- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-1694-254/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06783-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Dmitrijus Korsakovas, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- A. B., L. D.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 102.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Nijolios Indreikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10806-657/2011 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams L. D., A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2008 m. gruodžio 30 d. pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 41/100 dalių pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčijamo sandorio objekto dalių, priklausančių atsakovui A. B. areštą, atsakovo L. D. piniginių lėšų, esančių bankuose, taip pat kilnojamojo bei nekilnojamojo turto areštą (b. l. 2-3, 15-18).
2011 m. gegužės 5 d. nutartimi (b. l. 13) teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo V. M. ieškiniui užtikrinti – areštavo atsakovo A. B. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – 41/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti (b. l. 17-18).
Šalies argumentai
2011 m. gegužės 26 d. prašymu atsakovas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti ieškovą pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigoti ieškovą sumokėti 50 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad jis yra sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas, dėl areštuoto turto yra sudaręs preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria prisiimtų įsipareigojimų dėl taikyto arešto vykdyti negali. Iki 2011 m. liepos 11 d. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovui kyla pareiga sumokėti 50 000 Lt baudą (b. l. 19-20).
2011 m. gegužės 30 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas atsakovo prašymą atmetė nurodydamas, jog atsakovas reiškia priešlaikinį prašymą, kadangi terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra pratęstas iki 2011 m. liepos 11 d., kitų duomenų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria nuostolius, nepateikta (b. l. 36-37).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovą V. M. pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir sumokėti 50 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą. Atsakovas skunde nurodė, kad įstatymų leidėjas nustato galimybę pareikalauti iš asmens, kurio iniciatyva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą ir garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Atsakovui pateikus įrodymus, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui ateityje iš tiesų jis gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs įrodymus, turi užtikrinti tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad nesudarius pagrindinės sutarties iki nustatyto termino, jis turės mokėti 50 000 Lt baudą. Jam nėra žinoma ieškovo turtinė padėtis, turimi prievoliniai įsipareigojimai, o galimi atsakovo nuostoliai yra dideli, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, kas nulėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
Atsiliepimas
Ieškovas V. M. atsiliepimu į atsakovo A. B. atskirąjį skundą (b.l. 45) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad patenkinus atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, atsakovo prašymas yra priešlaikinis. Ieškovas teigia, kad civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas teigia įrodęs, jog yra rimtas pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas.
Kauno apygardos teismas 2011-09-02 gavo atsakovo raštą, kuriuo jis informavo, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla 2-16500-199/2011, kurioje jis yra patrauktas atsakovu dėl prievolinių įsipareigojimų nevykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo areštuotas atsakovo A. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – 41/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti. Atsakovas A. B. 2011 m. gegužės 26 d. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nuostolių atsiradimą atsakovas grindė 2011 m. balandžio 2 d. preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2011 m. gegužės 25 d. susitarimu dėl preliminarios sutarties pratęsimo iki 2011 m. liepos 11 d. Šia preliminariąja sutartimi atsakovas, kartu su pardavėja E. D. susitarė parduoti pirkėjui V. M. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)g. 47, Kaune. Šio turto atžvilgiu, atsakovui priklausančios nuosavybės dalyje, ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Lietuvos Respublikos CPK 147 straipsnio 1 dalis numato teismo teisę, bet ne besąlygišką teismo pareigą pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismas kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes, vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones ne tik preliminariai vertinama ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė, tačiau ir teismo sprendimo neįvykdymo rizika, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą taip pat turi būti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. CK 1.75 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad jei įstatymas nustato privalomą sandorio teisinę registraciją, šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas, bet neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių, remdamosi kitais įrodymais. Pagal CK 4.254 straipsnio 1 punktą viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais ar daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, įskaitant sandorius, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Preliminari sutartis – šalių susitarimas, kuriuo šalys jame aptartomis sąlygomis įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 1.2. punktu atsakovas ir pardavėja E. D. susitarė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ateityje, todėl tam, kad, remiantis šia sutartimi, būtų prielaidos įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo 50 000 Lt nuostolių atlyginimą, 2011 m. balandžio 2 d. preliminari pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti įregistruota viešame registre (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1409/2011). Duomenų, kad minėta sutartis buvo įregistruota viešame registre atsakovas nepateikė, todėl teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra objektyvių aplinkybių tik apelianto nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuoti galimus atsakovo nuostolius dėl ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad nuostolių atlyginimo institutas skirtas atsakovo galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti, tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas gali netaikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jei taikant šį institutą būtų paneigta asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą, t. y. į realų teismo sprendimo įvykdymą, ypač jei atsakovai gali kitu būdu apginti savo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-836/2007). Byloje nėra duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, bet atsakovo pateikti duomenys apie ketinimą perleisti ginčo turtą nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje būtinybės. Tačiau atsakovui bet kokiu atveju išlieka teisė reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
Iki bylos nagrinėjimo pradžios apeliantas pranešė teismui, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-16500-199/2011 pagal 2011m. balandžio 2 d. preliminarią sutartį pirkėjo V. M. ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Tačiau šie duomenys, dėl pirmiau išdėstytų argumentų, nesudaro pagrindo skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir apelianto atskirąjį skundą patenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.