Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. ADP1-664 „Dėl D. B. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – Įsakymas), sugrąžinti jį į eitas pareigas bei įpareigoti Departamentą sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo einamų pareigų, ir 0,07 procento delspinigių už šią sumą. Pareiškėjas pateikė teismui paaiškinimus, kuriuos teismas nutarė laikyti patikslintu skundu. Patikslintame skunde pareiškėjas patikslino reikalavimus, prašo teismo panaikinti Įsakymą, įpareigoti Departamentą sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo einamų pareigų, ir 0,07 procento delspinigių už šią sumą.

Pareiškėjas nurodo, kad iki jo nušalinimo nuo pareigų ėjo Departamento (duomenys neskelbtini) inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas (nuo 2015 m. rugpjūčio mėn.). Nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos. 2020 m. gruodžio 28 d. Būtingės terminale jūroje įvyko taršos incidentas, kurio metu į jūrinę aplinką pateko naftos teršalai. Šią informaciją jam, kaip valstybiniam aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnui, perdavė Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centro darbuotojai. Gavęs informaciją, jis pradėjo veiksmus, reikalingus taršos incidentui Būtingės terminale ištirti. Pažymi, kad esant tokiai situacijai yra svarbus greitas reagavimas. Pareiškėjas asmeniškai ėmėsi iniciatyvos išsiųsti sraigtasparnį teršalų dėmės pasklidimo plotui nustatyti bei užtikrino, kad būtų atliktas vaizdo fiksavimas pasklidusių teršalų rajone. Nurodo, kad, atliekant Būtingės terminalo taršos incidento tyrimą, 2020 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui paskambino aplinkos ministro patarėjas M. G.. Jis paprašė pateikti turimus duomenis apie taršos incidentą Būtingės terminale. Aplinkos ministro patarėjui pareiškėjas pateikė visus turimus duomenis apie taršos incidento mastą.

Paaiškina, kad 2020 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui paskambino jo tiesioginis (duomenys neskelbtini) R. Š.. R. Š. informavo, kad Departamento direktoriaus pavaduotojas J. K. savo nuožiūra įsakmiu tonu telefonu paliepė Departamento Klaipėdos valdybos (duomenys neskelbtini) A. Š. iš pareiškėjo išreikalauti raštišką paaiškinimą, kuriame jis privalo nurodyti priežastis, kodėl jis atsiliepė į aplinkos ministro patarėjo skambutį bei pateikė jam visą informaciją apie taršos incidento mastą. 2020 m. gruodžio 30 d. bendruoju Departamento el. paštu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išsiuntė kreipimąsi į aplinkos sistemos darbuotojus, pateikdamas savo nuomonę apie netinkamus Departamento vadovybės veiksmus, patiriamą spaudimą, išreiškė nepasitenkinimą J. K. elgesiu. J. K. 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Tą pačią dieną Departamento direktorės Įsakymu pareiškėjas nušalintas nuo pareigų.

2021 m. sausio 4 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad šis suteikė informaciją Aplinkos ministerijos atstovui dėl atliekamo tyrimo, o, sulaukęs nepagrįstų priekaištų ir kaltinimų iš Departamento pavaduotojo J. K., galimai pažemino jo garbę ir orumą.

Pareiškėjo įsitikinimu, sprendimas jį nušalinti nuo pareigų buvo nepagrįstas, prieštaraujantis susiklosčiusiai darbo praktikai Departamente, priimtas neišsamiai ir neobjektyviai įvertinus aplinkybes, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos.

Pareiškėjas nurodo, kad jo reagavimas atostogų ar ne darbo metu yra įprasta praktika Departamente: 1) 2018 m. gruodžio 5 d. tanklaivio „SEADANCER“ taršos atvejis įvyko vėlai vakare, tyrimas atliktas naktį, pareiškėjas buvo iškviestas į įvykio vietą ne darbo metu; 2) 2020 m. lapkričio 14 d. ir 2020 m. lapkričio 29 d. dėl taršos uoste pareiškėjas buvo iškviestas ne darbo metu, savaitgalį atlikti taršos incidento tyrimą; 3) 2020 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas buvo iškviestas atlikti taršos incidento tyrimą laive „DAIVAN ELEGANCE“, atplaukusiame į Klaipėdos uostą, incidentui įvykus Danijoje. Pažymi, kad, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 15 papunkčiais, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne darbo metu turi teisę tikrinti dokumentus, liudijančius gamtos išteklių įsigijimo teisėtumą, bei gamtos išteklius – ar jų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis, bei, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Nurodo, kad, vadovaudamasis šiomis nuostatomis, jis atliko veiksmus, reikalingus taršos incidentui Būtingės terminale ištirti.

Atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis AAVKĮ įstatymo 5 ir 6 straipsniais, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje organizuoja Aplinkos ministerija. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Departamentas. Aplinkos apsaugos ministerija yra jai pavaldžių institucijų steigėja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 1 punktu, Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina aplinkos ministrui pavestose valdymo srityse. Pagal aplinkos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. D1-275 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“, aplinkos ministras koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie Aplinkos ministerijos ir kitų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, jei šių funkcijų nepaveda viceministrams, ministerijos kancleriui ir jei įstatymai nenustato kitaip. Remiantis šiais teisės aktais, Aplinkos ministerijos vadovybė turi teisę pateikti prašymą gauti reikalingą informaciją apie taršos incidentus.

Pažymi, kad, pagal Departamento direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. AD1-239 patvirtintą Departamento darbo reglamento 77 straipsnį, teikiant informaciją visuomenės informavimo priemonėms ir visuomenei, privaloma prieš tai pranešimo turinį suderinti su Departamento direktoriumi ar Departamento direktoriaus pavaduotojais, kitais Departamento direktoriaus paskirtais Departamento valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Kadangi pareiškėjas informaciją teikė Aplinkos ministerijos, vykdančios Departamento veiklos kontrolę, atstovui, jis neprivalėjo jo teikiamos informacijos derinti su nurodytais asmenimis.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjas savavališkai atostogų metu (nevykdydamas tarnybinių funkcijų), neturėdamas jokio pavedimo ir teisinio pagrindo, pats nusistatydamas sau užduotis, organizavo tyrimo veiksmus (patvirtinta jo paties 2021 m. sausio 5 d. paaiškinime). Nurodo, kad pareiškėjas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, tuo pažeisdamas Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145, (toliau – ir Patikrinimų aprašas) 27 punktą, kuriame nustatyta, kad ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu, kuris įforminamas pavedimu atlikti patikrinimą arba sprendimu dėl patikrinimo. Pagal pavedimą atlikti patikrinimą ūkio subjektą tikrina pareigūnai, kurie nurodyti pavedime, pagal sprendimą dėl patikrinimo ūkio subjektą tikrina tokį sprendimą priėmęs pareigūnas. Incidento tyrimą dėl 2020 m. gruodžio 28 Būtingės naftos terminale avarijos metu išsiliejusio didelio kiekio naftos produkto į Baltijos jūrą Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) R. Š. pavedė atlikti šios inspekcijos vyriausiajam specialistui G. V. ir šios inspekcijos (duomenys neskelbtini) R. Š. (2020 m. gruodžio 28 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. (13.1)-AD5-22947). Pavedimą atlikti neplaninį patikrinimą dėl 2020 m. gruodžio 28 d. Būtingės naftos terminale avarijos metu išsiliejusio didelio kiekio naftos produkto į Baltijos jūrą pasirašė R. Š..

Departamento direktorė, gavusi pavaduotojo J. K. 2020 m. gruodžio 31 d. tarnybinį pranešimą Nr. BDR-9251 „Dėl D. B. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų“, vadovaudamasi Aprašo 5 punktu, 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. AD11-397 sudarė komisiją ištirti Departamento (duomenys neskelbtini) inspekcijos vyriausiojo specialisto D. B. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Komisija atliko tarnybinį tyrimą, įvertino visas aplinkybes ir nustatė, kad A. B. savo veiksmais pažeidė galiojančius teisės aktus.

Nurodo, kad pareiškėjas pateikė nepatvirtintą ir nesuderintą informaciją apie neplaninį patikrinimą ir prognozuojamas jo išvadas, tokiais veiksmais pažeidė Patikrinimų aprašo 27, 34 punktus, kuriuose nustatyta, kad informacija apie atliekamą patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms, kitiems su patikrinimu nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol patikrinimas nėra baigtas, išskyrus atvejus, kai kontrolę atliekantis subjektas gali teikti informaciją apie atliekamo patikrinimo faktą, kai tai daroma ne kontrolę atliekančio subjekto iniciatyva, taip pat pažeidė Departamento darbo reglamento 5 punktą, kuriame nurodoma, kad Departamentui atstovaujantys Departamento valstybės tarnautojai ar darbuotojai klausimais dėl Departamento pozicijos suderinimo, o prireikus ir dėl Departamento pozicijos pristatymo, privalo kreiptis į Departamento direktorių arba Departamento direktoriaus pavaduotojus apie tai informavęs tiesioginį vadovą, 77 punktą, kuriame numatyta, kad visuomenės informavimo priemonėse ir visuomenei informaciją teikia Departamento direktorius, Departamento direktoriaus pavaduotojai, Departamento direktoriaus pavedimu kiti Departamento valstybės tarnautojai ir darbuotojai tik prieš tai pranešimo turinį suderinę su Departamento direktoriumi ar Departamento direktoriaus pavaduotojais, kitais Departamento direktoriaus paskirtais Departamento valstybes tarnautojais ir darbuotojais.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas visiems Departamento pareigūnams (darbuotojams) ir aplinkos ministrui viešai išplatinto laiško turinį, laiške neetiškai pasisakė apie Departamento direktoriaus pavaduotoją J. K., demonstravo neigiamas emocijas, elgėsi nepagarbiai, viešai aptarė J. K. būdingas savybes, menkino jo atliekamą darbą, be jokių pagrįstų faktų paskleidė apie jį žeminančio turinio informaciją, pažemino jo orumą ir tokiais savo tyčiniais veiksmais diskreditavo save, valstybes tarnybą ir Departamentą aplinkos ministro ir visų Departamento pareigūnų (darbuotojų) akivaizdoje, tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose įtvirtintas pareigas gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams bei laikytis valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių. Pareiškėjas nesilaikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69, (toliau – ir Etikos taisyklės), kurių 9 punkte nustatyta, kad visi pareigūnai privalo laikytis geranoriškumo principų, stengtis, kad kolektyve vyrautų savitarpio pasitikėjimas bei vengti bet kokių priekabiavimo formų: asmens žeminimo ar įžeidinėjimo (9.1. papunktis), pareigūno charakterio, jam būdingų savybių viešo aptarimo (9.2. papunktis), pareigūno darbo ar nuosavybės menkinimo (9.3. papunktis), apkalbų, šmeižto skleidimo, reputacijos žeminimo (9.4. papunktis), neigiamų emocijų demonstravimo (9.6. papunktis), 12 punkte nustatyta, kad pareigūnas, bendraudamas su kolegomis, privalo elgtis pagarbiai, 13 punkte nustatyta, kad pareigūnai privalo susilaikyti nuo viešų pasisakymų apie savo kolegų atliekamas konkrečias užduotis, pavedimus, pagrįstą kritiką bendradarbiui reikšti korektiškai, 14 punkte nustatyta, kad pareigūnas, bendraudamas su vadovais, turi elgtis korektiškai ir pagarbiai, vykdyti teisėtus jų nurodymus.

Komisijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nesilaikė kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, nevykdė Departamento darbo reglamente nustatytų reikalavimų ir tuo pažeidė Įstatymo nuostatas. Nurodo, kad tokie pareiškėjo veiksmai griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

Pažymi, kad, pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Pagal Įstatymo 33 straipsnio 4 dalies 5 punktą, piktnaudžiavimas tarnyba yra laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, už kurį gali būti taikoma viena iš tarnybinių nuobaudų – atleidimas iš pareigų. Taigi Departamento Įsakymas dėl D. B. nušalinimo yra teisėtas, nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

Nurodo, kad pareiškėjas savo 2021 m. sausio 13 d. prašymu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra) dėl jo perkėlimo iš einamų pareigų į lygiavertes Agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Agentūra 2021 sausio 18 d. raštu Nr. (33)-A4E-589 patenkino pareiškėjo prašymą. Departamentas, atsižvelgdamas į Agentūros sutikimą tenkinti pareiškėjo prašymą, 2021 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. ADP1-26 „Dėl D. B. perkėlimo tarnybinio kaltumo būdu“ nuo 2021 m. sausio 29 d. perkėlė D. B. iš Departamento (duomenys neskelbtini) inspekcijos vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigų į laisvas Agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Departamento Įsakymo, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo einamų pareigų, iki kol bus atliktas tyrimas dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas nurodė, kad jis atostogų metu atliko 2020 m. gruodžio 28 d. Būtingės terminale įvykusio taršos incidento tyrimą – asmeniškai ėmėsi iniciatyvos išsiųsti sraigtasparnį teršalų dėmės pasklidimo plotui nustatyti bei užtikrino, kad būtų atliktas vaizdo fiksavimas pasklidusių teršalų rajone. Atliekant Būtingės terminalo taršos incidento tyrimą, 2020 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui paskambino aplinkos ministro patarėjas M. G., kuris paprašė pateikti turimus duomenis apie taršos incidentą Būtingės terminale. Aplinkos ministro patarėjui pareiškėjas pateikė visus turimus duomenis apie taršos incidentą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad 2020 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui paskambino jo tiesioginis (duomenys neskelbtini) R. Š., kuris jį informavo apie Departamento direktoriaus pavaduotojo J. K. nurodymą Departamento Klaipėdos valdybos (duomenys neskelbtini) A. Š. iš pareiškėjo išreikalauti raštišką paaiškinimą, kuriame jis privalo nurodyti priežastis, kodėl jis atsiliepė į aplinkos ministro patarėjo skambutį bei pateikė visą informaciją apie taršos incidento mastą.

2020 m. gruodžio 30 d. bendruoju Departamento el. paštu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išsiuntė kreipimąsi į aplinkos sistemos darbuotojus, pateikdamas savo nuomonę apie netinkamus Departamento vadovybės veiksmus, patiriamą spaudimą, išreiškė nepasitenkinimą J. K. elgesiu.

Departamento direktorė, gavusi pavaduotojo J. K. 2020 m. gruodžio 31 d. tarnybinį pranešimą Nr. BDR-9251 „Dėl D. B. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų“, vadovaudamasi Aprašo 5 punktu, 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. AD11-397 sudarė komisiją ištirti pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Departamento direktorės Įsakymu pareiškėjas buvo nušalintas nuo einamų pareigų, iki kol komisija ištirs pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.

Komisija atliko tarnybinį tyrimą ir nustatė, kad pareiškėjas pažeidė galiojančius teisės aktus, pateikė siūlymą Departamento direktorei skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Pareiškėjo įsitikinimu, sprendimas jį nušalinti nuo pareigų buvo nepagrįstas, prieštaraujantis susiklosčiusiai darbo praktikai Departamente, priimtas neišsamiai ir neobjektyviai įvertinus aplinkybes.

Pareiškėjas 2021 m. sausio 13 d. prašymu kreipėsi į Agentūrą dėl jo perkėlimo iš einamų pareigų į lygiavertes Agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Agentūra 2021 sausio 18 d. raštu Nr. (33)-A4E-589 patenkino pareiškėjo prašymą. Departamentas, atsižvelgdamas į Agentūros sutikimą tenkinti pareiškėjo prašymą, 2021 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. ADP1-26 „Dėl D. B. perkėlimo tarnybinio kaltumo būdu“ nuo 2021 m. sausio 29 d. perkėlė pareiškėją iš Departamento (duomenys neskelbtini) inspekcijos vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigų į laisvas Agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas.

Pagal Įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti atvejai, kai valstybės tarnautojai nuo pareigų privalo būti nušalinti: 1) jeigu valstybės tarnautojas darbo vietoje pasirodė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui; 2) jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui; 3) jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys gauna informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos; 4) kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalinamas, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas).

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu yra laikoma: 1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teise; 2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 4) piktnaudžiavimas tarnyba; 5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas; 6) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje; 7) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties; 8) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą; 9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu; 10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas (Įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1-10 punktai).

Taikant Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas įrodė, jog priimant ginčijamą Įsakymą buvo Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, kurioms esant atsakovas turėjo teisę nušalinti pareiškėją nuo pareigų, ir ar pagrįstai ir teisėtai nušalino pareiškėją nuo pareigų, iki kol bus atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

Teismas pažymi, kad nušalinimas nuo pareigų taikomas tarnybinio patikrinimo atlikimo ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu (įprastai pačioje jo pradžioje), t. y. iki galutinio sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimo, todėl šios priemonės taikymas negali būti siejamas su galutiniu tyrimo rezultatu. Taigi, teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie yra pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Atsakovas šioje byloje nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl veikų, už kurias valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos, t. y. pareiškėjas, negavęs pavedimo Patikrinimų aprašo nustatyta tvarka, ne tarnybos metu atliko 2020 m. gruodžio 28 d. Būtingės terminale įvykusio taršos incidento tyrimą; pareiškėjas suteikė nepatvirtintą ir nesuderintą informaciją apie neplaninį patikrinimą ir prognozuojamas jo išvadas Aplinkos ministerijos atstovui, taip nesilaikydamas Departamento darbo reglamento, Patikrinimų aprašo reikalavimų; pareiškėjas visiems Departamento pareigūnams ir aplinkos ministrui viešai išplatino laiško turinį, neetiškai laiške pasisakė apie Departamento direktoriaus pavaduotoją J. K., be jokių pagrįstų faktų paskleidė apie jį žeminančio turinio informaciją, pažemino jo orumą; tokiais savo tyčiniais veiksmais pareiškėjas diskreditavo save, valstybės tarnybą ir Departamentą, taip pažeisdamas Etikos taisyklių, Įstatymo nuostatas.

Patikrinimų aprašo 27 punkte nustatyta, kad ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu, kuris įforminamas pavedimu atlikti patikrinimą arba sprendimu dėl patikrinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 28 d. pavedimu Nr. (13.1)-AD5-22947) tyrimą dėl 2020 m. gruodžio 28 d. Būtingės naftos terminale avarijos metu išsiliejusio didelio kiekio naftos buvo pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) inspekcijos vyriausiajam specialistui G. V. ir šios inspekcijos (duomenys neskelbtini) R. Š.. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Vadovaujantis AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 15 papunkčiais, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne darbo metu turi teisę tikrinti dokumentus, liudijančius gamtos išteklių įsigijimo teisėtumą, bei gamtos išteklius – ar jų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis, bei, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti.

Pareiškėjas, vadovaudamasis šiomis nuostatomis, pradėjo veiksmus taršos incidentui Būtingės terminale ištirti. Gavęs informaciją apie įvykusį taršos incidentą, jis ėmėsi iniciatyvos išsiųsti sraigtasparnį teršalų dėmės pasklidimo plotui nustatyti bei užtikrinti, kad būtų atliktas vaizdo fiksavimas pasklidusių teršalų rajone. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju jis veikė teisėtai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad reagavimas atostogų ar kitu ne darbo metu yra įprasta praktika Departamente ir nurodė konkrečius praktikoje buvusius atvejus. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių Departamentas atsiliepime neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl pareigūnų atliekamų veiksmų ne darbo metu yra nepaneigtos jokiais byloje surinktais įrodymais. Taigi konstatuotina, kad tokia praktika yra galima, siekiant užtikrinti operatyvius veiksmus aplinkos apsaugos srityje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekė operatyviai reaguoti, siekdamas kiek įmanoma sumažinti / pašalinti kilusią grėsmę aplinkai, ėmėsi veiksmų, kurie, jo manymu, buvo tinkami šiai grėsmei sumažinti / pašalinti. Paskambinus Aplinkos ministerijos atstovui, jis suteikė jam žinomą informaciją apie įvykusį taršos incidentą.

Departamento teigimu, pareiškėjas suteikė nepatvirtintą ir nesuderintą informaciją apie neplaninį patikrinimą ir prognozuojamas jo išvadas, tuo pažeisdamas Patikrinimų aprašo 27, 34 punktų reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad informacija apie atliekamą patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms, kitiems su patikrinimu nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol patikrinimas nėra baigtas, Departamento darbo reglamento 5 punktą, kuriame nurodoma, kad Departamentui atstovaujantys Departamento valstybės tarnautojai ar darbuotojai klausimais dėl Departamento pozicijos suderinimo, o prireikus ir dėl Departamento pozicijos pristatymo, privalo kreiptis į Departamento direktorių arba Departamento direktoriaus pavaduotojus apie tai informavęs tiesioginį vadovą, 77 punktą, kuriame numatyta, kad visuomenės informavimo priemonėse ir visuomenei informaciją teikia Departamento direktorius, kiti Departamento valstybės tarnautojai ir darbuotojai tik prieš tai pranešimo turinį suderinę su Departamento direktoriumi.

Šiuos Departamento argumentus, kuriais remdamasis jis grindžia pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų, teismas vertina kritiškai. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas informaciją apie Būtingės termine įvykusį taršos incidentą pateikė Aplinkos ministerijos atstovui. Vadovaujantis AAVKĮ įstatymo 5 ir 6 straipsniais, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje organizuoja Aplinkos ministerija. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Departamentas. Aplinkos apsaugos ministerija yra jai pavaldžių institucijų steigėja. Vadovaujantis Aplinkos ministerijos nuostatų 1 punktu, Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina aplinkos ministrui pavestose valdymo srityse. Vadovaujantis Aplinkos ministerijos darbo reglamento 6 punktu, aplinkos ministras koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie Aplinkos ministerijos ir kitų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, jei šių funkcijų nepaveda viceministrams, Aplinkos ministerijos kancleriui ir jei įstatymai nenustato kitaip. Atsižvelgiant į šių teisės aktų nuostatas, teismo vertinimu, Aplinkos ministerijos vadovybė turi teisę pateikti prašymą gauti reikalingą informaciją apie taršos incidentus. Pareiškėjas informaciją teikė Aplinkos ministerijos, vykdančios Departamento veiklos kontrolę, atstovui, jis jos neteikė visuomenei ar kitiems su aplinkos apsaugos sistema nesusijusiems asmenims. Ar pareiškėjas turėjo teisę ją pateikti, kol patikrinimas nėra baigtas, ar prieš teikdamas informaciją Aplinkos ministerijos atstovui jis turėjo suderinti tai su kitais Departamento kompetentingais asmenimis, yra tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykas, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama pagrįsti pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų. Teismas šiuo atveju nenustatė, kad, neatlikus išsamaus tarnybinio nusižengimo tyrimo, nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas atliko veiksmus, už kuriuos jam gresia atleidimas iš tarnybos, t. y. kad būtų Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas atvejis, kuriam esant pareiškėjas galėtų būti nušalintas nuo pareigų.

Departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, visiems Departamento pareigūnams (darbuotojams) ir Aplinkos ministrui viešai išplatinęs laiško turinį, neetiškai laiške pasisakęs apie Departamento direktoriaus pavaduotoją J. K., menkino jo atliekamą darbą, be jokių pagrįstų faktų paskleidė apie jį žeminančio turinio informaciją, pažemino jo orumą ir tokiais savo tyčiniais veiksmais diskreditavo save, valstybės tarnybą ir Departamentą aplinkos ministro ir visų Departamento pareigūnų (darbuotojų) akivaizdoje.

Teismas pažymi, kad valstybės tarnautojo veiklos etikos principų pažeidimai patys savaime negali būti laikomi šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais. Tam, kad tokie valstybės tarnautojų pareigų pažeidimai būtų pripažinti šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, yra būtina nustatyti, kad juose taip pat yra šiurkštumo elementai, t. y. įstatymų ypatingai saugomų vertybių pažeidimo elementai. Departamentas, nušalindamas pareiškėją nuo pareigų būtent dėl to, kad jis galimai padarė etikos pažeidimą, nepateikė jokių objektyvių duomenų apie realiai padarytą reikšmingą žalą ir / ar pavojų, kas galėtų sudaryti pagrindą nušalinti pareiškėją nuo pareigų, iki kol bus atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Pažymėtina, kad etikos pažeidimų tyrimas yra pareiškėjo atžvilgiu atliekamo (atlikto) tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykas. Teismas šiuo atveju nenustatė, kad, neatlikus išsamaus tarnybinio nusižengimo tyrimo, nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas atliko veiksmus, už kuriuos jam gresia atleidimas iš tarnybos, t. y. kad būtų Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas atvejis, kuriam esant pareiškėjas galėtų būti nušalintas nuo pareigų.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbus proporcingumo principo, kuris neatskiriamas nuo teisingumo principo, taikymas. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia už teisės pažeidimus nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas atliko veiksmus, siekdamas užkirsti kelią kilusiai grėsmei aplinkai, ją operatyviai nustatyti ir pan. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad jo atlikti veiksmai, siekiant užtikrinti Būtingės terminale įvykusio taršos incidento tyrimą, būtų buvę netinkami, nesuderinami su siekiamais tikslais, padarę žalą valstybės biudžetui ir pan. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad Aplinkos ministerijos atstovui pareiškėjas būtų teikęs informaciją, nesusijusią su jo atliktais veiksmais, tikrovės neatitinkančią informaciją ir pan.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo pareigų, yra priimtas nesant Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų nušalinimo nuo pareigų pagrindų, pažeidžiant proporcingumo principą, todėl jis pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu bei yra naikintinas.

Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. A1-310 2 punktą, delspinigių dydis yra 0,07 procento. LVAT praktikoje ne vieną kartą yra konstatuota, jog valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, yra grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai jis vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-35/08, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1040/13, LVAT 2014 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2347/2014).

Šiame teismo sprendime konstatavus, kad pareiškėjas nuo pareigų nušalintas neteisėtai ir nepagrįstai, atsakovas įpareigojamas išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. (Įsakyme nurodyta nušalinimo nuo pareigų pradžia) iki 2021 m. sausio 28 d. (nuo 2021 m. sausio 29 d. jis buvo perkeltas į Agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas), ir 0,07 procento dydžio delspinigius už darbo užmokestį už nepagrįsto laikino nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį.

Pareiškėjui patikslintame skunde nurodžius, kad jis nepageidauja būti grąžintas į eitas pareigas, pareiškėjas į eitas pareigas nėra grąžinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. ADP1-664 „Dėl D. B. nušalinimo nuo pareigų“.

Įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, bei 0,07 procento dydžio delspinigius už šią sumą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.