520/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00967-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Roalsa“
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Roalsa“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Roalsa“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Roalsa“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. SD-626 ,,Dėl savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Sprendimu, nes jame minimas turtas (Kauno r. Babtų gimnazijos, Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus, Kauno r. Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos, Kauno r. Neveronių gimnazijos, Kauno r. Vandžiogalos gimnazijos katilinių patalpos) pareiškėjo yra naudojamas pagal tarp šalių sudarytą nuomos sutartį, kuri yra teminuota, jos terminas nepasibaigęs. Nuomos sutartis gali būti nutraukta tik dėl svarbių priežasčių, tačiau jokios ginčo turto susigrąžinimo ar nuomos sutarties nutraukimo priežastys Sprendime nėra nurodomos, jei tai yra pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą, jis teisiškai nemotyvuotas. Pasiūlymas nutraukus sutartį toliau naudotis patalpomis neatitinka sąžiningo prievolių vykdymo principo, teisės aktų reikalavimų. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes nepagrįstas teisės normomis, nurodomos pareiškėjo teisės ir pareigos nėra aiškios ir argumentuotos.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi UAB ,,Roalsa“ skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas nustatė, kad pareiškėją ir atsakovą sieja 2013 m. spalio 4 d. Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. S-1242 (toliau – ir Sutartis). Sprendime atsakovas nurodo, kad Kauno rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) nekeičia savo pozicijos, išdėstytos 2018 m. kovo 16 d. rašte Nr. SD-458, ir UAB „Roalsa“ atsakyme išreikštą nuomonę laiko atsisakymu nutraukti Sutartį šalių susitarimu pagal minėtame rašte pasiūlytas sąlygas, todėl Sutartis bus vienašališkai nutraukta nuo 2018 m. balandžio 23 d.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo veiklai vykdyti nuomojo tam tikrų Kauno rajono gimnazijų katilinių patalpas. Todėl ginčas yra susijęs su materialiojo turto nuomos teisiniais santykiais, nuomos santykių pasibaigimo pagrindais, atsakovas šiuose santykiuose veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – įgyvendina Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko teises, įskaitant ir teisę nuomoti materialųjį turtą arba nutraukti nuomos santykius. Teismas sprendė, kad ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių, t. y. savivaldybės nuosavybės teise valdomo turto naudojimo teisės įgyvendinimo, todėl šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Teismas rėmėsi aktualia Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (2004 m. liepos 22 d. nutartimi ir kt.) ir pastebėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VIA MARIS“ skundą atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai, analogiško pobūdžio byloje pasisakė, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nepaisant to, kad pareiškėjas atsakovo raštą ginčijo dėl jo nemotyvavimo ir neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.
Teismas konstatavo, kad ginčo esmę sudaro atitinkami klausimai, susiję su materialiojo turto nuoma, t. y. savo prigimtimi tai yra civiliniai teisiniai santykiai, bet ne administraciniai teisiniai santykiai. Ginčas, kaip kylantis iš civilinių teisinių santykių, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl teismas skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme pagal materialiojo turto buvimo vietą – Kauno apylinkės teismui.
III.
Pareiškėjas UAB ,,Roalsa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka dėl to, kad joje neaptartos atsakovo diskrecijos nuspręsti dėl savo sprendimo pobūdžio ir priskirtinumo civiliniams ar administraciniams sprendimams. Atsakovas pats nurodė, kad priimtas Sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, o tai reiškia, kad atsakovas jį su pareiškėju siejantį teisinį santykį priskyrė viešojo administravimo sričiai. Teismui atsisakius priimti skundą, atsirado vidinis prieštaravimas tarp Sprendime nurodytos ir teismo nutartyje išaiškintos jo apskundimo tvarkos. Prieštaravimas sukelia pareiškėjo teisių neapibrėžtumą ir netikrumą. Pareiškėjui nepasinaudojus Sprendime nustatyta apskundimo tvarka ir pateikus ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, galima situacija, kad bendrosios kompetencijos teismas taip pat atsisakys priimti ieškinį vien dėl to, jog Sprendime nurodyta kitokia jo apskundimo tvarka. Todėl naujo skundo administraciniam teismui pareiškėjas paduoti jau nebegalėtų dėl praleistų ABTĮ nustatytų skundo padavimo terminų. Teismas nepasisakė dėl paties atsakovo nurodytos apskundimo tvarkos prasmės. Pareiškėjo nuomone, jei atsakovas nurodo būtent tokią apskundimo tvarką, o pareiškėjas ja pasinaudoja, t. y. abi šalys perduoda ginčą spręsti administraciniam teismui, ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pasinaudojimas apskundimo tvarka administraciniam teismui netrukdys pareiškėjui pradėti civilinio ginčo dėl nuomos sutarties vykdymo bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino šalis saistančių civilinių teisinių santykių apimtį. Keliamas ginčas nėra civilinis ginčas, skunde nebuvo keliami jokie Sutarties vykdymo klausimai, o keliami tik skundžiamo sprendimo formos, teisėtumo ir pagrįstumo – atitikimo Viešojo administravimo įstatymui, klausimas. Kadangi pareiškėjas nereikalavo spręsti jokio civilinio ginčo iš esmės, nereikalavo ginti jokių pareiškėjo civilinių teisių, kylančių iš Sutarties, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB ,,Roalsa“ skundą dėl to, kad jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, nustatęs, kad ginčas susijęs su Kauno rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos santykiais, nuomos santykių pasibaigimo pagrindais, o atsakovas veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – įgyvendina Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko teises, todėl ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas su tokia teismo pozicija nesutinka, nes priimtame Sprendime atsakovui nurodžius jo apskundimo tvarką administraciniam teismui ir pareiškėjui ja pasinaudojus, ginčas turėtų būti nagrinėjimas administraciniame teisme. Be to, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalis siejančių civilinių teisinių santykių apimtį, nes skunde keliamas Sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams klausimas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis inter alia (be kita ko) nustato, jog teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nėra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 str. 1 d., 17–20 str.).
Pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą, kuriame nurodyta, kad Sutartimi pareiškėjui perduotas turtas – Kauno rajono švietimo įstaigų katilinių patalpos – yra reikalingos Savivaldybės reikmėms. Pareiškėjas Sprendimu informuojamas, kad Sutartis dėl patalpų nuomos bus vienašališkai nutraukta nuo 2018 m. balandžio 23 d., pareiškėjo prašoma iki 2018 m. balandžio 2 d. atvykti ir perduoti katilinių patalpas bei pasirašyti patalpų perdavimo–priėmimo aktus (b. l. 4–5).
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktą savivaldybės turtą administruoja savivaldybės administracijos direktorius. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savivaldybei priklausančių patalpų nuomos santykiai, nepaisant nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-61-261/2016). Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei bei savivaldybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį byloje Nr. T-74; 2013 m. liepos 10 d. nutartį byloje Nr. T-84).
Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Kauno rajono savivaldybės administracija praneša pareiškėjui apie vienašališką turto nuomos sutarties nutraukimą nuo 2018 m. balandžio 23 d. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad, jo manymu, Kauno rajono savivaldybė, nevykdydama su juo sudarytos Sutarties ir rašydama nemotyvuotus raštus, piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, teigia, kad Sutarties terminas dar nėra pasibaigęs, o nutraukta ji gali būti tik dėl svarbių priežasčių, kurios skundžiamame Sprendime, pareiškėjo manymu, nėra nurodytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo keliamas ginčas kyla dėl Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties nutraukimo, tokie teisiniai santykiai reguliuojami privatinės teisės normų, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą teismui grindžia Sprendimo neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų dėl Sprendime nurodytos jo apskundimo tvarkos bei pareiškėjo ir atsakovo galimybės pasirinkti tarp jų kilusio ginčo nagrinėjimo tvarką, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodyti argumentai, be kita ko, atsižvelgus į skundžiamo Sprendimo turinį, tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdžio nekeičia. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad ABTĮ nenumato galimybės tokiu atveju ginčo šalims teisės pasirinkti, kokiame teisme – administraciniame ar bendrosios kompetencijos, bus nagrinėjamas tarp jų kilęs ginčas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl atsakovo 2018 m. kovo 16 d. rašto Nr. SD-458 „Dėl savivaldybės materialiojo turto nuomos nutarties Nr. S-1242“ panaikinimo, kuriuo atsakovas siūlė pareiškėjui susitarti (rašte nurodytomis sąlygomis) dėl Sutarties pakeitimo, priešingu atveju atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 21.4.5 punktu, nutrauks su pareiškėju sutarties dalį dėl rašte išvardytų švietimo įstaigų katilinių patalpų nuomos. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str., 2 d. 1 p.), taip pat paaiškino pareiškėjui, jog jis turi teisę pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme pagal materialiojo turto buvimo vietą, t. y. Kauno apylinkės teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-443-502/2018 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Šioje byloje skundžiamame Sprendime, be kita ko, nurodoma, kad Savivaldybė nekeičia savo pozicijos, išdėstytos 2018 m. kovo 16 d. rašte Nr. SD-458 ir pareiškėjo 2018 m. kovo 27 d. rašte išreikštą nuomonę laiko atsisakymu nutraukti Sutartį šalių susitarimu pagal 2018 m. kovo 16 d. rašte Nr. SD-458 pasiūtas sąlygas, todėl pareiškia, kad Sutartis vienašališkai bus nutraukta nuo 2018 m. balandžio 23 d. Minėtos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė kilusio ginčo pobūdį, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Roalsa“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.