- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- eI3-1797-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06654-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui
- Advokatai
- Paulius Škėrys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023-05-04 raštą Nr. 1SS-668-(5.59 E.) (toliau – ir Raštas Nr. 2) ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius) 2023-03-10 raštą Nr. 49SD-2598- (14.49.136E.) (toliau – ir Raštas Nr. 1).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog NŽT Raštu Nr. 2 buvo atsisakyta tenkinti skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus Rašto Nr. 1, kuriuo buvo atsisakyta išduoti reikalavimus žemės sklypo (kad.Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimui.
Atsiliepimas
Atsakovas visiškai nemotyvavo priimto Rašto, kadangi deklaratyviai teigiama, kad egzistuoja Nutarimo 2.15 p., tačiau kokiu būdu atsakovas įvertino šias aplinkybes nėra suprantama.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog tiek Raštas Nr. l, tiek Raštas Nr. 2 yra nemotyvuoti, paremti deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad valstybinis žemės sklypas gali būti racionalaus pobūdžio žemės sklypas, tačiau nėra visiškai suprantama, kodėl įsiterpusį sklypą NŽT laiko racionaliu ir galinčiu savarankiškai funkcionuoti, faktinių aplinkybių atsakovas visiškai nenurodo.
Nagrinėjamu atveju ginčo raštuose nurodomi Nutarimas ir Taisyklės vertinamos šios dienos galiojančiomis redakcijomis, todėl minėti raštai yra teisiškai ydingi.
Atsakovas akivaizdžiai praleido terminus ir neturėjo teisės pateikti raštų.
Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-07-24 įsakymu Nr. A30-2156/17 buvo pradėtos rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto procedūros. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2017-07-26 parengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A647-427/17(2.14.2.12-MP8) ir elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis (paslaugos Nr. ZSFP-19671) kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) reikalavimų išdavimo.
Nagrinėjamu atveju 2017-07-24 pradėjus rengti Projekto procedūras, NŽT Vilniaus skyrius turėjo pateikti reikalavimus iki 2017 m. rugjūčio mėn. vidurio, todėl šiuo atveju atsakymą pateikus po beveik 6 metų, akivaizdu, kad buvo padaryti akivaizdūs Taisyklių pažeidimai.
Pažymi, kad vienintelis reikalavimas NŽT Vilniaus skyriaus buvo 2017-08-04 raštu Nr.SFP-1345-(14.49.36.), kuriame nurodoma, kad institucija negali vienareikšmiškai nustatyti, ar Sklypas yra priskirtas naudoti kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų ar kaip komercinės paskirties objektų teritorijos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone, iš esmės 2017-08-04 reikalavimas buvo nurodytas aiškiai - nustatyti naudojimo būdą, kuris buvo įgyvendintas, todėl šiai dienai NŽT Vilniaus skyrius be nurodyto reikalavimų, kitų reikalavimų negalėjo priimti, kadangi savo poziciją išreiškė būtent 2017-08-04, kas daro neteisėtu skundžiamą Raštą Nr. 2.
Rašto neteisėtumas grindžiamas nesavalaikiu pateikimu, kas lemia, kad NŽT Vilniaus skyrius prarado galimybę teikti reikalavimus, jų nepateikiant specialaus įstatymo numatytu laikotarpiu.
Mano, kad priimant sprendimus buvo akivaizdžiai pažeisti imperatyvūs principai: draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kadangi Raštas buvo bloginantis 2017-08-04 raštu nurodytas sąlygas, tokiu būdu neteisėtai sukuriant papildomas sąlygas atsisakyti išduoti reikalavimus; lygiateisiškumo principas, nes nepateikus jokių realių ir įrodymais grįstų motyvų, atsidūrė nelygiavertėje padėtyje; nepiktnaudžiavimo valdžia principas, nes atsakovas neturėjo jokio realaus motyvo neišduoti reikalavimų, nes tokie jau buvo išduoti 2017-08-04.
Akcentuoja, jog šiuo atveju atsakovas pažeidė tiek Nutarimo 25 ir 63 p., kadangi tiek teikiant reikalavimus, tiek atsisakant derinti projektą buvo praleisti visi terminą, o ypač kai atsakovas priima sprendimą su naujais motyvais po 6 metų.
Nurodo, jog nagrinėjamojoje situacijoje pareiškėjo atžvilgiu akivaizdu, kad taikomi nepagrįsti reikalavimai ir sąlygos, tą patvirtina jau Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2022-02-22 sprendimas Nr.21R4-20(AG4-156/19- 2021), kuriuo buvo panaikintas savivaldybės administracijos 2021-12-14 raštas Nr.A51- 126573/21(2.14.2.12E-ŽEM) .
Pareiškėjas visiškai nesupranta, kokiu pagrindu buvo panaikintas 2017-08-04 raštas bei priimtas skundžiamas Raštas, kuris savo prasme panaikina 2017-08-04 raštą, todėl nesant visiškai jokių motyvų, toks priimtas Raštas yra daugiau nei neteisėtas.
Raštai Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2017-08-04 raštas iš esmės yra prieštaraujantys teisinio tikrumo principui, kadangi jis yra prieštaraujantis pačios institucijos priimtiems reikalavimams ir suderinimams, kas lemia jo akivaizdų neteisėtumą, taip pat jo neteisėtumą pagrindžia ir motyvų nebuvimas.
Šiai dienai dėl neteisėtai atliekamų veiksmų ir priimto Rašto pareiškėjas patyrė virš 4 000 Eur žalą, kurią sudaro Projekto rengimas ir visi susiję veiksmais. Žala pasireiškė NŽT veiksmais, kurių pagrindu nebuvo pateikus reikalavimus jie buvo įgyvendinti, nes Raštas Nr. 1 ir Nr. 2 galėjo būti pateikti prieš rengiant Projektą.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemės plotas įsiterpusio žemės sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: žemės plotas turi nesiriboti su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo ir šis žemės plotas turi būti ne didesnis nei 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra. Tačiau pastaroji sąlyga netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad „Raštas Nr. 2 yra visiškai nemotyvuotas, nepasisakantis dėl nei vieno skunde dėl Rašto Nr. 1 nurodyto argumento, taip pat rengiant Raštą Nr. 2 yra vadovaujamasi rašto priėmimo teisiniu reguliavimu, o ne prieš 6 metus pradėtomis rengti procedūras reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl šiuo atveju buvo padaryta akivaizdi teisės taikymo klaidas, kas leidžia daryti išvadą dėl Raštų neteisėtumo “. „Nagrinėjamu atveju Raštuose nurodomi Nutarimas ir Taisyklės vertinamos šios dienos galiojančiomis redakcijomis, todėl Raštai yra teisiškai ydingi“.
Pažymi, jog pareiškėjas bando įrodinėti aplinkybę, kad rengiant atsakymus į Raštą Nr. 1 ir Raštą Nr. 2 reikėjo vadovaujantis teisės aktais galiojusiais prieš 6 metus, kas visiškai prieštarauja ne tik kasacinio teismo praktikai, bet tuo labiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Nurodo, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro (kadastro) duomenimis bei papildomais dokumentais, nustatyta, 1132 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, besiribojantis su (duomenys neskelbtini), gali būti formuojamas kaip atskiras racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas, turintis įvažiavimą (išvažiavimą) į (duomenys neskelbtini), kaip tai numatyta Taisyklių 42 punkte, todėl toks plotas neatitinka visumos sąlygų, nustatytų Nutarimo 2.15 papunktyje, ir negali būti vertintinas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas.
NŽT priimdama skundžiamus raštus, veikė savo kompetencijų ribose bei vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Raštas Nr. 1 ir Raštas Nr. 2 yra motyvuotai aprašyti, juose nurodomos priežastys, kodėl žemės sklypas nėra laikomas įsiterpusiu. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamais Raštais, dar nereiškia, kad Raštai yra neteisėtai priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad NŽT tik po 6 metų pateikė atsakymą į 2017-07-24 prašymą.
Vilniaus miesto skyrius 2017-08-04 rašte Nr. SFP-1345-(14.49.36.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau - 2017-08-04 raštas) yra nurodęs, kad negali išduoti reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, 2017-08-04 raštas yra nenuginčytas ir galiojantis.
Pažymi, kad tik jeigu žemės sklypas atitinka minėtą visetą sąlygų, tada jį galima parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą. Šiuo atveju Žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, nes greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame valstybinės žemės plote galima nustatyta tvarka suformuoti naują savarankiškai funkcionuojantį racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, todėl jis neatitinka visų sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos, kad šis plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2023-05-04 rašto „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-668-(5.59 E.) bei NŽT Vilniaus skyriaus 2023-03-10 rašto Nr. 49SD-2598- (14.49.136E.) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ Nr. SFP-_-(14.49.36), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2016-03-29 ŽPDRIS buvo įkeltas Projekto iniciatoriaus įgalioto asmens 2016-03-01 prašymas organizuoti Žemės sklypo Projekto rengimą (ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-19671 (toliau - Paslauga)), bei pridėti papildomi dokumentai ir preliminari schema, kurioje pažymėtos pageidaujamo prisijungti apie 1132 kv. m laisvos valstybinės žemės ploto ribos.
2017-07-25 ŽPDRIS buvo įkeltas Projekto organizatoriaus - Vilniaus miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė, Projekto organizatorius) 2017-07-24 įsakymas Nr. Nr. A30-2156 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau - Įsakymas Nr. 1), kuriuo buvo pradėtas rengti Žemės sklypo Projektas, kurio tikslas - „nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo“.
2017-07-25 NŽT Vilniaus skyrius gavo Projekto organizatoriaus prašymą išduoti Žemės sklypo Projekto rengimo reikalavimus ir 2017-08-04 raštu Nr. SFP-1345-(14.49.36) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau - 2017 Skyriaus raštas) atsisakė juos išduoti, paaiškindamas, kad „negali vienareikšmiškai nustatyti, ar Sklypas yra priskirtas naudoti kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų ar kaip komercinės paskirties objektų teritorijos bei negali išduoti reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“.
2022-08-22 ŽPDRIS buvo įkeltas Planavimo organizatoriaus 2022-04-26 raštas Nr. A51-56630/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“, kuriuo atsisakyta derinti Žemės 3 sklypo Projektą, bei informuojama, kad Žemės sklypui buvo nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas ir „šiuo metu būdas įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre“, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, Įsakyme Nr. 1 nustatytas vienas iš Žemės sklypo Projekto tikslų „dėl būdo nustatymo yra perteklinis“, o Savivaldybė Projektą derins, „kai bus pakeisti projekto tikslai bei ištaisyti kiti trūkumai“.
2022-02-14 ŽPDRIS buvo įkeltas Projekto organizatoriaus 2022-06-02 įsakymas Nr. A30-2355/22 „Dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-07-24 įsakymo Nr. A30- 2156 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pakeitimo“ (toliau - Įsakymas Nr. 2), kuriuo buvo pakeistas Įsakymas Nr. 1 ir pradėtas rengti Žemės sklypo Projektas, „kurio tikslas - sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo“.
NŽT Vilniaus skyrius atsakė į Savivaldybės 2023-02-08 raštą Nr. A51-24768/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų pateikimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2023-02-08 Savivaldybės raštas), pateiktą ne per ŽPDRIS, kuriame Savivaldybė Skyrių informavo, kad Žemės sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas, todėl pasikeitus šiai aplinkybei, Savivaldybės Įsakymas Nr. 1 buvo pakeistas Įsakymu Nr. 2, kuriame paliktas tik vienas Projekto tikslas - „sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo“. 2023-02-08 Savivaldybės rašte informuojama, kad ŽPDRIS Paslaugoje „nebėra galimybės kreiptis į Jūsų instituciją dėl reikalavimų pateikimo“, todėl prašoma Skyriaus pateikti „reikalavimus minėto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti už ŽPDRIS ribų“. Prie 2023-02-08 Savivaldybės rašto pridėta ir schema (toliau - Schema), kurioje pažymėtos preliminarios apie 1132 kv. m pageidaujamo prisijungti kaip įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto ribos.
NŽT Vilniaus skyrius, įvertinęs pridėtą Schemą, Skundžiamu raštu atsisakė išduoti Žemės sklypo Projekto rengimo reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad formuotiname kaip įsiterpusiame valstybinės žemės plote „galima nustatyta tvarka suformuoti naują savarankiškai funkcionuojantį racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, todėl jis neatitinka visų sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos, kad šis plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką“.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 p.). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - ir Nutarimas). Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtinta, kad įsiterpusiais laikomi laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų; įsiterpę sklypai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams; įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, kokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.
Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, darytina išvada, jog Nutarime imperatyviai įtvirtinta nuostata, kad įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, laikomi įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjo siekiamo įsigyti ginčo žemės sklypas yra 1132 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, besiribojantis su (duomenys neskelbtini), ir gali būti formuojamas kaip atskiras racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas, turintis įvažiavimą (išvažiavimą) į (duomenys neskelbtini). Taigi, išanalizavus teisinį reglamentavimą ir faktinę padėtį, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjo ketinamas įsigyti laisvas valstybinis ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jo negalima formuoti kaip įsiterpusio žemės sklypo.
Pareiškėjo teigimu, 2017-07-24 pradėjus rengti Projekto procedūras, NŽT Vilniaus skyrius turėjo pateikti reikalavimus iki 2017 m. rugpjūčio vidurio, todėl šiuo atveju atsakymą pateikus po beveik 6 metų, akivaizdu, kad buvo padaryti akivaizdūs Taisyklių pažeidimai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2017 m. pareiškėjui buvo atsakyta NŽT Vilniaus skyriaus 2017-08-04 raštu Nr. SFP-1345-(14.49.36.) „Dėl informacijos pateikimo“, be to, minėtas raštas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas jo nevertina ir dėl jo nepasisako.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Ginčo sprendimuose, priešingai nei teigia pareiškėjas, detaliai nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundus, be to, išsamiai buvo išanalizuota faktinė situacija. Taigi, ginčo sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus keliamus individualiam administraciniam aktui.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti bei motyvuoti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl aukščiau minėtų ginčo raštų panaikinimo, nėra pagrindo papildomai pasisakyti dėl pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, skundžiamas Sprendimas paliktas galioti, todėl pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. B. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.