Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant ieškovui H. K., jo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovei J. K., jos atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), išvadą teikiančios institucijos atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo H. K. ieškinį atsakovei J. K., išvadą teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iškeldinimo, pagal ieškovės J. K. priešieškinį atsakovui pagal priešieškinį H. K., išvadą teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl uzufrukto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo eigoje buvo apklausti liudytojai: R. K. – Mickienė - atsakovės sesuo, A. K. - atsakovės tėvas, R. V. - žuvusio atsakovės vyro krikšto mama, - G. K. krikšto mama. D. S. nurodė, kad pažįsta atsakovę ir jos tėvą, jo žmona kartu studijavo su atsakove. Liudytojai patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovei leista buvo apsigyventi su vyru minėtame bute. Nurodė, kad mirus ieškovo sutuoktinei, jos vaikai atsisakė buto dalies, pardavus butą, gauta pinigų suma bus dalinama kiekvienam šeimos nariui pagal priklausančią dalį, kad žinoma, jog buvo paimta paskola žemės sklypui, buvo daromi remontai, siekiant atsakovės šeimai įsigyti butą.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad tėvai turi būti atsakingi už vaikus ir jais rūpintis, ką ir bando daryti atsakovė. Teigia, kad jai priklausantis sodo sklypas su nameliu kol kas nėra tinkama vieta vaikams gyventi. Sodo bendrijos teritorijoje nėra nei mokyklų, nei darželių. Mano, kad teismas turėtų nustatyti uzufruktą atsakovei ir jos mažamečiams vaikams didesniajam buto kambariui, kad vaikams būtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, tuo pačiu nepažeidžiant ieškovo teisės į jam priklausančią nuosavybę. Teigia, kad parduoti sodo namelį ir nusipirkti kitą nekilnojamąjį turtą atsakovei neišeitų, nes sodo namelis yra mažos vertės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog mirus ieškovo žmonai, 2003-03-03 ieškovui H. K. nuosavybės teise atiteko, butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) (I T. b.l. 7-8). 2002-04-24 ieškovo sūnus N. K. susituokė su atsakove J. K. (I T. b. l. 28). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės pažymos matyti, kad 2004-10-14 minėtame bute atsakovė savo deklaravo gyvenamąją vietą (I T. b.l. 25), taip pat bute yra deklaruotos jos ir N. K. nepilnamečių dukterų R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos (I T. b. l. 25, 30,31). 2008-11-12 N. K. žuvo (I T. b. l. 22, 29). Atsakovė su mažametėmis dukromis liko gyventi H. K. priklausančiame bute. J. K. vardu yra įregistruotas žemės sklypas, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini), su priklausiniais – sodo nameliu ir ūkiniu pastatu (II T, b. l. 3, 6-7). Iš bylos medžiagos ir liudytojų parodymų, matyti, kad atsakovė su vyru bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliko remonto darbus (I T. b. l. 38-70). 2010-04-07 ieškovas pranešimu informavo atsakovę apie ketinimus parduoti jam priklausantį butą ir prašė išsikelti ją su dukromis iki 2010-06-01 (I T. b. l. 8).

Dėl uzufrukto nustatymo

Atsakovė J. K. teigia, kad uzufruktas turi būti nustatytas, nes vienas iš uzufrukto nustatymo pagrindų yra sandoris, t. y. jos žodinis susitarimas su ieškovu H. K. gyventi ginčo patalpose. Tačiau pažymėtina, jog uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas negali nustatyti uzufrukto sandorio pagrindu, nes tokį sandorį gali sudaryti tik šalys bendru sutarimu ir savo valia (CK 4.147 straipsnio 4 dalis). Sandorį dėl uzufrukto nustatymo gali sudaryti tik uzufrukto objekto savininkas (CK 4.148 straipsnis). Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius, jog šalys buvo sudariusios sutartį dėl uzufrukto. Be to, CK 1.93 straipsnio 3 dalis nustato, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Daiktinių teisių sandoriai į nekilnojamąjį daiktą (tarp jų ir sandoriai dėl uzufrukto) privalo būti notarinės formos (CK 1.74 straipsnio 1 punktas). Taigi, net jei ir šalys buvo sudariusios sandorį dėl uzufrukto nustatymo, tačiau nesilaikius privalomos notarinės formos, jis bet kuriuo atveju turi būti laikomas negaliojančiu. Teismų sprendimais, kaip jau buvo minėta, uzufruktas gali būti nustatomas tik tada, kai tai numato įstatymai. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas gera valia leido anūkams ir marčiai, t. y. ieškovei, gyventi jam priklausančiame bute, nereiškia, kad tarp jų buvo sudarytas sandoris, kurio pagrindu būtų galima nustatyti uzufruktą. Pagrindinis atsakovės motyvas nustatyti uzufruktą yra jos vaikų interesai. Teismas pažymi, kad CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uzufruktas gali būti nustatomas šeimos turtui ar jo daliai tik sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Šiuo atveju įstatymas nenumato, kad ginant vaiko teises į gyvenamąjį būstą, uzufruktas būtų nustatomas į gyvenamąją patalpą, nepriklausančią ir nepriklausiusią jo tėvams ar vienam iš jų. Ginčo patalpos atsakovei niekada nepriklausė, šio fakto neginčija ir pati atsakovė. Pareigą išlaikyti vaikus bei aprūpinti juos gyvenamuoju būstu (CK 3.192 straipsnis) turi tėvai, bet ne jų artimieji giminaičiai. Be to, atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – sodo nameliu ir ūkiniu pastatu, taigi atsakovė turi galimybes užtikrinti bent minimaliai tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis.

Dėl iškeldinimo

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Pagal CK 6.477 straipsnyje įtvirtintą nuomos sutarties, 6.576 straipsnyje – gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ir 6. 629 straipsnyje – panaudos sutarties sampratas, nuomos ir panaudos sutarčių esminis skirtumas yra tas, kad panaudos sutartis yra neatlygintinė (Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose). Abi šalys pripažino, kad atsakovė gyvena ginčo bute kaip šeimos narys, nemokėdama nuomos, taip pat abi šalys pripažino, jog tarp šalių susiklostė neterminuoti panaudos teisiniai santykiai (1 t. b.l. 136-144, 141, 2 t. b.l. 8-11). Nustačius, kad šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, atsiradę iš panaudos sutarties, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios šiuos santykius, o ne Civilinio kodekso normos ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Tarp šalių nekilo ginčas, kad atsakovė ieškovui priklausančiame bute pastarajam sutinkant nuolat gyveno neatlygintinai, t. y. panaudos pagrindu. Kaip minėta, abi šalys taip pat patvirtino, jog panaudos sutartis buvo sudaryta neterminuotai (2 t. b.l. 9). Tačiau bylos nagrinėjimo metu, tiek pati atsakovė, tiek ieškovas, be kita ko nurodė, jog buvo susitarta dėl termino – iki atsakovė įsikels į įsigytą sodo namą sodininkų bendrijoje „Dituva“, arba nusipirks kitą butą (1 t. b.l. 124). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismo nuomone, byloje nenustatyta pakankamai aplinkybių, galinčių būti pagrindu konstatuoti, kad šalys susitarė dėl panaudos termino. Atskirai pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl atsakovės gyvenimo ieškovo bute, iki atsakovė įsirengs savo namą arba nusipirk kitą ar ginčo butą, reikštų, kad buvo susitarta dėl atidedamojo termino, kuris priklauso nuo tam tikros sąlygos atsiradimo (CK 6.33 str. 2 d.). CK 6.30 str. 5 dalyje nustatyta, kad prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko, negalioja. Tačiau jeigu sąlyga yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar neatlikimas, prievolė galioja net ir tais atvejais, kai tų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko. CK 6.34 str. 1 dalyje nustatyta, kad jeigu tam tikros aplinkybės nėra, prievolė su atidedamuoju terminu vykdytina nuo tos dienos, kurią ta aplinkybė normaliai turėjo atsirasti. CK 6.35 str. 4 dalyje nustatyta, kad skolininkas praranda su terminu susijusias lengvatas, kai jis tampa nemokus, taip pat kai skolininkas neįvykdo sąlygų, su kuriomis siejamas lengvatų suteikimas. Byloje nustatyta, kad atsakovė namą sodų bendrijoje „Dituva“ įsigijo dar 2004 metais. Atsakovė tvirtina, kad šis namas yra ne iki galo įrengtas, lėšų jo įrengimui, kad namas taptų tinkamas gyventi, ji neturi. Nors atsakovė nurodė, jog ieškovas atsakovei ir jos sutuoktiniui N. K. leido gyventi ginčo bute tol, kol jie šį butą nupirks, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino ketinanti pirkti minėtą butą, be to, bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek iki bylos iškėlimo ieškovas atsakovei siūlė įvairias taikaus susitarimo sąlygas, tačiau atsakovė kategoriškai jų atsisakė. Taigi, jeigu šalys ir būtų susitarusios dėl atidedamojo termino, ieškovas turėtų teisę reikalauti sutartį nutraukti, kadangi sutartos sąlyginės prievolės įvykdymas visiškai priklauso nuo atsakovės valios, sąlyga nevykdoma daugiau kaip septynerius metus, bei pačiam ieškovui trukdo naudotis savo nuosavybe. Sutinkamai su LR CK 6.642 str. 1 d. kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Ieškovas pasiūlė atsakovei išsikelti iš buto, tačiau atsakovė to nepadarė (1 t. b.l. 8). Kadangi atsakovė apie išsikėlimą buvo tinkamai įspėta, teismas laiko, jog panaudos sutartis nutraukta tinkamai. Kadangi atsakovė bute šiuo metu gyvena be teisėto pagrindo, teismas daro išvadą, jog ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgiant, jog atsakovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, siekiant užtikrinti galimybę pasirūpinti gyvenamuoju būstu ar iki galo susitvarkyti jau turimą būstą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, teismo sprendimas dalyje dėl iškeldinimo atidėtinas 3 mėnesiams (LR CPK 284 str.).

Dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti

CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Byloje nustatyta, jog atsakovė J. K. gyvendama ieškovui H. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) apmokėjo už įvarius buto remonto darbus ir sumokėjo apie 17.000 litų, su šia pinigų suma sutiko ir ieškovas H. K. (1 t. 37-71, 2 t. b.l. 9). Sprendžiant šalių pareikštus reikalavimus, teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę, priima sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio ir priešieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, daro išvadą, jog šioje byloje būtina atsakovei iš ieškovo priteisti 17.000 litų sumą kaip buto pagerinimo išlaidas.

Ieškinį patenkinus iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 132 Lt žyminio mokesčio (1 t. b.l. 5) ir 1000 Lt (1 t. b.l. 133) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 269, 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo H. K. ieškinį patenkinti visiškai. Iškeldinti atsakovę J. K. su nepilnamečiais vaikais iš ieškovui H. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei J. K. iš ieškovo H. K. 17.000 litų (septyniolika tūkstančių litų 00 ct) buto pagerinimo išlaidų.

Priteisti ieškovui H. K. iš atsakovės J. K. 1132 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas trisdešimt du litai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl iškeldinimo atidėti 3 (trims) mėnesiams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.