- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-96-316/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- O. Š.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros bei nuteistojo O. Š. apeliacinius skundus dėl 2015-12-01 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu 1) pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 3) neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Nuosprendžiu buvo paliktas nenagrinėtas V. N. civilinis ieškinys dėl 3511 EUR turtinės žalos ir 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam išaiškinta, kad jis dėl žalos atlyginimo su ieškiniu gali kreiptis civilinio proceso tvarka.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir iš O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 874,60 EUR (aštuoni šimtai septyniasdešimt keturi eurai 60 ct) žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. Š. nuteistas už tai, kad 2014-11-08 apie 00.43 val. Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, aikštelėje prie kavinės „V“, kilus konfliktui sudavė smūgį kumščiu į veidą V. N., kuris nuo smūgio krisdamas kaire koja atsitrenkė į ant žemės buvusį akmenį, ir taip padarė V. N. kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį, kas sukėlė V. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuroras prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-12-01 nuosprendį pakeisti - panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. N. civilinis ieškinys dėl 3511 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, ir šią dalį išdėstyti:
Žemesnės instancijos teismas
V. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš O. Š. priteisti 150 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje dėl negautų pajamų V. N. ieškinį palikti nenagrinėtu. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Prokuroro nuomone, teismo nuosprendis yra logiškas, motyvuotas ir pagrįstas ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, tačiau netinkamai išspęstas nukentėjusiojo V. N. civilinio ieškinio klausimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas 2015-12-01 nuosprendyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje civiliniais ieškovais buvo pripažinti nukentėjusysis V. N. ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3511 EUR turtinės žalos ir 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nuosprendyje klaidingai nurodė, jog nukentėjusysis nepagrindė pateikto ieškinio reikalavimų. Teismo posėdžių metu apklausiant nukentėjusįjį V. N., pastarasis nurodė, kad turtinę žalą sudaro 150 Eur už nepataisomai sugadintus akinius, likusi suma yra negautos pajamos, kurią grindė pridedama savo metine pajamų deklaracija. Iš tiesų, dėl negautų pajamų civilinis ieškovas V. N. įrodinėjimo ir šio civilinio ieškinio detalizavimą ir pagrindimą permetė teismui, todėl šioje dalyje dėl turtinės žalos susijusios su negautomis pajamomis teismas turėjo ir privalėjo palikti nenagrinėtu ir išaiškinti nukentėjusiajam teisę šioje dalyje kreiptis civilinio proceso tvarka. Tačiau dėl turtinės žalos padarytos sulaužant akinius, prokuroro nuomone, nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. N. šią žalą patyrė, nes tai pagrįsta bylos duomenimis: 2015-04-15 daiktų pateikimo metu nukentėjusysis V. N. pateikė akinius, kurie konflikto metu, suduodant jam smūgį į veidą, buvo apgadinti (b. l. 35-36 ) ir kurie saugomi saugykloje. Kaip matyti dėl akinių sugadinimo V. N. negalėjo pateikti rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, tačiau atsižvelgiant į patirtų ir prašomų priteisti išlaidų dydį, matyti, kad jos yra protingos ir realios, todėl mažinti turtinę žalą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad protingos ir realios išlaidos gali būti priteisiamos net ir nepateikus jas patvirtinančių rašytinių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Taigi V. N. civilinio ieškinio dalis dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo, turi būti vertintina kaip pagrįsta ir tenkintina.
Be to, prokuroras skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. N. visiškai nepagrįstai, nelogiškai ir nemotyvuotai nurodė, kad V. N. nepagrindė patirtos žalos dydžio. Prokuroro nuomone, dėl neturtinės žalos, kurią patyrė nukentėjusysis, abejonių nekyla, nes dėl patirtos traumos ir iki dabar tebesitęsiančio gydymo jis patyrė didžiulį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kita, kurie vertintini, kaip neturtinė žala ir turėtų būti atlyginti įstatymo apibrėžtose ribose. 2015-01-30 - 2015-02-10 VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 156/15(04) nurodyta, kad V. N. padarytas sužalojimas: kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas ties tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. V. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 24). V. N. 2015-07-23, tiek ir 2015-11-26 teismo posėdžių metu nurodė: „Koją operavo, yra įsukti 9 varžtai, kuriuos išims lapkričio mėnesį. Reikės vaikščioti su ramentais apie 3 savaites. Buvo paskirta ambulatorinė reabilitacija. Jis parodė, kad negalėjau dirbti 3 mėnesius buvo sugipsuota koja, dar apie mėnesį laiko gydėsi ir dėl to negalėjo tuo metu dirbti. Dar reikalinga viena operacija.
Teismas neatsižvelgė ir nuosprendyje nenurodė teismo posėdžių metu nustatytų aplinkybių, kad nukentėjusiajam V. N. dar nepašalinti svetimkūniai, nustatyta, kad jam būtina dar viena operacija. Prokuroro nuomone, vertinant visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teisinga pinigine kompensacija už nukentėjusiojo V. N. patirtą skriaudą, dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus laikytina 2000 Eur suma.
Apeliaciniu skundu nuteistasis O. Š. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį, pripažįstant jo veiksmus kaip būtinąją gintį, kuri apibrėžiama LR BK 28 str. ir palikti patenkintą tik Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 874,60 EUR žalos atlyginimo.
Nuteistasis pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju remiantis byloje surinktais įrodymais, darytina išvada, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., o jo veiksmai turi būti vertinami kaip būtinoji gintis, kadangi visus veiksmus jis atliko ginantis pačiam ir ginant draugą R. K.. Jo veiksmai buvo nukreipti prieš pavojingą nusikalstamą kėsinimąsi, kurį kėlė V. N. bei jo kompanija. Šis kėsinimasis į nuteistąjį ir į jo draugą R. K. buvo akivaizdus ir realus, nes jie buvo apsupti kitų asmenų, juos apsupę asmenys buvo agresyviai nusiteikę, V. N. sutrenkė R. K. ranka į veidą. Nuteistasis pabrėžia, kad jo gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą, jis neperžengė būtinosios ginties ribų, nes sukėlė V. N. tik nesunkų sveikatos sutrikdymą.
O. Š. pažymi, kad Akmenės rajono apylinkės teismas visiškai nenagrinėjo būtinosios ginties taikymo. Taip pat nebuvo tinkamai atkreiptas dėmesys į tai, kad nuo pat tyrimo pradžios jis išsamiai nurodė visas bylos aplinkybes, padėjo tyrimui. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ir R. K. parodymus, rėmėsi tik nukentėjusiojo bei jo draugų duotais parodymais, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu jis buvo blaivus, o nukentėjusysis su savo kompanija buvo neblaivūs. Tai gali patvirtinti kavinės darbuotojai bei kavinės filmavimo vaizdo įrašai. V. N. savo duotuose parodymuose nurodo, kad nuteistasis neva sudavė dar vienam jo pažįstamam. Šis pažįstamas nėra teismo nustatytas, nėra kreipęsis į pareigūnus, suduoto smūgio nėra užfiksavusios vaizdo stebėjimo kameros prie kavinės "V", šio įvykio nėra nurodžiusi ir liudininkė D. U., kuri teigia mačiusi visą įvykį. Iš to darytina išvada, kad V. N. siekia jį apšmeižti ir teismo akivaizdoje padaryti agresoriumi, nors konflikto metu jis tik gynėsi.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą patenkinti iš dalies, t. y. tik dėl turtinės žalos atlyginimo.
Prokurorė prašo prokuratūros skundą patenkinti, nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad O. Š. nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis, tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. N. sveikatą.
Nors nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde pateikia kitą versiją – būtinosios ginties situaciją, tačiau ji nėra pagrįsta byloje surinktais duomenimis.
Remiantis baudžiamosios teisės teorija, būtinoji gintis yra tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams padaroma žala ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimąsi apibūdina trys sąlygos: kėsinimosi pavojingumas, kėsinimosi akivaizdumas ir realumas. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinančio asmens veiksmai, sudarantys kėsinimosi turinį, nukreipti prieš kito asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ir kitas asmens laisves ir teises. Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kai žala jau daroma arba yra aiški jos grėsmė. Realiu laikomas kėsinimasis, kuris yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančio vaizduotėje.
Kolegija, išsamiai ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinusi surinktus įrodymus, atmeta apelianto argumentą dėl jo neva teisėtų veiksmų būtinosios ginties sąlygomis. Nors nuteistasis teigia, kad jis gynė save ir savo draugą nuo pavojingo kėsinimosi, kurį kėlė V. N. ir jo kompanija, tačiau šios versijos nepagrindžia jokie objektyvūs byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis V. N. bei liudytojai D. U. ir M. L. parodė, kad konfliktą prie kavinės „V“ pradėjo nuteistasis su savo draugu. Būtent jie buvo agresyvūs ir elgėsi provokuojančiai, konfliktas peraugo į susistumdymą ir nuteistasis smogė vieną kartą nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis nuo šio smūgio nugriuvo ir susižalojo. Nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad koks kitas asmuo, o ne nuteistasis, būtų pradėjęs muštynes. Šiuos nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus patvirtina kavinės „V“ pateiktas apsaugos kamerų įrašas, iš kurio matyti, kad prie kavinės būriuojasi jaunuoliai, vėliau vienas vaikinas trenkia kitam, pastarasis nukrenta ant žemės, vėliau šlubuodamas įsėda į automobilį (1 t., 38-41 b. l.). Jokių kitų asmenų smurtinių veiksmų nebuvo užfiksuota. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu nors ir galimai buvo susidariusi konfliktinė situacija, tačiau nebuvo jokio realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, nuo kurio nuteistasis būtų turėjęs gintis, suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą ir sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš susidariusios situacijos aplinkybių matyti, kad nuteistasis turėjo realią galimybę pasišalinti iš įvykio vietos konflikto metu, ką jis, beje, padarė po to, kai sudavė smūgį nukentėjusiajam. Taigi, kolegija daro išvadą, kad įvykio metu nebuvo susidariusi tokia situacija, kurios metu O. Š. būtų iškilusi būtinybė veikti būtinosios ginties sąlygomis. Vien faktas, kad O. Š. konflikto metu buvo blaivus, o nukentėjusysis neblaivus nešalina nuteistojo atsakomybės už jo neteisėtus veiksmus.
Kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Nors pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytoju konflikte dalyvavęs nuteistojo draugas R. K. (keletą kartų kviečiamas neatvyko į teismo posėdžius), tačiau šios aplinkybės nėra pagrindo laikyti teismo šališkumo apraiška, nes byloje buvo kitų objektyvių įrodymų (apsaugos kameros vaizdo įrašas), kurie neginčijamai patvirtino įvykio aplinkybes. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes ir objektyviai įvertino surinktus įrodymus.
Kolegija iš dalies pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams dėl nukentėjusiojo V. N. pareikšto civilinio ieškinio priteisimo. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3511 EUR turtinės žalos ir 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro 150 EUR už nepataisomai sugadintus akinius o likusi suma yra negautos pajamos dėl to, kad nukentėjusysis neturėjo galimybės 2,5 mėn. dirbti. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo pateikti duomenys apie sugadintus akinius, apie išlaidas, patirtas dėl gydymo, apie negautas pajamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai pripažino, kad O. Š. savo neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam V. N., minėtų duomenų nevertino, formaliai konstatuodamas, kad ieškinys laikytinas neįrodytu ir nepagrįstai paliko jį nenagrinėtu, išaiškinant nukentėjusiajam teisę kreiptis su ieškiniu civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokio sprendimo galimybės baudžiamasis procesas nenumato.
LR BPK 115 str. 2 d. numatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pažymėjo, kad O. Š. nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiajam buvo, tačiau nepagrįstas žalos dydis, taigi, pastarasis klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1p., 3 p., 328 str. 4 p.
nutaria:
Nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą atmesti.
2015-12-01 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, panaikinant nuosprendžio dalį, kurioje V. N. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Pripažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. N. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka Akmenės rajono apylinkės teismui.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.