- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- e2-22-669/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Sigita Stukaitė
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.29.2Kreditavimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl neteisėto sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė vienašališką 2006-03-06 kredito sutarties Nr. 115061870074-12 su vėlesniais pakeitimais nutraukimą pripažinti neteisėtu bei priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-03-06 tarp trečiojo asmens A. B. ir AB SEB Vilniaus banko buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 1150618070074-12 dėl 15929,10 Eur (55000 Lt). 2007-01-05 kredito sutartis Nr. 1150618070074-12 pakeista susitarimu Nr. 1, padidinant paskolos sutartį 42864 Eur (14800000 Lt). 2007-12-19 kredito sutartis Nr. 1150618070074-12 buvo pakeista susitarimu Nr. 2, paskolos sumą padidinat iki 87133,03 Eur, taip pat pakeičiant palūkanų rūšį į fiksuotas. Prievolių pagal sutartį įvykdymas buvo užtikrintas – hipoteka įkeičiant statomą gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir esančiais priklausiniais, es. (duomenys neskelbtini). Paskolos sutartys sudarytos 40 metų laikotarpiui, mokant kasmėnesines įmokas. Pagrindiniam skolininkui A. B. (trečiajam asmeniui) tinkamai nevykdant prievolių pagal kredito sutartį su visais jos pakeitimais, kaip paaiškėjo ieškovei, bankas 2015-07-28 pranešimu nutraukė kredito sutartį dėl 1935,93 Eur (iš jų –284,77 Eur pradelsta sumokėti kredito suma, 767,18 Eur palūkanos, 883,98 Eur delspinigiai) pradelsto mokėjimo ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo bei perdavė vykdomąjį įrašą antstoliui vykdyti (vykdomoji byla Nr. 0051/15/01114). Ieškovės teigimu, ji su sutuoktiniu A. B. kreditą iš banko ėmė tikslu pasistatyti gyvenamąjį namą, tačiau visais kreditavimo teisiniais santykiai šeimoje rūpinosi sutuoktinis – tiek pateikė paraišką dėl kredito suteikimo, tiek ir kitus dokumentus, todėl mano, kad kredito sutartis buvo sudaryta tik su A. B., atitinkamai ir prievoles kreditoriui vykdė A. B.. Kadangi ieškovė nei iš sutuoktinio, nei iš kreditoriaus negaudavo jokių duomenų apie tai, kad kredito sutartis nevykdoma ar vykdoma netinkamai, buvo įsitikinusi, kad prievolės pagal kredito sutartį su visais pakeitimais vykdoma tinkamai. Ieškovė jokių atsakovo pranešimų, notaro ar antstolio vykdymo procesinių dokumentų, informuojančių apie pradelstus mokėjimus, nebuvo gavusi. A. B. įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tik ieškovei perėmus namų ūkio tvarkymą tapo žinoma apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą ir iš jai priklausančio turto. Apie netinkamą kreditavimo teisinių santykių vykdymą, apie esamą įsiskolinimą ir apie banko sprendimą perduoti vykdomąjį įrašą antstoliui ieškovė buvo informuota tik 2016 m. birželio mėnesio pabaigoje. Sužinojusi apie įsiskolinimą, kartu su sūnumi T. B. nedelsiant faktiškai jį įvykdė – 2016-06-21 sumokėjo 1800 Eur. Siekdami apginti savo teises bei bendradarbiaudami su kreditoriumi, 2016-07-07 kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl informacijos apie susidariusį įsiskolinimą ir galimybės perimti paskolos sutarties vykdymą pagal 2006-03-06 sąlygas, tačiau atsakovas 2016-08-02 raštu į šį paklausimą tik nurodė apie turimą teisę patenkinti visą kreditoriaus reikalavimą visoje sumoje ir įgyti regreso teisę. Ieškovei iš atsakovo tapo žinoma, kad netinkamai vykdant prievoles, paskolos sutartis buvo nutraukta 2015-08-28, o 2015-10-08 išduotas vykdomasis įrašas dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto daikto, dėl ko turtas areštuotas ir 2015-10-14 vykdomasis dokumentas perduotas antstolių kontorai dėl priverstinų vykdymo veiksmų atlikimo, pradedant įkeisto turto realizavimo procedūrą. A. B. laiku neapmokėjus kitų įmokų, atsakovas 2016-06-16 kreipėsi į antstolių kontorą dėl vykdomojoje byloje vykdymo veiksmų atnaujinimo, o 2016-07-04 patvarkymu vykdomojoje byloje buvo nustatyta įkeisto turto vertė, 2016-08-10 priimtas patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo, parduodant įkeistą daiktą. Tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis, ieškovės, kaip vartotojos ir silpnesnės sutarties šalies, teisės turi būti saugomos ir ginamos. Mano, kad tarp šalių sudarytos kredito sutarties 5.2. punktas, numatantis, kad, praleidus periodinių įmokų mokėjimą, prievolę vykdant ne visoje apimtyje, bankas turi teisę ne vėliau, kaip per 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs paskolos gavėją, nutraukti paskolos sutartį ir reikalauti visos skolos grąžinimo, nes pagal sutartį, tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu, kylančiu iš sutarties 5.2 ir 4.2 punktų, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai. Nurodė, kad atsakovas, kaip stiprioji šalis, paskolos sutartį pateikė su visomis numatytomis sąlygomis pagal numatytą formą, kurią šalis buvo priversta priimti, taip pat ir su tomis sąlygomis, kurios numatė sutarties nutraukimo tvarką, nes kitu atveju nebūtų gauta piniginių resursų gyvenamojo namo statybai. Taip pat, anot ieškovės, yra svarbu nustatyti, ar pažeidimo esmingumas tikrai egzistavo, o ne tik tai, ar buvo pradelsta mokėti bent viena įmoka, todėl svarbu įvertinti du prievolės vykdymus: pažadėtąjį bei faktiškai atliktą, ir kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė.2015 m. liepos mėn. pradelsto apmokėjimo suma 1935,93 Eur, lyginant su visa paskolos suma 87133,03 Eur, buvo nedidelė, t. y. 2,2 procento, todėl didelio atotrūkio tarp pažadėto ir faktinio sutarties nevykdymo nebuvo. Paskolos terminas buvo 40 metų, iki sutarties nutraukimo buvo praėję tik 9 metai, todėl kredito gavėjai faktiškai dar turėjo 31 metus pilnai atsiskaityti su banku, o ir bankas sutarties sudarymo metu žinojo, kad visa kredito suma bus grąžinta per 40 metų terminą, o ne anksčiau. Bankas, negavęs nedidelės sumos, lyginant su paskolos suma, nutraukdamas sutartį, ir nesuteikdamas progos per likusį mokėjimo laikotarpį, t. y. per 31 metus, tinkamai atsiskaityti su banku, pažeidė ieškovės kaip vartotojos teises. Be to, įmokos pradelstos mokėti buvo dėl trumpalaikių finansinės padėties pablogėjimų, kuriems išsisprendus, įmokos yra vėl mokamos sąžiningai, ką pagrindžia 2016-06-27 T. B. padaryta įmoka bankui. Pažymėjo, kad ieškinio pateikimo dienai įkeisto turto vertė siekia daugiau nei 130000 Eur, kurios pakanka užtikrinti visos skolos ir palūkanų padengimą, todėl paskolos sutarties nutraukimas, šiuo atveju negali būti pateisintas. Dėl pažeidimo pripažinimo esminiu bus pažeisti ieškovės ir trečiojo asmens interesai, nes, tikėtina, įkeistas turtas bus parduotas už mažesnę kainą, nei jo rinkos vertė, papildomai prisidės vykdymo išlaidos antstoliui, bus prarasta šeimos gyvenamoji vieta, o pradelstos įmokos, lyginant su turto ir visos paskolos verte, sudaro tik labai mažą dalį. Taigi, sutarties nutraukimas šiuo atveju yra neproporcingas, o atsakovas, nutraukdamas vienašališkai kredito sutartį ir pradėdamas vykdymo procesą, pasielgė nesąžiningai ir neteisėtai vartotojų – ieškovės ir trečiojo asmens – atžvilgiu.
Atsakovas AB SEB bankas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, jos sutuoktinis (trečiasis asmuo) ir bankas (atsakovas) 2006-03-06 sudarė Kredito sutartį, kurios pagrindu buvo suteiktas 15929,10 Eur (55000,00 Lt) kreditas namo statybai, grąžinimo terminas – 2031-03-05. 2007-01-05 sudarytas Kredito sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo suteikta papildoma 42863,76 Eur (148000 Lt) suma, o 2007-12-19 sudarytas Kredito sutarties pakeitimas Nr. 2, kuriuo pakeista kredito valiuta į eurus ir suteikta papildoma 29034,32 Eur suma, po pakeitimo bendra kredito suma 87133,03 Eur, kredito grąžinimo terminas – 2047-01-04. Pažymėjo, jog nuo 2009 metų prasidėjo nesavalaikis pagal kredito sutartį prievolių vykdymas, atsakovas laikotarpiu nuo 2014 metų birželio iki kredito sutarties nutraukimo siuntė įspėjimus raštu tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui. Ieškovei ir trečiajam asmeniui, nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį, 2015-07-28 buvo išsiųstas paskutinis pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą, jame fiksuotas 1935,93 Eur įsiskolinimas, kurio nepadengus, kredito sutartis bus nutraukta vienašališkai. 2015-05-25 buvo atliktas tik dalinis įsiskolinimo dengimas, todėl, ieškovei bei trečiajam asmeniui nereaguojant į įspėjimą, 2015-08-31 kredito sutartis nutraukta. Nurodė, jog visi atsakovo pranešimai dėl netinkamo prievolių vykdymo, buvo siunčiami ir ieškovei, ir trečiajam asmeniui, 2015-01-08 raginimas buvo įteiktas asmeniškai ieškovei. Šiaulių miesto 4-asis notarų biuras 2015-10-12 atliko vykdomąjį įrašą, kuris buvo perduotas 2015-10-13 antstolės Ilonos Girdenienės kontorai vykdymui. Be to, 2015-11-26 atsakovo prašymu antstolis buvo sustabdęs vykdomąją bylą, atsakovui patikėjus, kad trečiasis asmuo ir ieškovė vykdys naujai duotus pažadus dėl sisteminių mokėjimų ir kt. bei bus pagrindas atnaujinti nutrauktą kredito sutartį. Tačiau įkeistam turtui, es. (duomenys neskelbtini), buvo ir yra taikomi turto arešto apribojimai, be to, nebuvo sumokėtos sutartos mėnesio įmokos, todėl kredito sutarties atnaujinimas tapo negalimas. Nurodė, kad iš bylos faktinių aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo, žinodamas apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus, neinformavo savo sutuoktinės (ieškovės), o jei jis to ir nepadarė, tai yra jo atsakomybė, įtvirtinta civilinio proceso įstatymo nuostatose. Be to, mokėjimus atsakovui vykdė ir sūnus T. B., kas įrodo, kad apie prievolių tinkamą nevykdymą buvo žinoma visai šeimai, o ne tik vienam trečiajam asmeniui. Atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindė ir aplinkybe, jog kredito sutarties pagrindu trečiasis asmuo ir ieškovė prisiėmė įsipareigojimus tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus, šio įsipareigojimo nevykdymas yra aiškiai apibrėžtas kaip esminis sutarties pažeidimas, kuris suteikė atsakovui teisę nutraukti sutartį prieš terminą (kredito sutarties 5.2. punktas). Nurodė, kad pagal kredito sutarties esmę, atsakovui yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai, todėl tarpiniai paskolos dengimo terminai negali būti pripažįstami neesmine sąlyga, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis, periodinis paskolos grąžinimas. Atsakovas, nuolat ragindamas ieškovę ir trečiąjį asmenį vykdyti įsipareigojimus, suteikė beveik daugiau nei trijų mėnesių terminą (nuo paskutinio atlikto dalinio mokėjimo 2015 m. gegužės mėn.) pažeidimams pašalinti, kaip įmanoma siekė išsaugoti sutartinius santykius, taigi vertinant įsiskolinimo trukmę (pradelsimai nutraukimo dieną siekė 148 k. d.) kredito sutarties nutraukimo metu, kredito sutarties pažeidimas nebuvo ne žymus ar vienkartinis, o tęstinis ir esminis. O tolimesnis kredito sutarties nevykdymo toleravimas, didinantis įsiskolinimą atsakovui, būtų nepagrįstai didinęs tiek atsakovo, tiek ieškovės ir trečiojo asmens nuostolius (po nutraukimo sustabdomas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas). Be to, aplinkybė, kad ieškovės turtui nuo 2009 metų yra taikomi apribojimai disponuoti turtu, pagrindžia faktą, kad asmenys turėjo ir kitų kreditorinių reikalavimų, kas leidžia manyti, kad ieškovės ir trečiojo asmensfinansiniai sunkumai yra ilgalaikiai. Pabrėžė, jog ieškovei neturi būti suteikiama išskirtinumo teisė prieš atsakovą, ji su trečiuoju asmeniunegali būti atleidžiami nuo tinkamų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus, papildomai nurodė, jog sutartis buvo vykdoma, ieškovės sutuoktinis rūpinosi šeimos finansais, todėl jis yra kredito gavėjas, nors už kredito grąžinimą atsako abu sutuoktiniai, o ieškovė nesidomėjo šeimos biudžetu, pasitikėjo sutuoktiniu, neturėjo net sutarties, kurios sąlygos jai paaiškėjo tik prieš posėdį, ieškovei gavus įspėjimus, pradelstos įmokos buvo sumokėtos, A. B. nuo 2015-11-13 mokėjo įmokas kas mėnesį po 600 Eur, kol buvo sulaikytas, ieškovei sužinojus apie sutarties sąlygų pažeidimą, buvo sumokėta, sūnus prašė banko leisti mokėti kredito įmokas už tėvą, bet bankas nesutiko, sąlygos buvo įvykdytos, bet bankas nebeleido vykdyti, A. B. turtui taikytas apribojimas neturi nieko bendro su banko reikalavimais, susitarimas galėjo būti tęsiamas, sutartis nutraukta nepagrįstai, banko atstovas žodžiu atsisakė atnaujinti sutartį, šalys siekia ir gali vykdyti sutartį, kreditas gali būti padengtas, neaišku, nuo kada nutraukta sutartis, iš banko veiksmų matyti, kad mokėjimai atlikti, vykdomoji byla sustabdyta, bankas elgiasi nesąžiningai.
Teismo posėdyje trečiasis asmuo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog turi įmonę, vertėsi prekyba technika, turėjo sandorių su bankais, pavogus jo įmonės du sunkvežimius, dėl vieno, kuris buvo užstatytas bankui, susidarė didelė skola bankui, pasirašant vieną sutartį su banku, sutuoktinė laidavo savo asmeniniu turtu bankui, įkeitė jų asmeninį namą, gelbėjo savo įmonę „B.“, kad jai nebūtų nutrauktos kredito sutartys. Visus mokėjimus atlikdavo, nors gal ir pradelsdavo sumokėti įmokas, sutuoktinė nesikišo į kreditų reikalus, tik žinojo, jog jis moka kreditus, kažkiek bendravo su ja apie įsiskolinimus. Areštas buvo taikytas visam turtui SEB banko, bankas pareikalavo padengti 8000 Eur įsiskolinimą, pusę metų mokėti po 600 Eur kas mėnesį, ir sutartis būtų atnaujinta, jis iki 2016 m. balandžio mokėjo įmokas, tik apribojus laisvę, mokėjimai sutriko, šeimoje jis valdė finansus, sutuoktinė tik atvykdavo pasirašyti, bet į sutartis nesigilino, o kai atėjo namo pirkėjai, sutuoktinė ir sužinojo apie sutarties nutraukimą. Bankas reikalavo, kad būtų panaikintas areštas, bet jis galimybės atsiskaityti neturėjo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsikirtimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad atsakovui ieškiniu pareikštas reikalavimas – 2006 metų kredito sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu, vėlesnės įmokos jokios įtakos sutarties nutraukimui neturi, ieškovė nesirūpinusi sutarties vykdymu nurodo, kad pranešimai jai turėjo būti įteikti, sutuoktinių susitarimas neturi įtakos sutarties pratęsimui, šeimoje turtinės pareigos nebuvo atribotos, todėl bankas apie sutuoktinių susitarimus negalėjo žinoti, bankas netoleravo sutarties pažeidimų, visada prašė, siuntė raginimus susimokėti, sutartis 2015-08-31 nutraukta, įmokų nemokant 148 dienų, tokių nevykdymų būta ir daugiau, trečiasis asmuo prievolę vykdė nereguliariai, bankas negalėjo toleruoti tokių nesistemingų mokėjimų, bankas nepasinaudojo 15 dienų terminu, o pranešė šalims, kad per 30 dienų nesumokėjus, sutartis bus nutraukta, šiai dienai ieškovė su trečiuoju asmeniu gali sudaryti sutartį dėl mokėjimų, o jei ieškovė nurodo, kad nieko bendro su sutartimi neturi, tai neliktų ir ieškinio pagrindo, be to, ieškiniu prašoma pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, bet ne atnaujinti sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2006-03-06 sudaryta kredito sutartis Nr. 1150618070074-12 (toliau – kredito sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui ir ieškovei 15929,10 Eur (55000,00 Lt) kreditą namo statybai, o trečiasis asmuo ir ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius, kredito grąžinimo terminas 2031-03-05. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Tarp šalių 2007-01-05 pasirašytas Susitarimas pakeisti 2006-03-06 kredito sutarties Nr. 1150618070074-12 sąlygas Nr. 01 (toliau – susitarimas Nr. 1), pagal kurį pakeisti kredito sutarties 4, 5.1, 5.2, 7.1, 7.3 punktai ir papildomai suteikta 42863,76 Eur (148000 Lt) suma. Tarp šalių 2007-12-19 pasirašytas Susitarimas pakeisti 2006-03-06 kredito sutarties Nr. 1150618070074-12 sąlygas Nr. 01 (toliau – susitarimas Nr. 2), pagal kurį pakeista kredito valiuta į eurus ir trečiajam asmeniui bei ieškovei papildomai suteikta 29034,32 Eur suma, po pakeitimo bendra kredito suma 87133,03 Eur, kredito grąžinimo terminas – 2047-01-04.
Atsakovas dėl kredito gavėjų netinkamo prievolių vykdymo laikotarpiu nuo 2014 metų birželio iki kredito sutarties nutraukimo tiek trečiajam asmeniui, tiek ieškovei siuntė įspėjimus apie susidariusį įsiskolinimą ir jo nesumokėjimo pasekmes (2014-06-25, 2015-01-18, 2015-05-18, 2015-07-28 įspėjimai dėl kredito sutarties nutraukimo). 2014-06-25 įspėjimu atsakovas įspėjo ieškovę ir trečiąjį asmenį dėl galimo kredito sutarties nutraukimo, nurodydamas, jog pradelsto sumokėti kredito suma yra 717,10 Eur, 2375,20 Eur palūkanų ir 336,96 Eur delspinigių, iš viso pagal pradelstus mokėjimus skola bankui sudaro 3429,26 Eur; prašė iki 2014-07-26 padengti pradelstus mokėjimus, priešingu atveju, gali būti svarstomas sutarties nutraukimas. Ieškovei asmeniškai įteiktu 2015-01-08 įspėjimu dėl kredito sutarties nutraukimo informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį apie sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą, iš viso skola pagal pradelstus mokėjimus yra 3381,44 Eur (632,72 Eur pradelsto sumokėti kredito suma, 2088,37 Eur palūkanų ir 660,35 Eur delspinigių), įpareigojo iki 2015-02-08 padengti susidariusį įsiskolinimą bei įspėjo, kad nustatytu terminu įsiskolinimo nepadengus, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2015-02-08. 2015-05-18 trečiajam asmeniui ir ieškovei adresuotu įspėjimu dėl galimo kredito sutarties nutraukimo atsakovas nurodė, jog pradelsto sumokėti kredito suma yra 84,91 Eur, 1124,74 Eur palūkanų ir 834,47 Eur delspinigių, iš viso pagal pradelstus mokėjimus skola bankui – 2044,12 Eur; prašė iki 2015-06-18 padengti pradelstus mokėjimus, priešingu atveju, gali būti svarstomas sutarties nutraukimas. 2015-05-25 buvo atliktas dalinis įsiskolinimo dengimas. Ieškovei ir trečiajam asmeniui nevykdant nurodytų įsipareigojimų pagal kredito sutartį, 2015-07-28 buvo išsiųstas atsakovo įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo, kuriame atsakovas nurodė, jog pradelsto sumokėti kredito suma yra 284,77 Eur, 767,18 Eur palūkanų ir 883,98 Eur delspinigių, iš viso pagal pradelstus mokėjimus skola atsakovui yra 1935,93 Eur, paragino iki 2015-08-28 padengti pradelstus mokėjimus, priešingu atveju, 2015-08-28 sutartis bus laikoma nutraukta. Ieškovei ir trečiajam asmeniui nereagavus į įspėjimą, 2015-08-31 kredito sutartis buvo nutraukta. Šiaulių miesto 4-asis notarų biuras 2015-10-12 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-7070 dėl 79031,35 Eur negrąžintos kredito sumos, 774,23 Eur palūkanų, 931,73 Eur netesybų, 5 procentų palūkanų nuo 80737,31 Eur išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, 209,66 Eur dydžio notarinio atlyginimo iš skolininko A. B. su subsidiaria skolininke O. B.. Atsakovas 2015-10-13 pateikė prašymą antstolei Ilonai Girdenienei priimti Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GŠ-7070 2015-10-13 vykdymui, užvesta vykdomoji byla Nr. 0051/15/01114, pradėta įkeisto turto realizavimo procedūra. 2015-10-15 antstolė areštavo skolininkų turtą, 2016-07-04 jį įkainojo. Taip pat nustatyta, jog 2016-07-07 trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovą dėl išieškojimo bylos Nr. 0051/15/0114 sustabdymo. Atsakovas 2016-08-02 raštu prašymo netenkino, nurodydamas, kad trečiasis asmuo nevykdė susitarimo mokėti eilines mėnesio įmokas, taip pat pažymėjo, kad sutartis nutraukta 2015-08-31, Šiaulių m. 4-asis notarų biuras 2015-10-12 yra atlikęs vykdomąjį įrašą, kuris perduotas 2015-10-13 vykdymui antstolės Ilonos Girdenienės kontorai, bankas 2015-11-24 buvo sustabdęs vykdomąją bylą, tikėdamasis atnaujinti nutrauktą kredito sutartį, tačiau įkeistam turtui, es. (duomenys neskelbtini), taikomi arešto apribojimai, be to, nebuvo sumokėta sutarta mėnesio įmoka, todėl kredito sutarties atnaujinimas negalimas, vykdomosios bylos stabdymas beprasmiškas. 2016-08-10 antstolės I. Girdenienės patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios varžytinės skolininkų įkeistam turtui – gyvenamajam namui su žemės sklypu ir esančiais priklausiniais, es. (duomenys neskelbtini).
Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio, apibrėžiančio kreditavimo sutarties sąvoką, 1 dalies nuostatą kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Tarp šalių 2006-03-06 sudarytos kredito sutarties su vėlesniais pakeitimais pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei ir trečiajam asmeniui kreditą kredito AB SEB banke būsto statybos darbams, o ieškovė ir trečiasis asmuo įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius. Taigi, sutartis, dėl kurios vykdymo ir nutraukimo kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra kreditavimo sutartis (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.256 str. 1 d., vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Byloje konstatuota, jog kredito gavėjai pažeidė kredito sutarties 4.1 ir 4.4 p. p. – sistemingai ir ilgą laiką nepadengė kredito dalies, nemokėjo palūkanų kredito sutartyje nustatytais terminais, taip pat nevykdė šių įsipareigojimų ir per atsakovo nustatytą 30 dienų terminą.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę (2012-02-20 civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Pažymėtina, jog šalys kredito sutartyje aiškiai apibrėžė kredito ir palūkanų mokėjimo grafiką (kredito sutarties 5.6 punktas). Taigi nagrinėjamojoje byloje prievolės prigimtis ir kredito sutarties esmė bei tikslas lėmė, jog griežtas kredito sutarties sąlygų (o būtent terminų) laikymasis turi esminės reikšmės. Kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo pažeidė pareigas, įtvirtintas kredito sutarties 4.1 ir 4.4 punktuose, bei šių pareigų nevykdė sistemingai ir ilgą laiką, darytina išvada, jog kredito gavėjai (ieškovė ir trečiasis asmuo) padarė esminį kredito sutarties pažeidimą. Akivaizdu, kad atsakovas bendradarbiavo su kredito gavėjais, nes pakankamai ilgą laiką (laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesį sutarties nutraukimo) sudarė jiems sąlygas ištaisyti kredito sutarties vykdymo pažeidimus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klausučių kredito unija, bylos Nr. 3K-3-345/2013). Byloje nustatyta, kad nors ieškovė ir trečiasis asmuo savo sutartinių prievolių pradėjo tinkamai nesilaikyti nuo 2009 metų, atsakovas nuo 2014 m. birželio mėnesio siuntė įspėjimus dėl kredito sutarties pažeidimų, o sutartį vienašališkai nutraukė tik 2015-08-31. 2015-07-28 kredito gavėjų pradelsta skola sudarė 1935,93 Eur: 284,77 Eur pradelsto sumokėti kredito, 767,18 Eur palūkanų ir 883,98 Eur delspinigių. Kredito sutarties nutraukimo dieną pradelsimas siekė 148 kalendorines dienas, o kredito gavėjų negrąžinto kredito suma kredito sutarties nutraukimo dieną sudarė beveik 80000 Eur (79430,91 Eur). Be to, ieškovės ir trečiojo asmens sutartinių prievolių pažeidimas pagal kredito sutartį buvo ne vienkartinis, bet nuolatinis. Akivaizdu, kad ilgą laiko tarpą besitęsiantis vėlavimas sumokėti einamąsias įmokas laikytinas esminiu sutartinių prievolių pažeidimu, patvirtinančiu daugkartinį bei sistemingą mokėjimų nevykdymą ar kitokį netinkamą prievolių vykdymą (pvz., nepilnų sumų mokėjimą). Toks sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjų elgesys davė pagrindą atsakovui nesitikėti, kad kredito sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje, ir dėl to nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). O tai, kad šalis tai, siejo ilgalaikiai santykiai, nesuteikė pagrindo kredito gavėjams sistemingai nesilaikyti kredito sutartyje numatytų terminų, be to, po kredito sutarties nutraukimo vėlesnių įmokų mokėjimas įtakos sutarties nutraukimui neturi. Taigi jeigu kredito gavėjas įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas, kurio pobūdis šiuo konkrečiu atveju vertinamas kaip esminis (nuolat pasikartojantis, sistemingas), tuo labiau, akivaizdu, kad atsakovui finansinių prievolių terminų laikymasis yra svarbus ir dėl veiklos specifikos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad vienašalio kredito sutarties nutraukimo sąlygos ieškovei ir trečiajam asmeniui faktiškai taikytos daug palankiau negu kredito sutartyje nustatyta tvarka, todėl negalima daryti išvados, jog bankas, kaip stipresnioji sutarties šalis, pasinaudojo savo pranašumu prieš kredito gavėjus, ir tokiu būdu pažeidė silpnesniosios sutarties šalies interesus. Banko nustatyti terminai aiškūs, konkretūs, adekvatūs, protingi ir sąžiningi, todėl vienašalis kredito sutarties nutraukimas 2015-08-31 teisėtas, atitinka CK 6.874 straipsnio, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas, nepažeidžia vartotojų apsaugos teisinio režimo, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normos, viešajai tvarkai ir gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas daro išvadą, kad atsakovo 2015-07-28 pranešimo turinys atitinka CK 6.874 straipsnio 2 dalies, kredito sutarties bendrosios dalies nustatytą sutarties nutraukimo pagrindą, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą nutraukti kredito sutartį ir nepažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, o ieškinio argumentai dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo teisiškai nepagrįsti.
Ieškovė neįrodė ir teiginių, kad atsakovas neinformavo jos apie kredito sutarties nutraukimą. Atsakovas nutraukė kredito sutartį, iš anksto išsiuntęs ieškovei ir trečiajam asmeniui pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo ir kredito sutarties nutraukimo, todėl atsakovas kredito sutarties nutraukimo tvarkos, nustatytos pačioje kredito sutartyje, nepažeidė (kredito sutarties 5.2 punktas). Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad po papildomo termino pabaigos bankas įspėjo apie numatomą vienašalį kredito sutarties nutraukimą ne prieš 15, bet prieš 30 dienų. Dėl to teismas daro išvadą, kad bankas, vienašališkai nutraukdamas kredito sutartį, taikė ne kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte nustatytą 15 dienų terminą, bet CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, t. y. kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas taikytas palankiau negu jame nustatytas. Atsakovas įrodė, kad 2015-01-08 įspėjimas apie galimą sutarties nutraukimą ieškovei buvo siųstas registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini), bei ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovei įteiktas asmeniškai. Ieškovė neginčija aplinkybės, jog minėtas įspėjimas jai buvo įteiktas. Pagal kredito sutarties bendrosios dalies 12, 13, 15 punktus bankas laikėsi tinkamo pranešimo nuostatų, o ieškovė negali reikšti pretenzijų ar atsikirtimų, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius šiai žinomus duomenis, neatitinka kredito sutarties sąlygų arba jog ji negavo pranešimų, siųstų pagal tuos adresus. Todėl ieškovei pačiai tenka dėl to atsirandanti rizika. Šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus dėl netinkamo jos informavimo apie kredito sutarties nutraukimą. Kartu pažymėtina, jog, bylos duomenimis, ieškovės sutuoktinis 2016-07-07 kreipėsi į atsakovą dėl išieškojimo bylos Nr. 0051/15/0114 sustabdymo, taigi suvokė kredito sutarties nevykdymo kylančias neigiamas pasekmes. Be to, kaip matyti iš atsakovo siųstų pranešimų ieškovei ir trečiajam asmeniui, kredito gavėjai net kelis kartus buvo informuojami apie nevykdomus įsipareigojimus atsakovui bei atsakovo ketinimus nutraukti kredito sutartį dėl esminių pažeidimų, todėl nėra pagrindo vertinti, jog atsakovas būtų suteikęs kredito gavėjams pernelyg trumpą terminą įsipareigojimams įvykdyti. Atsakovas suteikė beveik daugiau nei trijų mėnesių terminą (nuo paskutinio atlikto dalinio mokėjimo 2015 m. gegužės mėn.) pažeidimams pašalinti, kaip įmanoma siekdamas išsaugoti sutartinius santykius. Taigi iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas nepažeidė kredito sutartimi sulygtos informavimo tvarkos ir jos laikydamasis tinkamai informavo ieškovę apie susidariusį įsiskolinimą pagal kredito sutartį bei kredito sutarties nutraukimą neįvykdžius įsipareigojimų, nustatydamas ilgesnį terminą kredito sutarties nutraukimui negu sulygtas kredito sutartimi, o ieškovė nepaneigė byloje esančių įrodymų, jog gavo atsakovo siųstą pranešimą apie kredito sutarties nutraukimą nuo 2015-08-28 (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovė, žinodama, kad nėra vykdomi kredito sutartimi prisiimti įsipareigojimai, galėjo tikėtis, jog kredito sutartis, esant jos vykdymo pažeidimui, bus nutraukta. Juolab, kad, minėta, ieškovės sutuoktinis kreipėsi į atsakovą AB SEB banką su prašymu sustabdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto.
Ieškovė nurodė, kad tarp šalių sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis, todėl jos, kaip vartotojos, interesai turėtų būti saugomi ir ginami. Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudarytos kredito sutarties pagrindu ieškovei buvo suteiktas kreditas būsto statybai, t. y. asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, tarp šalių sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o ieškovė – vartotoja. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Teismas pažymi, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų, jog sutarčių reikia laikytis (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Dėl to vartotojas negali naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdamas išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Teismo vertinimu, kredito gavėjams netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį, atsakovas iš karto nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti sutartį, minėta, suteikė beveik daugiau nei trijų mėnesių terminą (nuo paskutinio atlikto dalinio mokėjimo 2015 m. gegužės mėn.) pažeidimams pašalinti, ir paskutiniame įspėjime suteikė kredito gavėjams ilgesnį nei 15 dienų terminą įsiskolinimui padengti. Pažymėtina ir tai, jog, atsakovui priėmus sprendimą dėl kredito sutarties nutraukimo nuo 2015-08-28, ir 2015-10-08 išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto daikto 2015-10-14 perdavus antstolės Ilonos Girdenienės kontorai dėl priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo, dėl ko pradėta įkeisto turto realizavimo procedūra, atsakovas buvo priėmęs sprendimą 2015-11-26 kreiptis į antstolę dėl vykdomosios bylos sustabdymo dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, tačiau trečiajam asmeniui ir ieškovei savo prievolių nevykdant, atsakovas 2016-06-16 kreipėsi į antstolės kontorą dėl vykdomojoje byloje vykdymo veiksmų atnaujinimo. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog kredito sutarties 5.2 punktas pažeidžia ieškovės kaip vartotojos teises, kadangi ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų bankui nepagrįstai ilgą laiką, atsakovas po kredito sutarties pažeidimų iš karto nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti kredito sutartį, kredito sutarties iš karto nuo pažeidimų nenutraukė, todėl darytina išvada, jog atsakovas siekė išsaugoti kredito sutartį, tačiau pati ieškovė ir jos sutuoktinis su atsakovu nepakankamai bendradarbiavo ir nedėjo pastangų išsaugoti kredito sutartį ir tinkamai ją vykdyti.
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, laikytina, kad byloje įrodyta, jog atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, ir ji buvo nutraukta laikantis kredito sutartyje nustatytos tvarkos, todėl ieškinio reikalavimas dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas nevertina kitų šalių argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CK 1.5, 1.138 straipsniai, CPK 7, 8 straipsniai, 177 – 179, 185 straipsniai).
Ieškinį atmetus, Plungės rajono apylinkės teismo 2016-08-19 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 750,36 Eur atstovavimo byloje išlaidoms atlyginti bei šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistina 750,36 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės O. B. ieškinį atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Plungės rajono apylinkės teismo 2016-08-19 nutartimi – sustabdyti išieškojimą bei nekilnojamojo turto, es. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių procedūrą vykdomojoje byloje Nr. 0051/15/01114, esančioje antstolės Ilonos Girdenienės žinioje, pradėtoje pagal 2015-10-12 Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą – teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš ieškovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui AB SEB bankui, įmonės kodas 112021238, 750,36 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.