Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. T. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. RV-25-844, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam G. T. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. T. nuteistas Baltarusijos Respublikos Minsko srities Borisovskij rajono teismo 2018 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 2 dalį, 328 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 4 dalį, 328¹ straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, G. T. paskirta subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė su pilnu turto konfiskavimu, bausmę atliekant sustiprinto režimo pataisos kolonijoje. Šiuo nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas G. T. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. T. skundas atmetamas.

10. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės jis atliko 2024 m. kovo 6 d.), kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą klausimą. Tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nors G. T. skunde teigia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta neteisingai (dėl su jo teistumu susijusių aplinkybių neteisingo įvertinimo) ir turėtų būti prilyginama ne, kaip nustatyta, vidutinei, o žemai, sutikti su tokiais teiginiais nėra jokio pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje neteisingai nurodytas statinis kriminogeninis veiksnys – didelis teistumų skaičius (kaip tą pagrįstai konstatavo apylinkės teismas), nėra esminis veiksnys, lemiantis G. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatą, be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama taikant OASys metodiką, todėl apygardos teismas negali vertinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kaip žemos, ji vertinama kaip vidutinė. Todėl, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo / netaikymo tokiu atveju svarbu nustatyti, ar G. T., atlikdamas bausmę, padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus jo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

11. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo G. T. asmenybės ir elgesio pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, aukštesnės instancijos teismui nekyla. Iš 2024 m. vasario 13 d. Socialinio tyrimo išvados, kurioje specialistų yra įvertinti ir apibendrinti G. T. taikytų socialinės reabilitacijos priemonių rezultatai, matyti, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse – dalyvavo ne vienoje programoje, skirtoje nuteistųjų integracijai į visuomenę, neigiamų psichologinių savybių korekcijai, finansų valdymo įgūdžių įgijimui, krizinių situacijų įveikimui ir pan., taip pat įvairiuose užsiėmimuose ir mokymuose, 2023 m. Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo baldžiaus profesiją, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo 2023 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. NĮ-25-198 jam leista, laikantis teisės aktų reikalavimų, užsiimti individualia veikla – viešosios nuomonės apie politiką, ekonomiką ir socialinių problemų tyrimų rezultatų statistine analize, sistemingai bendrauja su Resocializacijos skyriaus specialistais įvairiomis temomis, atlieka gerbūvio darbus įkalinimo įstaigose, yra organizavęs ne vieną renginį kitiems nuteistiesiems, taip pat nuteistasis palaiko santykius su artimaisiais, prieš metus trečią kartą vedė ir susilaukė sūnaus, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu, iki Socialinio tyrimo išvados parengimo, skatintas 2 kartus (dar vieną paskatinimą G. T., kaip ir nurodo skunde, gavo 2024 m. kovo mėnesį). Be to, G. T. neturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose jis stengėsi užsiimti naudinga ir prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį G. T. charakterizuojančius duomenis, kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog šiuo atveju tokių duomenų visuma nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis G. T. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu, G. T. turi nemažai tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų, todėl jo asmenybę ir elgesį charakterizuojančių duomenų visuma šiuo metu nėra pakankama G. T. lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo G. T. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikus pakartotinę nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūrą 2024 m. vasario 13 d., taikant OASys metodiką, išlieka vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir 2020 m. sausio 29 d., 2021 m. balandžio 30 d. Marijampolės pataisos namuose bei 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus pataisos namuose (Vilniaus kalėjime) atliktų įvertinimų metu) bei pažymėta, kad kriminogeniniai poreikiai, apimantys darbo patirties stokos, gyvenimo būdo ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis laikosi nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo svarbus nuteistojo aktyvus įsitraukimas į resocializacijos priemonių vykdymą. Taigi bausmės atlikimo metu iš esmės stebimas tam tikras nuteistojo nusikalstamo elgesio pakartotinumo rizikos mažėjimas, tačiau nemažai kriminogeninių poreikių vis dar reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų. Pastebėtina, kad pagal paskutinį atliktą įvertinimą G. T. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys G. T. kriminogeniniai veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant nuteistojo pažangą, yra įvardinti: nepakankama oficialaus darbo patirtis; išrankus požiūris darbo pobūdžio atžvilgiu; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos; būdinga per aukšta savivertė bei pasitikėjimo savimi lygis; nepakankami problemų identifikavimo gebėjimai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu raiška. Socialinio tyrimo išvadoje, apibendrinant G. T. mąstymą ir elgesį bei nuostatas taip pat akcentuojama, kad nors bendraudamas jis išlieka mandagus, atidus, geba palaikyti pokalbį, akių kontaktą, nevengia išsakyti savo pozicijos, tačiau vengia kalbėti apie jį neigiamai charakterizuojančius faktus, juos grindžia subjektyviais paaiškinimais. Pažymima, kad analizuojant nuteistojo kriminalinę patirtį galima įžvelgti jo nepakankamą gebėjimą įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes bei orientavimąsi į asmeninių poreikių ar asmeninės gerovės siekimą, stebimos kontroliuojančios elgsenos prielaidos. G. T. gali būti linkęs naudoti psichologinio poveikio priemones emociškai (socialiai) silpnesnių asmenų atžvilgiu, siekdamas savo tikslų. Pokalbio su specialistu metu pasakodamas savo nusikalstamo elgesio (kurį neigia) aplinkybes, analizuodamas priežastinių ryšių sąsajas su paties elgesio bruožais, sunkiai identifikuoja „rizikingų situacijų“ prielaidas, o nusikaltimo neigimas šiuo metu, jau atlikus didžiąją laisvės atėmimo bausmės dalį, gali apsunkinti pasekmių suvokimo bei resocializacijos prielaidas. Akcentuojama, kad analizuojant nuteistojo problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžius, galima įžvelgti tam tikrus sunkumus. Atlikdamas savęs vertinimo užduotį nuteistasis neidentifikavo jokių problemų, kurios galimai siejasi su jo nusikalstamo elgesio raiška. G. T. yra įsitikinęs savo nekaltumu, nurodo, kad sieks, jog byla būtų nagrinėjama iš naujo. Pastebima, jog G. T. geba išsikelti tikslus ir atkakliai jų siekti, turi pakankamus vidinius resursus, tačiau siekdamas tikslų išlieka labiau orientuotas gerovės ir lūkesčių atžvilgiu, nelinkęs pagalvoti apie savo veiksmų pasekmes kitiems, nelinkęs demonstruoti atjautos bei supratimo ženklų. Nuteistojo mąstymo ypatumai pasižymi konkretumu, G. T. gali išklausyti oponento nuomonę, kreiptis patarimo, tačiau sprendimo priėmimo prielaidų tendencijos išliktų paties susiformavusių nuostatų ar patyrimo diapazone.

14. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad G. T. elgesys atliekant bausmę nuoseklia teigiama dinamika nepasižymėjo, buvo pasireiškęs jo nepakankamai disciplinuotas elgesys pažeidžiant nustatytas taisykles bei režimo reikalavimus. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, G. T. bausmės atlikimo metu, iki jo paskutinio svarstymo Lygtinio paleidimo komisijoje, buvo skatintas du kartus (2021 metais) (asmens bylos II dalies 66, 81 l.), šiuo metu jau yra skatintas tris kartus (paskutinis paskatinimas gautas 2024 m. kovo 7 d.) (asmens bylos II dalies 153 l.). Nors G. T. skunde iš esmės tvirtina esantis nepriekaištingos reputacijos, teigia, kad apylinkės teismas jo paskatinimus nepagrįstai įvertino kaip nesistemingus, tačiau pažymėtina, kad atlikdamas bausmę jis buvo ir du kartus baustas drausmine tvarka (asmens bylos II dalies 37, 41 l.). Sutiktina su nuteistuoju, kad nuobaudos jam buvo paskirtos daugiau nei prieš keturis metus (2020 metais), tai yra nei viena iš jam paskirtų nuobaudų šiuo metu nėra galiojanti ir pastaruoju metu stebimas pakankamai pavyzdingas bei disciplinuotas jo elgesys. Pažymėtina, kad labiau disciplinuotas G. T. elgesys ir siekis jį išlaikyti stebimas nuo 2021 metų, jis ėmė kurti teigiamą savęs vaizdą, rodė didesnį aktyvumą, siekdamas įsitraukti į savo resocializacijos procesą, galimai siekdamas įstatymuose numatytų bausmės atlikimo sąlygų švelninimo, kaip pažymėta ir Socialinio tyrimo išvadoje, bei toks jo elgesys galimai yra susijęs ir su atsiradusia lygtinio paleidimo galimybe (ypač vertinant paskutinį gautą skatinimą po beveik trejų metų pertraukos). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nerodo nuosekliai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Trys paskatinimai per daugiau nei šešerius bausmės atlikimo metus, juo labiau, kad vienas iš jų gautas tik paskutiniu metu, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nepatvirtina pakankamos ir reikšmingos nuteistojo elgesio korekcijos. Tuo labiau, kad, kaip matyti iš skundo teiginių, G. T. nėra kritiškas savo netinkamam elgesiui.

15. Skundu apygardos teismui nuteistasis G. T. teigia, kad kalėjime jis dirba ir nemokamą darbą, be to, bausmės atlikimo metu jis ėmėsi priemonių, nukreiptų į išsilavinimo, oficialaus pajamų šaltinio įgijimą ir darbo patirties didinimą bei, jo manymu, šioje dalyje padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šios aplinkybės nebuvo vertinamos. Apygardos teismas nesutinka su tokiais nuteistojo teiginiais, kadangi nurodytos aplinkybės apylinkės teismo taip pat buvo įvertintos, be to, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nededa realių pastangų keistis nurodytoje srityje. Iš Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, Socialinio tyrimo išvados bei paties nuteistojo G. T. apylinkės teismui pateikto Sodros išrašo matyti, kad G. T., būdamas jau 51 metų amžiaus, turi labai nedidelę oficialią darbinę patirtį, interviu metu pats yra nurodęs, jog dirbo neoficialiai ir iš to gavo pajamas, jog iš nelegaliai gautų pajamų jis yra susitaupęs didelę pinigų sumą, iš kurios, bausmės atlikimo metu, pinigines perlaidas jam siunčia jo brolis. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nustatytos tam tikros darbinės veiklos ir nusikalstamumo sąsajos. Be to, šios bausmės atlikimo metu laisvės atėmimo vietų įstaigoje G. T. nedirba – nors 2023 m. kovo 16 d. nuteistajam leista užsiimti individualia veikla – viešosios nuomonės apie politiką, ekonomiką ir socialinių problemų tyrimų rezultatų statistine analize, ši veikla nebuvo prilyginta darbinei, įkalinimo įstaigos turimoms darbo vietoms deklaruoja savo nedarbą pateisinančias nuostatas, yra nurodęs, jog nedirbs orumą žeminančio darbo. Kaip matyti, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra stebimos nuteistojo kriminalinės subkultūros palaikančių nuostatų prielaidos (išreiškia neigiamą požiūrį darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu, bausmę atlieka nuteistųjų būryje, kur neformalios taisyklės yra svarbios). Šios nurodytos aplinkybės verčia abejoti teigiama G. T. motyvacija darbui ir sėkmingomis galimybėmis realizuoti save darbo rinkoje išėjus į laisvę. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti.

16. Nuteistasis G. T. skunde teigia, kad Lygtinio paleidimo komisija nevisapusiškai atsižvelgė į jo padarytų veikų sunkumą ir pavojingumą bei pristatė jį kaip žymiai pavojingesnį ir piktybiškesnį nusikaltėlį, o apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Aukštesnės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais skundo argumentais, pažymi, kad aplinkybės, susijusios su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmens elgesį iki bausmės atlikimo. Apygardos teismo vertinimu, Lygtinio paleidimo komisija, spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo, G. T. padarytas nusikalstamas veikas (jų sunkumą, kiekį, padarymo aplinkybes ir pobūdį) vertino tiek, kiek šie duomenys apibūdina nuteistojo asmenybę, jo elgesį praeityje ir jo pasikeitimus bausmės atlikimo metu ir nepristatė jo kitaip nei šie duomenys jį iš tikro charakterizuoja.

17. Anksčiau aptartos Socialinio tyrimo išvados ir nuteistojo asmens byloje esančių duomenų kontekste tiek Lygtinio paleidimo komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimai netaikyti nuteistajam G. T. lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad G. T. gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas negali daryti išvados, jog jis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Pabrėžtina ir tai, kad, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, G. T. nepripažįsta kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų ir dėl šios priežasties jam skirtą laisvės atėmimo bausmę vertina kaip per didelę, vertinimo metu siekia perteikti savo nekaltumo poziciją, kas rodo, kad jis savo veiksmų iš esmės kritiškai nevertina. Minėtos aplinkybės bei Socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys apie G. T. emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, nuostatas ir kriminogeninius veiksnius apygardos teismui leidžia daryti išvadą, jog G. T. ne visuomet geba racionaliai vertinti savo veiksmus ir savo elgesio pasekmes, identifikuoti savo problemas ir jas spręsti, jam būtina keisti mąstymą, stiprinti savianalizės įgūdžius, lavinti problemų atpažinimo, jų sprendimo įgūdžius, nes būtent nuteistojo mąstymo ir elgesio srities aktualumas buvo vienas labiausiai su jo nusikaltimu sietinų kriminogeninių poreikių.

18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. T. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga tik 2029 m. kovo 6 d.), o šios aplinkybės vertinimas yra būtinas gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taip pat pažymėtina, kad Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas netaikyti G. T. lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai (visi penki Lygtinio paleidimo komisijos nariai balsavo prieš). Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad tiesiogiai su nuteistuoju G. T. dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad G. T. turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo G. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo G. T. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. T. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.