Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarties L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius 2009 m. spalio 17 d. nutarimu paskyrė L. B. administracinę nuobaudą – 80 litų baudą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Nuobauda L. B. paskirta už tai, kad ji 2009 m. spalio 17 d. važiavo autobusu be bilieto (pateikė ne toje transporto priemonėje pažymėtą vienkartinį bilietą), šiais veiksmais pažeidė Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 33.2 punkto reikalavimus.

II.

?.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų.

Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo klausimas.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos įvertino tinkamai.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-967 patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.2 punktas įtvirtino, jog keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto <...>, jei kontrolės metu jis pateikia kontrolieriui kitame autobuse ar troleibuse arba kelis kartus pažymėtą vienkartinį bilietą arba jį pažymi kontrolės metu.

Byloje nustatyta, jog 2009 m. spalio 17 d. ji važiavo autobusu be bilieto, t. y. kontrolieriui paprašius, pateikė ne toje transporto priemonėje pažymėtą vienkartinį bilietą (b. l. 3-4). Nors apeliantė savo kaltę neigia, nurodydama, jog ji įlipusi į autobusą, pažymėjo du bilietus, tačiau dėl blogo komposterio bilietas blogai pasižymėjo, ir jame be aiškiai pažymėtų dviejų skylučių matėsi kiti iškilumai, tačiau šias jos nurodytas aplinkybes paneigė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti, bilietus tikrinę SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai R. B. ir J. M.. Teismo posėdžio metu jie patvirtino, kad jiems tikrinant keleivių bilietus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė du bilietus po 1 litą. Kilus įtarimui, kad bilietų žymėjimas neatitinka, ant paprasto lapelio buvo atliktas kontrolinis bilieto žymėjimas ir jis palygintas su L. B. pateikto bilieto žymėmis, ko pasekoje nustatyta, jog ant L. B. bilieto buvo 2 skylutės, o kontrolinio žymėjimo lapelyje – 8 (b. l. 16-17). Netikėti kontrolierių parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių šių asmenų suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti apeliantę. Apeliantės pateiktą įvykio versiją, jog ji bilietus pažymėjo, bet juose dėl netinkamų komposterių nepasižymėjo visos skylutės, teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip jos siekį išvengti administracinės atsakomybės. Be to, ant byloje esančių apeliantės pateiktų bilietukų nematyti jokių iškilumų, liudijančių apie 8 ant šių bilietų esančias skylutes (b. l. 5-6). Ta aplinkybė, jog pasak apeliantės, kontrolieriaus pažymėtame lapelyje tai pat ryškiau buvo matomos dvi skylutės, nesudaro pagrindo teigti, kad kontrolieriams apeliantės pateikti bilietai buvo pažymėti būtent toje transporto priemonėje.

Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius, kurį ji matė pirmą kartą, atmetami kaip nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog vienas iš apklaustų liudytojų buvo kontrolierius R. B., kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskyrė apeliantei administracinę nuobaudą, o dėl kitų apklaustų liudytojų teismo posėdžio metu apeliantė jokių pastabų neišsakė (b. l. 3-4, 16-17).

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl paminėtų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

L. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.