Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. C. (D. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kazachstane, be pilietybės, 9 klasių išsimokslinimo, vedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neteistas, administracine tvarka baustas, gyv. Vilniaus r., Dūkštų sen., (duomenys neskelbtini).,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. kovo 6 d. apie 16.30 val., Vilniaus r., Dūkštų sen., Babrukiškių k., daugiabučio gyvenamojo namo kieme tyčia vieną kartą delnu sudavė J. L. į kairės ausies sritį ir vieną kartą spyrė jam į galvą kaktos kairės pusės srityje, ir tuo padarė nukentėjusiajam kairės ausies būgnelio trauminį plyšimą bei kliniškai nustatytą galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nesunkiai sutrikė sveikatą.

D. C. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir teisme paaiškino, kad kovo 6 d., apie 16 val. su savo sugyventine T. M. tvarkė Babrukiškių kaime kelią. Atvyko nukentėjusysis, automobilį pastatė šone. Julius (teismo pastaba - nukentėjusysis) ir jo sugyventinė pradėjo juos telefonais filmuoti ir varyti. Jis tai suprato kaip provokaciją, nes nukentėjusysis su jo sugyventine anksčiau kartu gyveno. Mano, kad jis tai darė iš pykčio. J. motina G. S., kuri gyvena šalia bendrabutyje, išėjo ir pasakė, kad į jų šulinį reikia išpilti atliekas. Teresai pasidarė bloga, ji susinervino, nes jie iš šiltnamio rovė tujas. J. T. nuvedė namo, buvo iškviesta greitoji. Teresa iškvietė policiją. Tada jis išėjo į lauką sutvarkyti daiktų. Pirma namuose laukė greitosios, vėliau išėjo jos pasitikti. Teresa iškvietė savo seserį G. V.. Lauke buvo Julius, Ieva, G. S. ir G. V.. Jis (kaltinamasis) eidamas pasisveikino, o Julius pradėjo jį žeminti, vadinti ,,čiurka“ ir išvadino visokiais žodžiais. Liepė nukentėjusiajam galvoti, ką kalba, tačiau šis jį pastūmė. Tuo metu abu stovėjo vienas priešais kitą. Į kurią vietą stūmė, neatsimena. Jis taip pat nukentėjusįjį pastūmė ir jie susikibo. Tempė vienas kitam už pečių, drabužių. Kai nukentėjusysis pastūmė stipriau, jis nukrito ant nugaros. Tuo metu atvyko į kiemą greitoji. Nukentėjusysis niekur nesudavė, bet, kai jis nuo pastarojo suduoto smūgio krito, susitrenkė galvą ir nugarą. Jis tik nuo nukentėjusiojo puolimo gynėsi, o ar jam sudavė - nepastebėjo. Kai šis ant jo užkrito, negalėjo išsivaduoti, bet kai atvyko greitoji, jie išsiskyrė. Kai jie pasiūlė pagalbą, abu atsisakė. Julius muštynių metu jam suplėšė marškinėlius, kai juos namuose nusivilko, medikai matė ant kūno raudonas dėmes. Po to atvyko policija, aiškinosi su Juliumi. Greitoji išvyko dar prieš atvykus policijai, prieš 10-15 min. Jis tuo metu buvo namuose. Policija atėjo pas juos į namus aiškintis, jie norėjo rašyti pareiškimą dėl J. veiksmų. Su policija išėjo į lauką, o Julius su kitais šiltnamyje sodino gėles, barėsi su policija. Kai policija klausė J., ar rašys pareiškimą, atsakė, kad ne. Jam tai pasakojo Teresa. Jo sugyventinė ir Julius bylinėjasi dėl vaiko išlaikymo, todėl, jo manymu, jis davė melagingus parodymus. Kelios dienos prieš įvykį jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) buvo susimušęs klube „Malibu“, jo ieškojo draugai telefonu pas T., todėl galėjo būti ten sužalotas. Jis nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė ir nespardė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka (t. 1 b. l. 141-142). 2015-04-14 teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. C. jau nurodė, kad J. L. įvykio dieną jį labai įžeidė, pastūmė ir provokavo, abu mojavo rankomis ir gal būt jis netyčia jam sudavė (t. 2 b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

-nukentėjusiojo J. L. protokolu – pareiškimu (t. 1 b. l. 1), paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 1. 22, 28-29) bei teisme, kad įvykio dieną buvo prie bendrabučio, kuriame gyvena jo motina. Tada prie jų priėjo G. V. ir sukėlė konfliktą, pradėjo įžeidinėti jo motiną. Tuo metu iš namų išėjo D. C., jis buvo susinervinęs. Žodžiais užsipuolė jo motiną ir I. P.. Mamai pasakė, kad ji invalidė ir ilgai negyvens. Jis norėjo išsivesti mamą ir staiga pajuto smūgį į nugarą. Atsitrenkė į savo mamą. Atsisukęs atstūmė D. C.. Tuo metu D. C. griebė jam už krūtinės, pradėjo rusiškai keiktis. Jis taip pat stvėrė kaltinamajam už rūbų. Tada kaltinamasis sudavė jam delnu per ausį. Pajuto spengiantį skausmą ir suklupo ant vieno kelio, o tada pasipylė smūgių kruša į galvą, bet nematė, su kuo jie buvo suduoti. Jis suėmė galvą rankomis. Tik vėliau sužinojo, kad jį spardė ir R. M.. Kai buvo mušamas, kilo didelis šurmulys. Kaltinamasis jam grasino, sakė, kad suras. Į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba, o policija atvyko po visko, ją kvietė I. P.. Policija nuėjo pas kaltinamąjį, pasikalbėjo, po to jo klausė „ką vėl tave bomžai sumušė“. Prieš kelis metus jį buvo sužaloję D. C. draugai. Tą kartą jis atleido. Su T. M. gyveno 8 metus, turi bendrą vaiką. Pareigūnai liepė kreiptis dėl sumušimo į teismą. Namie jam pasidarė bloga, todėl nuvyko į Lazdynų ligoninę. Jam buvo nustatytas smegenų sutrenkimas ir ausies būgnelio plyšimas. Buvo nedarbingas apie 5 savaites, nes tuo metu dirbo UAB „C. V.“. Iš Sodros išmoką gavo, bet reikėjo pirkti vaistus. Dėl sumušimo jaučia baimę, iki šiol sumušta ausimi prasčiau girdi, ją skauda, ypač kai vanduo patenka. Ieškinį reiškia dėl moralinės žalos atlyginimo, kurią įvertino 7240,50 Eur (25000 Lt). Taip pat prašo priteisti advokato išlaidas – 289,62 Eur (1000 Lt) bei 8,10 Eur (28 Lt) už kopijas byloje (t. 1 b. l. 162-163). Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 30-36);

-liudytojos G. S. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 37) ir teisme, kad sūnus su drauge Ieva (I. P. - teismo pastaba) atvyko pas ją 2014-03-06 apie 16 val. į svečius. Jie buvo lauke, netoli šiltnamių, kalbėjosi. Sūnui pasakė, kad kaltinamasis su Teresa (T. M. - teismo pastaba) neleidžia užeiti į šiltnamį, nors sūnus jį pastatė jai. Kieme buvo ir kaltinamasis. Jis su Teresa stovėjo toliau nuo jų. Neužilgo kaltinamasis priėjo prie jų, priekaištavo, kodėl jie stovi šalia šiltnamio. Pasakė, kad jai, senai invalidei niekas nepriklauso. Po to Teresė su Dima (teismo pastaba - kaltinamuoju) nuėjo namo. Julius sutvarkė šiltnamį, o kai ruošėsi važiuoti namo, pamatė ateinant Galią (G. V. - teismo pastaba), Teresės seserį. Ši pradėjo ant jų šaukt, įžeidinėjo juos. Tada išėjo D., klausė jos, kodėl ji čia stovi. Sūnus norėjo ją apginti ir atsistojo tarp jų. D. pastūmė jos sūnų ir šis atsitrenkė į ją. Tada sūnus atstūmė kaltinamąjį, o šis jam sudavė į kairę ausį. Sūnus nukrito, matyt, iš skausmo. Ji tuo metu nusisuko ir nematė, kaip jie grūmėsi. Ieva iškvietė policiją, kai visi išsiskyrė, o per muštynes buvo atvykusi greitoji pas T. M.. Mašina sustojo už namo, prie įėjimo. Nuo muštynių vietos matėsi greitosios mašina, jie matė muštynės, nes pravažiuodami žiūrėjo. D. C. agresyvus žmogus, ji jo bijo, be to T. M. jai grasino (t. 1 b. l. 164);

-liudytojos G. V. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 40-42) ir teisme, kad 2014 m. pavasarį sesuo apsiverkusi paskambino, prašė ateiti, nes atvyko Julius (J. L. teismo pastaba). Su nukentėjusiuoju dažnai konfliktuoja. Atėjusi paklausė nukentėjusiojo, ar jis vėl atvyko sukelti konflikto. Šalia nukentėjusiojo buvo jo draugė ir motina. Vyko konfliktas, sakė, kad jie iškvietė policiją, o sesuo greitąją. Atvyko greitoji, jos pasitikti ėjo kaltinamasis, o tuo metu J. L. pradėjo jį keikti, išvadino ,,čiurka“ ir jie susistumdė. Greitosios mašina pavažiavo atgal, sustojo, medikai paklausė, ar reikia pagalbos. Pirmas kaltinamąjį pastūmė Julius, muštynų nebuvo. Tada atvyko policija. Kai atvažiavo greitoji, jie buvo susikibę. Jų pastoviai nestebėjo. Kaltinamasis buvo vienu metu paslydęs. Kas kam sudavė – nematė. Nukentėjusysis yra konfliktiškas žmogus, buvo sumuštas anksčiau, o kaltę nori suversti D. C.. Prie kaltinamojo su nukentėjusiuoju buvo priėjęs ir R. M., tačiau ką jis darė – nematė. Viskas vyko labai trumpai. Sesuo jai sakė, kad šiltnamyje buvo išrautos tujos. Matė, kaip Julius prasisegęs striukę ėjo link Dimos ir vadino jį „čiurka, visasi“, buvo necenzūriniai žodžiai. Visa tai girdėjo vaikai. Julius greitajai nesiskundė, kad kažkas skauda, atsisakė policijai rašyti pareiškimą. Kaip atrodė abu po susistumdymo, negali pasakyti (t. 1 b. l. 164-165);

-liudytojos T. M. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 43-45) ir teisme, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, o su nukentėjusiuoju kartu gyveno anksčiau. Su nukentėjusiuoju išsiskyrė ir jų santykiai buvo normalūs. Kai pradėjo gyventi kartu su D. C., nukentėjusysis pradėjo važinėti, laužyti sandėliukus. Pavasarį tvarkėsi su Dmitrijumi prie įvažiavimo. Tada atvyko Julius su drauge. Ši išbėgo su planšete ir pradėjo juos filmuoti. Sakė, kad turi dokumentus dėl žemės. Tuo metu išbėgo J. mama ir pradėjo ant jų rėkti, grasino, kad į šulinį išmatų pripils. Ji dėl konflikto susinervavo ir jai pasidarė bloga. Ji iškvietė policiją, nes bijojo, kad į šulinį pripils fekalijų, be to jie išdarkė šiltnamį. Operatorė, iš pokalbio supratusi, kad ji yra susinervinusi, pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą. Tuo metu ji paskambino seseriai ir nuėjo namo. A. D., atbėgo sesuo, kažką garsiai kalbėjo, tačiau jų nematė. Kai paskambino ir pasakė, kad greitoji neranda kelio, D. C. nuėjo jų pasitikti. Jam išėjus į kiemą nukentėjusysis D. C. apšaukė, išvadino ,,čiurka ir (necenzūriniu rusišku žodžiu)“. Ji pati konflikto nematė, tačiau sūnus žiūrėjo per žiūronus ir sakė matęs, kaip nukentėjusysis pastūmė D. C.. Netrukus atvyko greitoji, buvo iškviesta policija. Matė, kad D. C. marškiniai buvo suplėšyti. D. C. jai nepasakojo kas įvyko lauke, tik vėliau, gavusi šaukimą vykti pas tyrėją, sužinojo, kad buvo sumuštas J. L.. D. C. jai pasakė, kad nesudavė J. L. smūgių, kad jie buvo tik susistumdę. Tik iš kitų žmonių kalbų žino, kad J. L. buvo sumuštas ,,Malibu“ klube. Tai buvo dvi savaitės prieš įvykį. Nukentėjusiojo ieškojo G. L., jų bendras draugas, klausė jos keistų dalykų, suprato, kad ne šiaip sau. Su J. L. gyveno apie 8 metus. Tuo metu jis dirbo pjovimo staklių operatoriumi. Jam viena ausis skaudėdavo, kažkas iš jos tekėdavo. Jo darbe dėl garso neįmanoma susikalbėti, o ausinės vis tiek praleidžia garsus. Gyvendamas su ja, nukentėjusysis ausų nesigydė (t. 1 b l. 165-166);

-liudytojo R. M. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 48-49) ir teisme, kad kaltinamasis jam yra patėvis, o nukentėjusysis - buvęs patėvis. Įvykio dieną, 2014 metų pavasarį, jo mama kartu su D. C. tvarkė kiemą. Tuo metu pas savo motiną atvyko J. L.. Julius pradėjo prie jų kibti, tai matė per langą. Jis keikėsi, vadino D. C. ,,čiurka“, vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius. Mamai pasidarė bloga, ji atėjo namo, iškvietė greitąją. D. nuėjo pasitikti ir užtruko. Tada jis išėjęs pamatė, kaip Julius buvo užkritęs ant Dimos, o kai atvyko medikai, jie išsiskirstė. Ten buvo G. V., J. draugė ir jo mama, jie stovėjo ir žiūrėjo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo tik susikibę. Momento, kada jie parkrito, jis nematė. P. D. atsistoti ir jie kartu išėjo. Kai buvo susikibę, bandė juos išskirti ir jis, ir G. V.. Tačiau nepavyko. Pats niekam jokių smūgių nesudavė. Julius nesiskundė dėl sužalojimų (t. 1 b. l. 166);

-liudytojos I. P. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 38-39) ir teisme, kad su nukentėjusiuoju gyvena kartu. 2014-03-06 su J. L. nuvyko pas jo mamą į Babrukiškių kaimą. Ji paprašė patvarkyti šiltnamį, nes dėl T. M. ir D. C. bijo užeiti. Atėję, T. M. ir D. C. pamatė šiltnamyje. Paklausė, kada jį atlaisvins. Jie liepė dingti. Tada jie priėjo prie šiltnamio, tačiau D. C. jų neleido. Tuo metu Teresa išėjo į kiemą ir kalbėjosi telefonu. Girdėjo, kaip klausė ar kviesti greitąją. Kai susiruošė eiti namo, išgirdo Teresos sesers balsą. Ji pradėjo įžeidinėti ją ir J. L. motiną. Tada atėjo D. C.. Jis buvo įniršęs. Paprašė jo baigti konfliktą, tačiau jis tik atstūmė ją į šalį ir nuėjo link J. L. mamos. Pasakė jei, kad jei lįs, tai ilgai negyvens. Tai išgirdęs, Julius užstojo mamą, nes pasirodė, kad kaltinamasis gali pulti. D. pastūmė Julių, jis atsitrenkė į mamą, vos nenukrito ir atstūmė D.. D. provokavo Julių. Jis paėmė Julių už striukės ir jie susikibo bei tampėsi. T. D. trenkė Juliui į ausį. Su kuo sudavė: ar delnu, ar kumščiu – nematė, tačiau kai užsimojo, buvo suspaudęs kumštį. Julius parklupo, D.jam keliu trenkė kelis kartus į galvos sritį. Julius rankomis apėmė galvą ir tada atėjo R. M.. Jis, pribėgęs, spyrė Juliui į nugaros pusę. Mama puolė rėkti, juos skirti. D. su R. M. sakė, kad tuoj draugus pakvies ir jam gražiuoju nesibaigs. Tuo metu ji iškvietė policiją. Greitoji pagalba buvo atvažiavusi jau tuo metu, kai kaltinamasis su nukentėjusiuoju susikibę stumdėsi. Juliui po įvykio labai skaudėjo ausį ir pilvą. Namuose jam pasidarė blogiau, todėl jie nuvyko į Lazdynų ligoninę. J. L. nustatė smegenų sukrėtimą ir būgnelio plyšimą. Ji kartu su nukentėjusiuoju gyvena 2 metus ir jis niekada nesiskundė ausies skausmais. Žodžio ,,čiurka“ konflikto metu negirdėjo. Užtat kaltinamasis įžeidinėjo J. L., sakė, kad „ jis čiulps“, kad gėjus ir kitais necenzūriniais žodžiais (t. 1 b. l. 167-168);

-liudytojo G. O. paaiškinimu teisme, kad vyko pagal iškvietimą. Atvykę į vietą matė, kad buvo susistumdymas, vietoje buvo daug žmonų. Tarp jų vyko barnis. Atvykęs į vietą laukė gydytojo. Vairavo greitosios pagalbos automobilį. Sustojo už 10-15 m. nuo žmonių. Gulinčių, klūpančių, sėdinčių žmonių nematė. Muštynių taip pat nematė. Girdėjosi tik žodinis ginčas. Kol buvo įvykio vietoje, jo niekas pagalbos neprašė (t. 1 b. l. 185);

-liudytojo A. K. paaiškinimu teisme, kad vyko pagal iškvietimą į Babrukiškių kaimą. Tai buvo maždaug prieš metus. Vyko pas D. C. žmoną ar sugyventinę, nes jai buvo bloga, sakė, kad susinervavusi. Galimai buvo muštynės. Nuvykus pasitiko kaltinamasis, aplink buvo jaunų žmonių, gal buvo ir nukentėjusysis. Tačiau muštynių nematė. D. C. nuvedė pas žmoną, kuriai suteikė pagalbą. Kiti žmonės buvo agresyviai nusiteikę. Pas moterį užtruko ne daugiau kaip pusvalandį. Kai išėjo, niekas iš tų žmonių medicininės pagalbos neprašė. Gal kaltinamojo marškiniai ir buvo suplyšę, bet tiksliai nepamena. Jei žmogui plyštų ausies būgnelis, jis turėtų jausti stiprų skausmą (t. 1 b. l. 185-186);

-specialisto V. K. paaiškinimu teisme, kad palaiko savo išvadą, kuri yra šioje byloje. Teikiant išvadą J. L. ausų būklė iki įvykio nebuvo žinoma. Tačiau ir susipažinęs šiuo metu su nukentėjusiojo ligos istorija, teigia, kad išvadai tai įtakos neturi. Objektyvių duomenų apie sužalojimus kortelėje nėra. Nurodyta, kad buvo galvos ir kaklo sumušimas. Būgnelio plyšimas paprastai užgyja per 10 ir daugiau dienų. Toks sužalojimas nuo triukšmo negali atsirasti. Jis būna nuo smūgio delnu. Nuo triukšmo gali būti tik klausos sutrikimas, jis kitos kilmės. Dėl triukšmo darbe klausa krenta vienodai abiems ausims. Iš ligos istorijos matyti, kad nukentėjusiajam su antra ausimi yra viskas tvarkoje. Tai patvirtina vėlesni įrašai. Užfiksuota, kad kairėje ausyje yra mišrus pakitimas, tai leidžia teigti, kad buvo gan smarkai suduota. Vandens patekimas į ausį neturėjo įtakos sužalojimo dydžiui. Tai patvirtina, kad patekimo dieną, būgnelis nebuvo užgijęs. Jo išvadoje nurodyta, kad buvo sužalota tik ausis, nes duomenų, kad dėl smegenų sukrėtimo buvo ilgiau sutrikusi sveikata, nėra. Įrašai yra tik dėl ausies, o ne dėl smegenų sukrėtimo, kuris praeina dažniausiai per 10 d. 2012 m. įrašuose nėra pažymėta, kad būtų pažeistas būgnelis, yra tik nurodyta, kad skundžiasi dėl ūžimo ausyse, ką galėjo įtakoti darbo sąlygos. Ekspertizę dėl sužalojimų skirti netikslinga (t. 1 b. l. 169-170);

-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK specialisto R. G. tarnybiniu pranešimu, kad 2014-03-07 gautas VRUL slaugytojos pranešimas apie tai, jog dėl galvos sumušimo buvo pristatytas ir po medicininės pagalbos suteikimo paleistas J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) J. L. paaiškino, kad 2014-03-06 apie 18 val. Vilniaus r., Dūkštų sen., Babrukiškių k., jį sumušė nepažįstami asmenys (t. 1 b. l. 7);

-įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukoms, kuriuose užfiksuota, kad 2014-03-07 14.35-15.55 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučio namo kiemas, esantis Babrukiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r. (t. 1 b. l. 9-11);

-bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informaciniu raštu Nr. 41D(V)-752, įrašo suvestine, kurie patvirtina, kad 2014-03-06 17.15 val. centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas I. P. pranešimas dėl konflikto Vilniaus r., Babrukiškių k., Dūkštų sen., kad ji nurodė, jog buvo užpultas jos draugas ir kaimynas pradėjo jį mušti (t. 1 b. l. 13, 15-16);

-pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 709195, kad nukentėjusysis už teisines paslaugas yra sumokėjęs 289, 62 Eur (1000 Lt) (t. 1 b. l. 19);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 795/14 (01), kurioje nurodyta, kad išvadai atlikti buvo pateikti J. L. medicininiai dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad J. L. į VšĮ RVUL kreipėsi 2014-03-06 23.55 val. Skundėsi galvos skausmu, pykinimu, nurodė blogai girdintis kaire ausimi. Paaiškino, kad buvo sumuštas Vilniaus r., Babrukiškių k.. Jam yra nustatyti daugybiniai sumušimai veide ir galvoje bei diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas. Taip pat pateiktas 2014-03-07 išrašas su LOR konsultacija. Taip pat diagnozuotas kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas. Išvada pagal pateiktus medicininius dokumentus sekanti: kad J. L. padaryta kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas bei kliniškai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo smūgio delnu į kairės ausies sritį. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl ausies būgnelio plyšimo sveikata sutriko ilgiau 10 d. laikotarpiui. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio (t. 1 b. l. 27).

-sąskaitos išrašo informacija, kuri patvirtina, kad nukentėjusysis už bylos dokumentų kopijas sumokėjo (4,34 eur) 15 Lt (t. 1 b. l. 115);

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamų veikų įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius nusikaltimą.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2014 m. kovo 6 d. apie 16.30 val., Vilniaus r., Dūkštų sen., Babrukiškių k., daugiabučio gyvenamojo namo kieme. Tiek kaltinamasis D. C., tiek nukentėjusysis J. L. bei teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad tarp D. C. ir J. L. įvyko konfliktas bei kad abu vyrai vienas kitam kibo į atlapus, stumdėsi. Kaltinamasis, teisme aiškindamas ginčo aplinkybes neneigė ne tik konflikto su nukentėjusiuoju, bet ir to, kad visgi nukentėjusįjį pastūmė ir jie susikibo, kad tempė vienas kitam už pečių, drabužių, bei kad galimai susistumdymo metu jam netyčia sudavė.

Nukentėjusysis vienareikšmiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad kaltinamasis pirma žodžiais užsipuolė jo motiną ir I. P., todėl, norėdamas išvengti tolimesnio konflikto ir norėdamas apginti savo mamą, bandė ją išvesti, bet staiga pajuto smūgį į nugarą. Nuo smūgio atsitrenkė į savo mamą. Atsisukęs atstūmė kaltinamąjį. Tuo metu D. C. griebė jam už krūtinės, jis taip pat stvėrė kaltinamajam už rūbų. Tada kaltinamasis sudavė jam delnu per ausį. Pajuto spengiantį skausmą ir suklupo ant vieno kelio, o tada pasipylė smūgių kruša į galvą, bet nematė, su kuo jie buvo suduoti. Tai patvirtina ir liudytojos G. S. bei I. P., kurios nurodė: G. S. - kad sūnus norėjo ją apginti ir atsistojo tarp jos ir kaltinamojo. Tada kaltinamasis pastūmė jos sūnų ir šis atsitrenkė į ją. Sūnus tuomet atstūmė kaltinamąjį, o šis jam sudavė į kairę ausį; I. P. – kad kai kaltinamasis pastūmė J. L., šis atsitrenkė į savo mamą, tada atstūmė kaltinamąjį, šis paėmė nukentėjusiajam už striukės ir jie susikibo bei tampėsi. Kaltinamasis trenkė J. L. į ausį. Šis nuo smūgio parklupo ir kaltinamasis jam keliu trenkė kelis kartus į galvos sritį. Nukentėjusiojo ir liudytojų I. P. bei G. S. parodymai nekito nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Jų nurodomos įvykio aplinkybės yra nuoseklios, kategoriškos ir išsamios, tarpusavyje sutampa. Jas patvirtina kiti objektyvūs įrodymai, o būtent: specialisto išvada G 795/14 (01), kurioje nurodyta, kad išvadai atlikti buvo pateikti J. L. medicininiai dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad J. L. į VšĮ RVUL kreipėsi 2014-03-06 23.55 val., kad skundėsi galvos skausmu, pykinimu, nurodė blogai girdintis kaire ausimi, paaiškino, kad buvo sumuštas Vilniaus r., Babukiškių k., kad jam nustatyti daugybiniai sumušimai veide ir galvoje bei diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, kad pateiktas 2014-03-07 išrašas su LOR konsultacija, kuriame nurodyta, kad J. L. diagnozuotas kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas; kad J. L. padaryta kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas bei kliniškai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nuo smūgio delnu į kairės ausies sritį ir jie nebūdingi griuvimui, kad sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir jiems padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Specialistas V. K. teisme patvirtino šią išvadą ir nurodė, kad nukentėjusiojo J. L. ausų būklė iki įvykio jo išvadai dėl nukentėjusiojo sužalojimų įtakos neturi reikšmės, nors jis jokių duomenų apie jo ankstesnę sveikatos būklę neturėjo. Susipažinęs teisme su ligos istorija, pažymėjo, kad būgnelio plyšimas nuo triukšmo negalėjo atsirasti. Be to su kita ausimi nukentėjusiajam yra viskas tvarkoje, o jei būtų kokie nors pakitimai nuo triukšmo, tai paveiktų abi ausis, o ne vieną. Taip pat specialistas patvirtino, kad būgnelio plyšimas paprastai užgyja per 10 arba daugiau dienų ir jis gali būti nuo smūgio delnu. Ligos istorijoje užfiksuota, kad kairėje ausyje yra mišrus pakitimas, todėl, jo manymu, buvo gan smarkai suduota. Taip pat specialistas pažymėjo, kad vandens patekimas į ausį tik patvirtina, kad patekimo metu būgnelis nebuvo visiškai užgijęs. Kaip jau buvo aptarta anksčiau, nukentėjusysis J. L. į medikus dėl sumušimo kreipėsi 2014-03-06 23.55 val. jam buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas ir kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas. Specialistas patvirtino, kad šie sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis buvo sumuštas laikotarpyje nuo konflikto pabaigos iki jo kreipimosi į gydymo įstaigą, byloje nėra pateikta.

Liudytojai G. V., T. M., R. M. teisme nurodė, kad kaltinamasis nemušė nukentėjusiojo ir jam nesudavė jokių smūgių. Tačiau teismas šiuos parodymus vertina kritiškai, nes jie yra artimuose santykiuose su kaltinamuoju ir gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, kai kurias konflikto aplinkybės šie liudytojai nurodo visiškai skirtingai. Liudytoja T. M. tvirtino, kad R. M. konfliktą stebėjo iš namų. Tuo tarpu R. M. nurodė, kad D. (kaltinamasis) nuėjo pasitikti greitosios ir užtruko, tada jis išėjo ir pamatė, kaip Julius buvo užkritęs ant Dimos. Taipogi teismas pažymi, kad liudytoja R. M. nurodė, jog pati muštynių nematė. Liudytoja G. V. taip pat patvirtino, kad nuolat susikibusių kaltinamojo ir nukentėjusiojo nestebėjo, o liudytojas R. M., teismo manymu, taip pat matė tik dalį muštynių, nes pirma buvo namuose, po to tik pamatė, kaip kaltinamasis su nukentėjusiuoju susikimba ir tik tada išėjo į lauką, be to pats nurodė, kad momento, kada abu vyrai parkrito, jis nematė. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad R. M. atėjo tik po to, kai jam buvo suduotas smūgis per veidą.

Liudytojais apklausti į įvykio vietą atvykę greitosios pagalbos darbuotojai A. K. ir G. O. paliudijo teisme, kad jie muštynių nematė, girdėjo tik, kad buvo ginčijamasi.

Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamasis tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. L., todėl jo veiksmai pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), kaltės formą - tiesioginę tyčią, prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes ir tai, kad šiuo metu, pasak nukentėjusiojo, liekamieji reiškiniai dar yra, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, baustas administracine tvarka (t. 1 b. l. 95-96), neteistas, nusikalto pirmą kartą, į tai, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl vadovaujantis BK 54, 55, 61 str. jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 7240,50 Eur (25000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo smurto buvo sužalotas, patyrė skausmą, išgąstį, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, ausis jam iki šiol skauda.

Įvertinęs pareikšto ieškinio pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir tuoj pat atsiradusių akivaizdžių sužalojimo pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas.

Sprendžiant jo dydžio klausimą atsižvelgta į nusikaltimo padarymo priežastį (įsisenėjusį konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei jo priežastį, jo kilimo aplinkybes, kad konflikte dalyvavo abu: ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis), į žalą padariusio asmens kaltę, sužalojimo pobūdį, pavojingumą, pasekmes ir tai, kad šiuo metu dar yra jo liekamieji reiškiniai, į kaltinamojo tyčiniu elgesiu sukeltus dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą, į abiejų turtinę padėtį t. y. kad kaltinamasis nedirba, neregistruotas darbo biržoje, bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo 289,62 Eur (1000 Lt) patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti bei 4,34 Eur (15 Lt) išlaidos, susijusios su bylos dokumentų kopijų darymu, pagrįstos ir įrodytos rašytiniais įrodymais (t. 1 b. l. 19, 115), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Asmens sveikatos istorija (nukentėjusiojo J. L.) , nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina ją pateikusiai medicinos įstaigai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. C. (D. C.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d ir nuteisti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Nukentėjusiojo J. L. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš D. C. 580 (penkis šimtus aštuoniasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo J. L. 293,96 Eur (du šimtus devyniasdešimt trijų eurų 96 euro centų) patirtas išlaidas advokato paslaugoms bei bylos dokumentų kopijoms pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo D. C..

J. L. asmens sveikatos istoriją, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti ją pateikusiai medicinos įstaigai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.