- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-579-72-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00141-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Vytautas Norkūnas, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- M. Z.
- Advokatai
- Jonas Milčius
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudž. byla Nr. 1A-579-72/2011
2011 m. rugsėjo 5 d.
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui, nuteistajam M. Z., jo gynėjui advokatui Jonui Milčiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. gynėjo advokato Jono Milčiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. (2 epizodai) bei LR BK 182 str. 3 d. ir nuteistas: pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo individualios įmonės „M.“ atžvilgiu) – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo A. Š. atžvilgiu) – vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 182 str. 3 d. (dėl nedidelės vertės turto užvaldymo sukčiavimo būdu V. L. atžvilgiu) – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., paskirtos bausmės pagal LR BK 182 str. 1 d. subendrintos iš dalies jas sudedant, po to vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., subendrinta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su LR BK 182 str. 3 d. paskirta bausme ir paskirta galutinė dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Priteista iš M. Z. 2050 Lt V. V., 1000 Lt A. Š., 350 Lt V. L. naudai turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Z. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 16 d., tyrimu tiksliai nenustatytą valandą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prisidengiant UAB (duomenys neskelbtini), kodas 301745562, registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, vykdoma veikla ir taip sudarant patikimo kliento įvaizdį, būdamas IĮ „M.“, kodas 300028915, registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, buveinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, melagingai prisistatęs UAB (duomenys neskelbtini), kodas 301745562, direktoriumi M. G. ir tokiu vardu bei pavarde pasirašęs atspausdintas bei suderintas 2010 m. kovo 16 d. šarvo durų užsakymo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, pagal kurias iš IĮ „M.“, užsakė pagaminti ir sumontuoti dvejas šarvo duris bendros 2250 Lt vertės, pagal 2010 m. kovo 16 d. pinigų priėmimo kvitą: serija BLA, Nr. 9254264 sumokėdamas avansinį mokestį - 200 Lt, o likusią sumą - 2050 Lt įsipareigodamas sumokėti po durų sumontavimo, 2010 m. kovo 30 d. IĮ „M.“ pagaminus ir sumontavus duris užsakovams adresais: (duomenys neskelbtini), Panevėžys ir (duomenys neskelbtini), Panevėžys bei pastariesiems atsiskaičius už pagamintas ir sumontuotas šarvo duris, jis neatsiskaitė su IĮ „M.“, ir tokiu būdu apgaule IĮ „M.“ padarė 2050 Lt turtinę žalą.
Taip pat M. Z. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prisidengiant UAB (duomenys neskelbtini), kodas 301745562, registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, vykdoma veikla ir taip sudarant A. Š. įvaizdį, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagamins ir sumontuos plastikinius langus, vidaus ir lauko palanges, name, adresu: (duomenys neskelbtini) km., Miežiškių sen., Panevėžio r. 2010 m. kovo 17 d. tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, turėdamas tikslą apgaule įgyti A. Š. turtą - pinigus, nutylint esmines aplinkybes, turėjusias reikšmės A. Š. apsisprendimui dėl turto - pinigų perleidimo, garantavęs jam, kad pinigai bus panaudoti pagal paskirtį - plastikinių langų ir palangių pagaminimui ir sumontavimui, iš anksto žinodamas, kad šis įsipareigojimas nebus vykdomas, piktnaudžiaudamas A. Š. pasitikėjimu, bendrovės vardu, melagingai prisistatęs bendrovės direktoriumi M. G., sudaręs su A. Š. prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PS-10-19 dėl plastikinių langų, vidaus ir lauko palangių pagaminimo ir sumontavimo, surašęs ir pasirašęs 2010 m. kovo 17 d. pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 2540511, ir iš A. Š. gavęs pinigus - 1000 Lt, plastikinių langų nepagamino ir tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą A. Š. priklausantį turtą – pinigus 1000 Lt.
Taip pat M. Z. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prisidengdamas UAB (duomenys neskelbtini), kodas 301745562, registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, piktnaudžiaudamas V. L. pasitikėjimu, pastarajam apie save nurodęs melagingą informaciją, t.y., kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir atstovauja bendrovės direktorių M. G., taip nukentėjusiajam sudarydamas įvaizdį, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagamins ir sumontuos plastikinius langus, vidaus ir lauko palanges, bute adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, balkono įstiklinimui, 2010 m. gegužės 28d., tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, turėdamas tikslą apgaule įgyti V. L. turtą - pinigus, nutylint esmines aplinkybes, turėjusias reikšmės V. L. apsisprendimui dėl turto - pinigų perleidimo, garantavęs jam, kad pinigai bus panaudoti pagal paskirtį - plastikinių langų ir palangių pagaminimui ir sumontavimui, iš anksto žinodamas, kad šis įsipareigojimas nebus vykdomas, sudaręs su V. L. prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PS-09-25 dėl plastikinių langų, vidaus ir lauko palangių pagaminimo ir sumontavimo, surašęs ir pasirašęs 2010 m. gegužės 28 d. pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 2540517, ir iš V. L. gavęs avansą - pinigus 200 Lt, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. gegužės 31 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, bute, adresu: Dariaus ir Girėno g. 25-7, Panevėžys, iš nukentėjusiojo papildomai gavęs avansą – pinigus 150 Lt, plastikinių langų nepagamino ir tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą V. L. priklausantį turtą – pinigus 350Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo M. Z. gynėjas advokatas Jonas Milčius prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-17 nuosprendį ir sumažinti nuteistajam M. Z. paskirtą bausmę. Nurodo, kad M. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai ir nuoširdžiai papasakojo apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, ką teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas nenustatė nuteistojo M. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis M. Z. padarė nesunkias veikas, teistumas išnykęs. Mano, kad už nesunkius nusikaltimus, esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, M. Z. paskirta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nurodo, kad už M. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą įstatymas numato iki 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi faktiškai savo dydžiu nuteistajam paskirta pati griežčiausia bausmė. Pažymi, kad nusikalstamas veikas M. Z. padarė dėl sunkios materialinės padėties.
Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis bei pastarojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai, aiškiai išdėstė M. Z. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, atskleidė padarytų nusikalstamų veikų požymius, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo veikas pagal BK 182 str. 1 d. (du epizodai) ir LR BK 182 str. 3 d. Teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, M. Z. kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo apeliaciniame skunde neginčija ir nuteistojo gynėjas advokatas, kuris su nuosprendžiu nesutinka tik dėl nuteistajam M. Z. paskirtos, jo nuomone, per griežtos bausmės ir prašo nuteistajam švelninti bausmę. Vadovaudamasi LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimo ir švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam M. Z. už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, taip pat galutinės subendrintos bausmės, nes skirdamas M. Z. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, taip pat bausmes subendrindamas pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, nepažeisdamas jokių įstatymų reikalavimų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas M. Z. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį – M. Z. padarė du tyčinius, baigtus, nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, teisingai išsprendė nuteistojo M. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimą. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino nuteistojo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstamas veikas nuteistasis M. Z. padarė dėl susiklosčiusios sunkios materialinės padėties.
LR BK 59 str. 1 d. 4 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai nusikalstama veika padaroma dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos kaltininko padėties. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtininės kaltininko padėties yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą – kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t.y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai, remiantis byloje surinktais duomenimis, galima daryti išvadą, kad kaltininkas nebūtų padaręs nusikalstamų veikų, jeigu nebūtų tokių aplinkybių poveikio.
Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo LR BK 59 str. 1 d. 4 p. numatytą aplinkybę pripažinti M. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir kartu atsižvelgus į tai, sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis M. Z. nuo 2006-01-01, išskyrus laikotarpius nuo 2007-01-24 iki 2007-07-24 ir nuo 2008-01-07 iki 2008-06-06, dirbo. Ir šiuo metu nuteistasis savo vardu turi įregistravęs individualią įmonę. Taigi nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. nuo 2010-03-16 iki 2010-03-30 ir 2010-05-28, nuteistasis M. Z. dirbo, vadinasi, gavo ir pajamų. Kaip pirmosios instancijos teisme paaiškino pats nuteistasis, jis oficialiai yra išsiskyręs, tačiau iš tikrųjų gyvena su šeima, turi vaikų, prisideda prie jų išlaikymo. Nuteistasis M. Z. pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiškinti, kur išleido iš klientų už dvejas duris, kurias gamino UAB (duomenys neskelbtini), paimtus pinigus – 2350 Lt. Kolegija pažymi, kad apie nuteistojo sunkią turtinę padėtį nurodoma tik apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apie tai nei nuteistasis M. Z., nei jo gynėjas net neužsiminė. Be to, apeliaciniame skunde nėra detalizuotos nuteistojo itin sunkią materialinę padėtį sąlygojančios ir ją rodančios aplinkybės. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad M. Z. susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo nusikalstamo elgesio pasirinkimui. Kolegijos nuomone, kaip tik byloje esantys duomenys rodo, kad padarytos nusikalstamos veikos buvo tik loginė nuteistojo M. Z. gyvenimo būdo ir ankstesnio jo elgesio pasekmė. Nuteistasis M. Z. praeityje teistas 4 kartus už tyčinius nusikaltimus, iš jų tris kartus už analogiškus nusikaltimus – vagystes, priklausomybių ligų kabinete ir psichikos sveikatos centre neregistruotas, charakterizuojamas patenkinamai, turi galiojančių nuobaudų. Pirmu nuosprendžiu, pritaikius amnestiją, nuteistasis M. Z. nuo likusios bausmės buvo atleistas, antru nuosprendžiu jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu nuteistasis padarė kelias naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skirtingais nuosprendžiais. Trečiu nuosprendžiu M. Z. taip pat paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, ketvirtu nuosprendžiu M. Z. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 5 mėn. 8 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Naujas nusikalstamas veikas M. Z. padarė praėjus dviem su puse mėnesio po teistumo išnykimo – 2010-01-02. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme 2011-02-21 priimtas nuosprendis, kuris skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, kuriuo M. Z. pagal LR BK 182 str. 1 d. (už keturias nusikalstamas veikas) nuteistas dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme (šios veikos padarytos esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus). Atsižvelgęs į nuteistojo M. Z. ankstesnę nusikalstamą praeitį, į tai, kad anksčiau jam taikytos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, nesulaikė M. Z. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės paskirtį atitiktų tik M. Z. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtos griežčiausios straipsnių sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimo (už nusikaltimus) bei arešto (už baudžiamąjį nusižengimą) bausmės. Apylinkės teismo už inkriminuojamą nusikaltimą - sukčiavimą individualios įmonės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra nežymiai mažesnė už straipsnio sankcijose numatytą šios bausmės vidurkį, už inkriminuojamą nusikaltimą – sukčiavimą A. Š. atžvilgiu paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra nežymiai didesnė už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, už inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą paskirta 40 parų arešto bausmė yra didesnė nei įstatymo už baudžiamąjį nusižengimą numatytą galimą šios bausmės vidurkį. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistajam M. Z. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui yra nepagrįstas. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, kolegija pažymi, kad bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą LR BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad LR BK 41 str. 2 d. nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra viena iš pagrindinių baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės paskirčių, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika Nr. 26“, psl. 197-213). Nors M. Z. teistumai už anksčiau padarytus nusikaltimus yra išnykę, tačiau iš ankstesnių nuosprendžių matyti, kad nuteistajam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jo teisinę padėtį lengvinantis institutas (lygtinis paleidimas iš pataisos namų), tačiau nepaisant to, iš ankstesnių teistumų nuteistasis nepadarė jokių išvadų ir toliau darė vis naujus nusikaltimus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis M. Z. nesitaiso ir tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Šios aplinkybės patvirtina, kad švelnesnių rūšių bausmių paskyrimas nuteistajam neatitiktų nė vienos iš BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės paskirčių, o šias paskirtis, taip pat ir teisingumo principo įgyvendinimą užtikrinti galės tik teismo M. Z. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos griežčiausios straipsnių sankcijose numatytos bausmės. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir arešto bausmė pagal 182 straipsnio 3 dalį yra adekvačios nuteistojo padarytoms veikoms, asmenybės pavojingumui ir atitinka LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį, todėl nėra per griežtos. Teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, taikė palankesnius nuteistajam bausmių subendrinimo būdus, t. y. apėmimo ir dalinį, todėl M. Z. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad teismas jau įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nėra M. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad veikos padarytos esant išnykusiam teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais mažinti ar švelninti bausmę nėra pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių M. Z. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ir paskyrė nuteistajam M. Z. bausmes bei nustatė jų dydžius, taip pat laikydamasis baudžiamojo įstatymo normų, jas subendrino. Tenkinti apeliacinį skundą ir jame išdėstytais argumentais švelninti nuteistajam M. Z. paskirtą bausmę kolegija neturi pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo M. Z. gynėjo advokato Jono Milčiaus apeliacinį skundą atmesti.