Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant Violetai Raguckienei, dalyvaujant pareiškėjui V. M., pareiškėjo V. M. atstovei adv. O. B., suinteresuotam asmeniui A. L., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 27), todėl civ. byla išnagrinėta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d.). 2014-01-28 atsiliepime į pareiškimą (b.l. 21-23), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad pareiškėjui V. M. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad jis po R. S. mirties aktyviais veiksmais pradėjo valdyti mirusiajai priklausiusią 2,24 ha žemės dalį, bendrame 4,0100 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas V. M. 2013-12-23 pareiškimu (b.l. 2-3) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po R. S. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti jai priklausiusią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas privalo būti nustatytas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui (b.l. 2-3).

Iš civ. bylos Nr. 2-179-950/2013 medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. S. (b.l. 5). Mirusioji 2004-10-08 testamentu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) jai priklausiusį 2,24 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui V. M. (b.l. 10). Atsižvelgiant į tai, V. M. laikytinas mirusiosios testamentiniu įpėdiniu (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 2 p., 5.19 str. 1 d.).

Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D. 2013-11-26 išduotas liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios R. S. palikimą nėra pradėta (b.l. 11).

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad R. S. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 224/401 dalis 4,0100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 13).

Pareiškėjas V. M. 2013-12-23 pareiškime (b.l. 2-3) bei teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad po R. S. mirties – (duomenys neskelbtini), jam testamentu paliktą žemės sklypo dalį, jis pradėjo valdyti kaip savo – dirbo žemę, sodino bulves, augino daržoves, ir pan. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes visiškai patvirtino ir suinteresuotas asmuo – mirusiosios R. S. dukra A. L. – kuriai, kaip artimiausiam mirusiosios giminaičiui tokios aplinkybės buvo gerai žinomos. Suinteresuoto asmens parodymais, duotais prisiekus įstatymo nustatyta tvarka, teismas abejoti neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, savo reikalavimą, V. M. įrodinėjo ir liudytojų – K. K. ir V. M. - parodymais, nes anksčiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių dokumentų jis neturi.

Pažymėtina, jog įrodymai civ. byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 2 d., viena iš įrodymų rūšių yra liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į tai, galiojantys teisės aktai nedraudžia tam tikras faktines aplinkybes įrodinėti remiantis vien liudytojų parodymais.

Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažinojo R. S.. Jos turėtu žemės sklypu visą laiką rūpinosi V. M.. Po R. S. mirties būtent jį, t.y. V. M., jis laikė mirusiajai priklausiusio žemės sklypo savininku.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas K. K..

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Nustatytos faktinės aplinkybės, suinteresuoto asmens A. L. parodymai, liudytojų - K. K. ir V. M. paaiškinimai, civ. byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po R. S. mirties – (duomenys neskelbtini), jos testamentinis įpėdinis V. M. aktyviai prižiūrėjo ir valdė 2004-10-08 testamentu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) paliktą turtą – rūpinosi 224/401 dalimi 4,0100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo ir dirbo, t.y. elgėsi su juo kaip su savu. Todėl teismas, atsižvelgdamas į civ. byloje Nr. 2-179-950/2013 surinktų faktinių duomenų visetą, daro išvadą, kad V. M. reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M., priėmė palikimą po R. S. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti jai priklausiusią 224/401 dalį 4,0100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjo V. M. priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 18,75 Lt, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 178 str., 185 str., 270 str., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2013-12-23 pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti jai priklausiusią 224/401 dalį 4,0100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Priteisti valstybei, iš pareiškėjo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 18,75 Lt (aštuoniolika Lt, 75 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.