- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 1A-869-354-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00363-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir nuteistas areštu 30 parų, bausmę atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 21 d. apie 14 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Joniškio r., būdamas motinos V. M. namuose, iš kambario pagrobė V. M. priklausančius 550 Lt, padarydamas nukentėjusiajai V. M. 550 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nes ketina įsidarbinti sezoniniams žemės ūkio darbas. Be to, skunde apeliantas pažymi, kad turi mažametę dukrą, kuriai yra priteistas išlaikymas, todėl jam reikia užsidirbti pinigų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. M. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, M. M. pripažino kaltu įvykdžius paprastą vagystes pagal BK 178 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, prašo tik atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė.
Parinkdamas M. M. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas, būdamas teistas, neišnykus teistumui padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, kas, be abejonės, neigiamai apibūdina nuteistąjį. Kartu apylinkės teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir atsižvelgė į tai, jog M. M. augina mažametę dukrą (34 b. l.). Savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurių apylinkės teismas būtų neįvertinęs, spręsdamas taikytinos baudžiamosios atsakomybės klausimą. Kolegijos nuomone, apeliantui už nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta ir keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pažymėtina, kad Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta galimybė atidėti arešto bausmės vykdymą, todėl šis klausimas nesvarstomas. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų apie M. M. skunde minimus sezoninius žemės ūkio darbus, kurių, pasak apelianto, jis nebegalės atlikti dėl teismo paskirtos arešto bausmės. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu – 2012 m. birželio 27 d. – apeliantas nedirbo ir net nebuvo registruotas darbo biržoje (36–37 b. l.), o praėjus beveik 20 dienų, jis savo skunde vis dar deklaruoja ketinimus dirbti sezoninius žemės ūkio darbus, užsidirbti pinigų mažametės dukters išlaikymui ir pan. Faktas tas, kad nagrinėjamoje byloje M. M. nebuvo nei laikinai sulaikytas, nei suimtas, vadinasi, iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo jam nebuvo kliūčių nei dirbti sezoninius darbus, nei teikti išlaikymą savo mažametei dukrai.
Kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai yra tik deklaratyvūs pareiškimai, dėl kurių nustatinėti kitokią arešto atlikimo tvarką nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.