Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams T. L. ir J. H. (J. H.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – R. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvų valdžios apribojimo

8. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 str.). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

9. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. L. (J. L.), gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų T. L. ir J. H. sūnus (1 t., el. b. l. 10). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius), kurio funkcijas nuo 2018 m. liepos 1 d. perėmė Tarnyba, 2015 m. lapkričio 24 d. buvo pateiktas J. L. motinos T. L. prašymas dėl vaiko laikinosios globos tėvų prašymu skyrimo. Prašyme nurodyta, jog vaiko tėvai nuo 2015 m. lapkričio 24 d. išvyksta į „(duomenys neskelbtini)“, ir iki jie sugrįš į Lietuvos Respubliką, prašo nustatyti J. L. laikinąją globą, laikinąja globėja paskirti vaiko senelę R. P. (1 t., el. b. l. 17). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. L. buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu, laikinąja globėja paskirta R. P., o vaiko gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje (1 t., el. b. l. 16). Nustatyta, kad R. P. 2016 m. balandžio 26 d. Skyriui pateikė prašymą skirti ją laikinąja vaiko globėja, nes vaiko motina, grįžusi iš Jungtinės Karalystės, piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis, neprižiūri vaiko (1 t., el. b. l. 40–41). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. L. nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta R. P. nustatant, jog vaiko globos išmoka bus mokama nuo 2016 m. balandžio 27 d. (1 t., el. b. l. 15). Taigi, iš bylos domenų nustatyta, kad nepilnametis atsakovų vaikas J. L. šiuo metu gyvena su savo senele R. P., kuri prižiūri ir auklėja vaiką.

11. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros bei auklėjimo, turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, daro teisės nusižengimus ir nusikaltimus. Atsakovės motina R. P. Tarnybai nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad jos dukra T. L. išvyko į užsienį 2005 metais, tačiau buvo grįžusi iš Jungtinės Karalystės gyventi į Lietuvą maždaug 2013 metais ir tuomet gyveno kartu su ja. Atsakovė, bylos duomenimis, 2013 metais buvo sugrįžusi į Lietuvą (1 t., el. b. l. 36), tačiau 2015 m. lapkričio mėnesį vėl išvyko į Jungtinę Karalystę. Iš byloje pateikto Skyriaus 2016 m. birželio 10 d. akto nustatyta, kad 2016 m. balandžio mėnesį T. L. buvo sugrįžusi į Lietuvą, pradėjo dirbti. R. P. tuomet paaiškino, kad jos dukra Jungtinėje Karalystėje pradėjo vartoti narkotines medžiagas, mažiau laiko skyrė vaikui, todėl pradėjo gydytis (duomenys neskelbtini), išvyko į reabilitaciją Kauno rajone (1 t., el. b. l. 68). (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 18 d. pažymoje nurodyta, jog atsakovei T. L. nustatyti (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad nuo 2016 m. balandžio 26 d. atsakovė išbraukta iš farmakoterapijos metadonu programos, nes nesilaiko programos taisyklių (1 t., el. b. l. 16). Byloje pateikta medžiaga, kad atsakovė nuo 2016 m. birželio 11 d. gydėsi nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 38). Tačiau 2017 m. balandžio 26 d. Skyriuje gautas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad atsakovė prieš kelis mėnesius nutraukė gydymą (1 t., el. b. l. 37). Iš byloje pateiktų 2016 m. birželio 13 d. vaiko laikinosios globos plano, 2017 m. spalio 6 d. išvados dėl R. P. pasirengimo globoti J. L. ir 2017 m. birželio 28 d. vaiko globos (priežiūros) akto nustatyta, kad T. L. (duomenys neskelbtini), neprisideda prie vaiko priežiūros ir išlaikymo, todėl vaiku rūpinasi jo laikinoji globėja – senelė R. P. (1 t., el. b. l. 62–67, 69–70, 73–74). Teismo posėdyje trečiasis asmuo R. P. patvirtino, kad 2015 metais jos dukra pradėjo vartoti narkotikus, grįžusi į Lietuvą nesirūpino vaiku, nusišalino nuo vaiko priežiūros, išlaikymo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovė yra teista už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (duomenys neskelbtini) padarymą, bausta už nusikalstamas veikas, padarytas Jungtinėje Karalystėje (1 t., el. b. l. 20–28). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) duomenų nustatyta, kad atsakovė bausta dėl (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (duomenys neskelbtini)), dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), taip pat (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))–(1 t., el. b. l. 29–34).

13. Atsakovai J. H. ir T. L. nepateikė atsiliepimų į ieškinį, nepareiškė prieštaravimų ar atsikirtimų, į teismo posėdžius neatvyko, jokių prašymų byloje nepateikė.

14. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

15. Byloje nėra duomenų apie tai, kad abu atsakovai rūpintųsi nepilnamečiu savo vaiku, jį lankytų, teiktų išlaikymą, pirktų vaikui reikalingus buities daiktus, dovanas ar kitaip prisidėtų prie tėvų valdžios vaikui įgyvendinimo, t. y. neįgyvendina sūnui savo turtinių ir neturtinių pareigų. Byloje nustatyta, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo savo pareigų sūnaus atžvilgiu vykdymo. Teismo nuomone, atsitiktinių skambučių vaikui negalima laikyti tėvų valdžios vaikui įgyvendinimu, nes vaikas jau kelis metus nėra matęs motinos ir tėvo, negauna iš jų materialinės paramos, tėvai tiesiogiai neprisideda prie vaiko auklėjimo. Tėvai nesiekia pakeisti savo gyvenimo būdo, toliau gyvena (duomenys neskelbtini), o vaiku rūpinasi jo senelė. Pažymėtina, kad vaiko motinos ir tėvo elgesys gali sukelti vaikui pavojų, kadangi motina turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, trečiasis asmuo paaiškino, kad J. H. galimai smurtavo prieš sugyventinę. Taip pat atsakovė yra teista už nusikalstamų veikų darymą, daug kartų bausta administracine tvarka, daro nusikalstamas veikas Jungtinėje Karalystėje ir nėra duomenų, kad ketina pakeisti gyvenimo būdą. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovų gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovų valios (CPK 12, 178, 185 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie teismo procesą dėl jų tėvų valdžios apribojimo – procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovai nesidomėjo teismo proceso eiga, neteikė atsikirtimų į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, tokiu būdu išreikšdami abejingumą bylos baigtimi.

16. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų J. H. ir T. L. elgesys atitinka dvi įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 str. 1 d.). Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės atstovės bei trečiojo asmens paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad atsakovai nesirūpina savo vaiku, byloje nėra duomenų, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti. Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovų J. H. ir T. L. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko J. L. atžvilgiu. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

17. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią neterminuotai, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Taip pat neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas.

18. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 str.).

Dėl nuolatinės globos nustatymo

20. Minėta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. L. nuo 2016 m. balandžio 27 d. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta jo senelė – R. P. (1 t., el. b. l. 15). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vaiko senelė R. P., tėvams nusišalinus nuo rūpinimosi vaiku, augina vaiką savo namuose, išlaiko jį ir tenkina vaiko poreikius. Iš byloje pateikto 2017 m. birželio 29 d. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad J. L. tėvai dažnai yra išvykę iš Lietuvos, vaiku rūpinasi senelė R. P., kuri yra paskirta nepilnamečio vaiko laikinąja globėja, vaiku rūpinasi, tinkamai vykdo nurodymus (1 t., el. b. l. 12–13). Iš (duomenys neskelbtini) pranešimo nustatyta, kad senelė rūpinasi vaiko mokslo pasiekimais, vaikas tinkamai aprengiamas, aprūpinamas priemonėmis. Senelė bendrauja su mokytojais, ateina į susirinkimus (1 t., el. b. l. 14). VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos medicininis pažymėjimas patvirtina, kad R. P. sveika, gali būti vaiko globėja (rūpintoja)-(1 t., el. b. l. 45). Moteris nuo 1999 m. sausio 9 d. gyvena santuokoje su savo vyru S. P. (S. P.)-(1 t., el. b. l. 47). Nustatyta, kad R. P., kartu su sutuoktiniu ir nepilnamečiu vaiku gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau turi kito jai asmeninės nuosavybės teise ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (1 t., el. b. l. 49–51). Iš 2015 m. gruodžio 9 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto nustatyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra visi patogumai, sudarytos tinkamos buities sąlygos gyventi nepilnamečiam vaikui (1 t., el. b. l. 52). Iš minėtų duomenų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės 2017 m. rugpjūčio 21 d. išrašų nustatyta, kad R. P. gauna senatvės pensiją, dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 54, 57). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre informacijos apie R. P. nerasta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) duomenų nustatyta, kad R. P. bausta už nusižengimą, nesusijusį su vaiko teisių pažeidimu (1 t., el. b. l. 56). Byloje pateikta SOS Vaikų kaimų Lietuvoje draugijos 2017 m. spalio 9 d. išvada, kurioje nurodyta, jog R. P. yra pasirengusi globoti vaikaitį J. L., geba tinkamai ir atsakingai tenkinti vaiko poreikius. Taip pat pateikti 2017 m. birželio 28 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas, 2017 m. birželio 29 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas, kuriuose nurodyta, jog globėja tinkamai atlieka savo pareigas globotiniui, rūpinasi vaiko sveikata ir ugdymu, vaiko saugumas užtikrintas, nepilnametis vaikas tinkamai auklėjamas (1 t., el. b. l. 69–72). Kitų fizinių asmenų prašymų būti paskirtais nuolatiniais nepilnamečio vaiko globėjais negauta. Kitų aplinkybių, jog R. P. negalėtų būti nepilnamečio J. L. globėja, byloje nenustatyta.

21. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, daro išvadą, kad trečiasis asmuo R. P. atitinka įstatymo keliamus reikalavimus globėjai, tinkamai atlieka laikinosios globėjos pareigas. Esant nustatytoms aplinkybėms, trečiasis asmuo R. P. skirtina nepilnamečio J. L. nuolatine globėja. Nepilnamečio J. L. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su globėja R. P. (CK 3.265 str. 1 p.). J. L. turto neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 str. 1 d.).

22. CK 3.255 straipsnyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Atsižvelgiant į tai, šia teismo nutartimi nustačius nuolatinę globą nepilnamečiam J. L., panaikintinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos J. L. nustatymo“, kurio pagrindu nepilnamečiam J. L. nustatyta laikinoji globa.

23. Suinteresuotam asmeniui R. P. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

24. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

26. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad T. L. nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. vasario 27 d. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. kovo 13 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovės darbovietes nuo 2016 m. kovo 13 d. nėra (1 t., el. b. l. 35). Duomenų apie atsakovų darbo vietą (duomenys neskelbtini) ar gaunamas pajamas byloje nėra. Tarnybos duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba. Pažymėtina, kad atsakovai yra jauno ir darbingo amžiaus. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovams būtų apribotas darbingumas, todėl, teismo vertinimu, atsakovai turi imtis visų galimų priemonių gauti lėšų sūnaus išlaikymui.

27. Pažymėtina, kad atsakovai prieštaravimų ir atsikirtimų byloje nepateikė. Todėl teismas, įvertinęs tai, jog atsakovai yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie tai, kad jiems būtų apribotas darbingumas, išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, į tai, kad atsakovai nepateikė prieštaravimų dėl išlaikymo vaikui dydžio, tenkina ieškovės prašymą ir priteisia iš atsakovų J. H. ir T. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. L., mokamą po 190,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

28. J. L. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaiko nuolatinei globėjai R. P. (CK 3.275 str.).

29. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 51,30 Eur žyminio mokesčio ((380 x 12) x 0,03) - 25 proc.) / 2)-(CPK 80 str. 1 d. 1 ir 6 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

31. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 12,78 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 6,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

32. Viso valstybės naudai iš atsakovų priteistina po 57,69 Eur (51,30 + 6,39).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovų T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. H. (J. H.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią nepilnamečio vaiko J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjos R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos J. L. nustatymo“.

Priteisti iš atsakovės T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 190,00 Eur (šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 27 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo J. H. (J. H.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 190,00 Eur (šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 27 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise paskirtai nuolatinei vaiko globėjai R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 57,69 Eur (penkiasdešimt septynių eurų ir 69 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo J. H. (J. H.), gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 57,69 Eur (penkiasdešimt septynių eurų ir 69 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.