Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-477-462-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-15
Bylos Nr.
1A-477-462-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Stasys Valužis, Dalius Jocys
Nuteistasis
V. M., R. K., V., ir R
Advokatai
Stanislava Jorundienė
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-477-462/2009

Teisėja Loreta Bajorinienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.2.;

(S) 1.1.8.9.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Stasio Valužio ir Daliaus Jocio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,nuteistiesiems V. M., R. K.,gynėjai advokatei Stanislavai Jorundienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-06-17 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir jų dalimis laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapių derva laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2009-11-09 iki 2009-11-1.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. G., K. G., R. K. bei M. L., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, bei jas pardavė ir platino, būtent:

jis, 2009 m. spalio mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas, Klaipėdos mieste, prie naktinio klubo „Kalifornija“, esančio Laukininkų g. 17, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai, už 150 litų įsigijo apie 10 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), neteisėtai jas parsigabeno iš Klaipėdos į Tauragę, kurių dalį pardavė, tai yra, 2009 m. spalio 26 d., apie 19 val., Vytauto gatvėje, Tauragės mieste, netoli geležinkelio pervažos, apie 0,5 g kanapių (ir jų dalių) pardavė už 20 litų R. G., 2009 m. spalio 28 d., apie 19 val., Vytauto gatvėje, Tauragės mieste, netoli geležinkelio pervažos, apie 0,5 g kanapių (ir jų dalių) pardavė už 20 litų R. G., 2009 m. spalio 28 d., apie 22 val. Daržų gatvėje, Tauragės mieste, tikslesnė vieta nenustatyta, apie 0,5 g kanapių (ir jų dalių) pardavė už 20 litų R. K., 2009 m. spalio 30 d., apie 22 val., Tauragės mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Norfa“, esančios Bernotiškės/ Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, apie 0,5 g kanapių (ir jų dalių) už 20 litų pardavė K. G., 2009 m. spalio 30 ar 31 d., tikslesnė data nenustatyta, apie 17 val., Vytauto gatvėje, Tauragės mieste, netoli geležinkelio pervažos, apie 0,5 g kanapių (ir jų dalių) už 20 litų pardavė R. G., bei dalį platino, tai yra 2009 m. spalio mėn. pabaigoje, apie 21-22 val., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, Daržų gatvėje, Tauragės mieste, prie namo Nr. 11, perdavė apie 0,5 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) M. L..

Be to, V. M., 2009 m. lapkričio 6 d., tikslesnis laikas nenustatytas, Klaipėdos mieste, prie naktinio klubo „Kalifornija“, esančio Laukininkų g. 17, iš nenustatyto asmens turėdamas tikslą platinti, neteisėtai, už 300 litų įsigijo apie 20 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, neteisėtai ją parsigabeno iš Klaipėdos į Tauragę, kurios dalį, tai yra 0,5 g 2009 m. lapkričio 9 d., apie 19.10 val., Stoties gatvėje, Tauragės mieste, aikštelėje prie Tauragės rajono apylinkės teismo pastato, pažymėto Nr. 25 a, pasikėsino parduoti už 20 litų R. G., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 2009-11-09, 19.30 val., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose V. M. asmens kratos metu rado jo laikytus du folijos paketėlius su narkotine medžiaga – kanapių derva, kurios bendroji masė – 1,763 g, bei dalį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios bendroji masė 10,570 g laikė savo gyvenamosiose patalpose, esančiose Laisvės g. 18, Tauragės mieste iki 2009 m. lapkričio 9 d. 20.40 val., kai kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-06-17 nuosprendį, kadangi neteisingai paskirta bausmė, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesvarstė jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 1 d. ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta įstatymo sankcijoje. Nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nors pats nepranešė apie savo padarytas nusikalstamas veikas, tačiau padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti nusikaltimų padarymo aplinkybes, kadangi pats nurodė kada, kam ir kokį kiekį pardavė ir perdavė narkotinių medžiagų. Nuteistasis V. M. teigia, kad konkreti turtinė žala jo veiksmais nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 1 d. reikalaujamos sąlygos yra išpildytos, todėl ši įstatymo norma jo atžvilgiu turėjo būti taikoma. Pažymi, kad šiuo metu stipriai serga, dažnai tenka gydytis stacionare (duomenis pateiks teismo posėdžio metu), atsisakė narkotinių medžiagų vartojimo ir ateityje žada nusikalstamų veikų nebedaryti.

Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo V. M. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. numato galimybes skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę net tada, kai pati švelniausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta. Tokiu atveju, skiriant švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę atsižvelgiama į bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės, padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį pobūdį ir panašiai. Tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. nuostatas yra teismo diskrecija, o ne pareiga. Teismas, taikydamas šias nuostatas, turi nustatyti ne tik formalius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. pagrindus, bet ir pagrįsti, kodėl teismo nustatytų aplinkybių visuma laikytina išimtiniu atveju taikyti švelnesnę bausmę nei įstatymo numatyta. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nemato pakankamo pagrindo tenkinti nuteistojo V. M. prašymą taikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas V. M., padaręs inkriminuotus nusikaltimus, pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie juos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, konstatuoja, kad galimybės taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 1 d. nėra. Nuteistajam V. M. pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, be to ji tik nežymiai viršija sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą. Galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. reikalavimų, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo švelninti paskirtos subendrintos bausmės.

Nėra pagrindo nuteistajam V. M. taikyti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatas bei paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Minėtoje teisės normoje yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų (bausmės vidurkis 5 metai). Pirmosios instancijos teismas V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (ir jų dalimis)) paskirdamas sankcijos minimumą, tai yra dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapių derva) paskirdamas sankcijos minimumui artimą dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. M. baustas administracine tvarka. Taigi apylinkės teismas išimtinių aplinkybių, kurios leistų V. M. už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teisme gautas išrašas iš V. M. medicininių dokumentų bei 2010-08-17 darbo sutartis, sudaryta iki 2010-12-24, taip pat neduoda pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. nuostatas.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-06-17 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Stasys ValužisDalius Jocys