Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, kuria patenkintas pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimas suinteresuotiems asmenims Lentvario vaikų globos namams, Labdaros ir paramos fondui „Padėkite vaikams ir seneliams“ bei C. B. dėl rūpintojo nušalinimo, rūpintojo paskyrimo ir kitos rūpybos vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Lie­tu­vos tei­sės sis­te­mo­je yra įtvir­tin­tas pri­ori­te­ti­nės vai­kų tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gos bei gy­ni­mo prin­ci­pas (CK 3.3 str. 1 d.), reiš­kian­tis, kad bet kurį vai­ką lie­čiantį veiks­mą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. pa­brė­žia, kad vi­sur ir vi­sa­da pir­miau­sia tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma į tei­sė­tus vai­ko in­te­re­sus, tuo labiau spren­džiant klausimą dėl laikinųjų pasaugos priemonių, kurios tiesiogiai liečia vaiko (vaikų) teises ir interesus, taikymo tikslingumą.

Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuris neretai pats savaime negali užtikrinti tinkamos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka, įvykdymo užtikrinimas (CPK 144 str. 1 d.). Bylose dėl vaiko globos ir rūpybos teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų vaikų teisės ir teisėti interesai (CPK 491 str. 2 d.), aiškintis, kas geriausiai atitinka vaikų interesus. Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja teismo pareigą esant net menkiausiai abejonei, jog iki sprendimo vaiko globos ir rūpybos byloje priėmimo vaiko teisės ir interesai gali būti pažeisti, tuo labiau esant informacijai, jog vaiko teisės yra pažeidinėjamos, imtis įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 str. 1 d. 13 p., 3.65 str.), kad šiuo laikotarpiu būtų užtikrintas vaiko auklėjimas ir priežiūra aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 str. 1 d.).

Išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai, priešingai nei skunde tvirtina apeliantas, teismui leidžia daryti pateikti konkretūs faktai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius, įgyvendindamas įstatymu jam įtvirtintą pareigą bei kartu gindamas viešąjį interesą (CK 3.267 str., CPK 5 str. 3 d., 49 str. 1 d.), surinktos informacijos apie Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams” Pikeliškių globos namuose susidariusią visaverčiam vaikų gyvenimui ir vystimuisi kenksmingą situaciją, ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl šių globos namų nušalinimo nuo Z. B. (gim. 1991-10-05) rūpintojo pareigų, rūpintojo paskyrimo ir kitos rūpybos vietos nustatymo, tuo pačiu prašydamas iki sprendimo priėmimo Z. B. gyvenamąją vietą nustatyti kituose – Lentvario vaikų globos namuose.

Globos įstaigos misija, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Organizacijos 1989 metų Vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) principines nuostatas, vadovaujantis geriausiais vaiko interesais, paruošti vaiką visaverčiam savarankiškam gyvenimui. Tuo tarpu bylos medžiagoje esančioje Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-02-03 pažymoje ĮVP-2 „Dėl LPF „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialo Pikeliškių kaime teikiamos socialinės globos vertinimo konstatuojama, kad Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialas – Pikeliškių vaikų globos neatitinka įstatymų tokio tipo įstaigoms keliamų reikalavimų (b.l. 18-19). Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2009-03-05 išvadoje „Dėl psichologinio mikroklimato įvertinimo“ (Reg. Nr. 09/03-08) nurodoma, jog Pikeliškių vaikų globos namuose yra susiklosčiusi konfliktinė situacija. Pikeliškių vaikų globos namų psichologinio mikroklimato įvertinimo metu nustatyta, kad eilė nesprendžiamų konfliktų tarp globos namų administracijos ir Danijos piliečio K. M., tarp administracijos ir valstybės institucijų, tarp darbuotojų ir vaikų bei tarp vaikų trikdo normalų globos namų funkcionavimą, sukelia nerimą ir įtampą, iš esmės pažeidžia vaikų saugumą ir dvasinį stabilumą. Vaikai šiuose globos namuose yra įtraukti į suaugusiųjų ir valstybės institucijų konfliktą, jų jausmai yra išnaudojami suaugusiųjų tikslams, tuo neatsakingai daroma žala jų moralei, vertybėms ir dvasinei pusiausvyrai (b.l. 13-16).

Vienas iš vaiko globos (rūpybos) uždavinių – sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą (CPK 3.248 str. 1 d. 2 p.). Vaiko globos (rūpybos) priežiūrą (kontrolę) atliekančių institucijų, kurių pagrindinė paskirtis gerinti vaiko teisinę apsaugą, ginti vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrinti tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, minėtose pažymose konstatuoti faktai, taip pat bylos medžiagoje esantis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono Maišiagalos PN 2009-02-23 pranešimas Nr. 10-57-S-7965 apie nevaldomą ir vaikų sveikatai grėsmingą situaciją (b. l. 30), globos namų auklėtinių bei jų artimųjų pareiškimai aiškiai parodo, kad šiuo metu aplinka Pikeliškių vaikų globos namuose nėra tinkama saugiam ir visaverčiam vaikų gyvenimui.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistavo pakankamas pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki bus priimtas teismo sprendimas perkelti rūpybos reikalingą Z. B. į kitus globos namus. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį - iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Jas taikant, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra vertinamas pareiškimo pagrįstumas bei visi pateikti įrodymai. Suinteresuotų šalių argumentai ir pateikti įrodymai bus analizuojami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą (CPK 178 str., 185 str.). Vaiko teisių konvencijos 12 str. nuostata, realizuota CK 3.164 str. 1 d., įtvirtina reikalavimą sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaiką, sugebantį suformuluoti savo pažiūras, išklausyti ir priimant sprendimą atsižvelgti į jo norus. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl rūpintojo paskyrimo ir kitos rūpybos vietos nustatymo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama ypatingai, t. y. teismui skiriant vaiko rūpybą yra svarbi vaiko nuomonė (CK 3.249 str. 2 d.). Taigi įstatymas numato, kad geriausiai savo ir būsimo rūpintojo psichologinį tarpusavio atitikimą gali įvertinti tik pats vaikas, todėl pakeičiant vaikui, kuris sugeba suformuluoti savo norus ir pažiūras, rūpintoją, taip pat ir rūpybos vietą, būtina į juos atsižvelgti. Ši įstatymo nuostata realizuotina bylą nagrinėjant iš esmės, o ta aplinkybė, jog priimant sprendimą laikinai perkelti Z. B. į kitus globos namus jis nebuvo išklausytas, negali būti pagrindas panaikinti iš esmės pagrįstą teismo nutartį.

Kita vertus, kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl Z. B. rūpybos ir rūpintojo pakeitimo (nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip skubiai vykdytinas dokumentas bylos duomenimis buvo įvykdyta), jo kilnojimas iš vienų globos namų į kitus turėtų neigiamos įtakos jo asmenybės vystimuisi ir akivaizdžiai susiklosčiusioje situacijoje neatitiktų vaiko interesų. Vaiko interesų pirmumas, kaip jau minėta, yra pagrindinis ir svarbiausias globos (rūpybos) nustatymo principas (CK 3.249 str. 1 d.).

Apelianto skundo argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas jo apie tai neinformavus, taip pat nesudaro prielaidų laikyti nutartį neteisėta. Vadovaujantis CPK 148 str. 1 d., spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai priešingai šaliai, o šias priemones taikyti nepranešus suinteresuotiems asmenims galima tik išimtiniais atvejais, kai kyla reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba jų taikymą padarys neįgyvendinamą (CPK 148 str. 1 d.). Teismas turi motyvuoti išvadą, kodėl, jo nuomone, konkrečiu atveju reikia taikyti išimtį iš bendros taisyklės ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti neinformavus kitų proceso dalyvių. Nepaisant to, išimties taikymas šiuo atveju pateisinamas vaiko interesų prioritetine apsauga. Todėl šis formalus procesinio pobūdžio pažeidimas taip pat nesudaro prielaidų panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (CPK 328 str.).

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.