Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

2021-03-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-72-1081/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-04
Bylos Nr.
II-72-1081/2021
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00014-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Kristina Vorienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. B.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-72-1081/2021Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00014-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1.; 21.10.3.; 21.10.4. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. Š.,dalyvaujant pareiškėjai V. B., jos atstovui advokatui L. Z.,

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato atstovui M. R.,

asmeniui, kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti administracinę teiseną, V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos V. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, nes nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. S. padarė šį administracinį nusižengimą.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose gautas V. B. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatą atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skunde nurodoma, kad institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Mano, kad daugiabučio namo kiemas, kuriame V. S. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, yra viešoji erdvė, ir čia būnant asmenys privalo gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems, o dėl V. S. klyksmo buvo pažeista ir viešoji tvarka, ir žmonių rimtis. Pažymi, kad nutarime nenurodyta su kokiais kaimynais buvo bendrauta ir padaryta išvada, kad daugiau asmenų (neskaitant R. M.), girdėjusių konfliktą lauke, nėra. Mano, kad V. S. turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, padarymą. Taip pat nurodo, kad V. S., laikydama katiną, nesilaiko gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių, o už tai administracinė atsakomybė yra numatyta ANK 346 straipsnyje.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina administracinio nusižengimo padarymo fakto. Įvykio dalyviai pateikia skirtingas versijas, skirtingai vertina situaciją, o konflikto priežastys yra akivaizdžiai asmeniniai nesutarimai, todėl tarpusavio konflikto metu išsakytos replikos negali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Kadangi nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo požymių, o klausimai dėl galimo garbės ir orumo pažeidimo turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas savivaldybių administracijoms nustatė funkciją kontroliuoti kaip laikomi gyvūnai savivaldybių gyvenamosiose vietovėse, todėl savivaldybių administracijos turi vertinti ir asmenų skundus dėl galimo gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo.

Asmuo, kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti administracinę teiseną, V. S. atsiliepime į skundą nurodė, kad ji su kaimyne V. B. nebendrauja, jos nevadino necenzūriniais žodžiais.

Teismo posėdžio metu V. B. ir jos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja nurodė, kad konflikto, įvykusio 2020 m. gruodžio 8 d., metu daugiabučio namo kieme kitų žmonių (neskaitant R. M.) nebuvo. Visų kaimynės V. S. įžeidinėjimų iki galo neišklausė, nes nuvedė vedžioti šunį, o kaimynė liko rėkauti kieme. Mano, kad rėkimu buvo siekiama ją įžeisti, nes kitų žmonių aplinkui nebuvo. Papildomai paaiškino, kad pas R. M. gyvena nuomos pagrindais, nėra jo sugyventinė. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad V. S. viešoje vietoje, t. y. daugiabučio namo kieme vartodama necenzūrinius žodžius pažeidė viešąją tvarką, nes juos galėjo girdėti ir kiti daugiabučio namo gyventojai. Taip pat pažymėjo, kad galimai yra pažeidžiamos gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato atstovas M. R. nurodė, kad su skundu nesutinka, o V. S. veiksmai negali būti traktuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Paaiškino, kad dėl gyvūnų laikymo sąlygų ir priežiūros taisyklių galimo pažeidimo tyrimas nebuvo atliekamas, nes pareiškime aplinkybės dėl V. S. laikomo katino laiptinėje paliktų išmatų buvo nurodytos kaip aplinkybės, dėl kurių kilo konfliktas.

Teismo posėdžio metu asmuo, kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti administracinę teiseną, V. S. nurodė, kad išmatų jos katinas laiptinėje nepaliko, galimai tai buvo pačios V. B. šuns skrandžio turinys, tačiau pripažino, kad laiptinę sutvarkė. Pažymėjo, kad nebuvo jokio konflikto ir V. B. necenzūriniais žodžiais nevadino.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. Š. nurodė, kad yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja ir tyrė V. B. pareiškimą. Tyrimo metu bendravo su kitais daugiabučio namo gyventojais, kurie tyrimui reikšmingos informacijos nepateikė. Atskirai nebevertino aplinkybės dėl katino paliktų išmatų, nes atvykus į įvykio vietą V. B. dėl to pretenzijų nebereiškė.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. nurodė, kad V. S. pažįsta apie penkiolika metų. Iš pradžių sutarė neblogai, vėliau santykiai pašlijo ir šiuo metu yra blogi. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 8 d. apie 11.30 val. jo nuomininkė V. B. buvo išvedusi jo šunį į lauką pasivaikščioti. Nuėjusi prie malkinės, kur buvo V. S., nuomininkė V. B. pasakė jai išvalyti katino pridergtą laiptinę. V. S., pamačiusi, kad V. B. ruošiasi skambinti į policiją, paėmė medžiaginę šluostę ir, keikdama V. B. necenzūriniais žodžiais, nuėjo išvalyti laiptinės. Keiksmai truko apie pusę valandos, o jis stebėjo kuo baigsis konfliktas. Kol V. S. koliojosi, V. B. tylėjo. Patvirtino, kad yra buvęs V. B. sugyventinis. Necenzūriniai žodžiai buvo skirti V. B., nes ši pareiškė pretenzijas dėl pridergtos laiptinės išvalymo. Kieme daugiau žmonių nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu-tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja V. B. 2020 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl šmeižto, kuriame nurodė, kad V. S. daugiabučio namo kieme ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nes nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje. Nutarime nurodyta, kad patikslinus pareiškime nurodytas aplinkybes paaiškėjo, kad konflikto priežastis yra asmeniniai V. B. ir V. S. nesutarimai. V. S. neigia, jog 2020 m. gruodžio 8 d. vyko konfliktas tarp jos ir V. B., kurį, pareiškėjos teigimu, girdėjo jos sugyventinis R. M.. R. M. paaiškinimas dėl konflikto negali būti vertinamas objektyviai, kadangi jis yra šališkas asmuo. Kiti V. B. kaimynai jokio konflikto lauke negirdėjo ir tyrimui reikšmingos informacijos nepateikė. Kadangi tiriant pareiškimą nebuvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje, administracinio nusižengimo teisenos nutarta nepradėti.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Kaip matyti iš straipsnio dispozicijos, veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji nusižengimo sudėties požymiai: padarytos viena ar kelios iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų ir jais pažeistas įstatymo saugomas objektas (šiuo atveju visuomeninę reikšmę turinčios vertybės – viešoji tvarka ir žmonių rimtis), veiksmų pobūdis, nusižengimo padarymo vieta ir, kai vertinama ar atlikti kiti tyčiniai veiksmai, tikslas. Kiekvienu atveju vertinant asmens veikų (veiksmų), kurie atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų požymius, pobūdį nustatoma, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, vadovaujamasi visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis. Nusižengimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, vieta, kurioje nusižengimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog analizuojamas įvykis tarp V. B. ir V. S. galimai įvyko viešoje vietoje nėra, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako. Tačiau siekiant įvertinti ar V. S. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti ne tik ar ir kokie veiksmai buvo atlikti, bet ir tų veiksmų pobūdį, motyvus ir tikslus.

Tiek atliekant tyrimą pagal V. B. pareiškimą, tiek teismo posėdžio metu V. S. kategoriškai neigė necenzūriniais žodžiais vadinusi kaimynę V. B., sutiko tik su tuo, kad jai buvo pareikšta pastaba dėl tariamai jos katino išmatų, ir kad ji sutvarkė laiptinę. Tuo tarpu V. B. ir liudytojas R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. S. dėl pareikštos pastabos išvadino V. B. necenzūriniais žodžiais. Kaip matyti iš bylos dalyvių parodymų, tarp V. B. ir V. S. yra susiklostę itin konfliktiniai santykiai, jos yra priešingai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu, viena kitos veiksmus vertina itin jautriai, perdėtai ir subjektyviai, liudytojas R. M. taip pat nurodė, jog su kaimyne V. S. sutaria blogai, todėl pareiškėjos ir šio liudytojo parodymų vertinti kaip objektyvių įrodymų teismas negali. Kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos ir liudytojo R. M. paaiškinimus, kad V. S. daugiabučio namo kieme necenzūriniais žodžiais išvadino V. B. byloje nėra. Nors V. B. ir R. M. teigė, kad V. S. riksmai galėjo būti girdimi ir už kiemo, nei vienas tyrėjos apklaustas kaimynas nepatvirtino matęs ar girdėjęs konfliktą, patys V. B. ir R. M. patvirtino, jog konflikto metu kitų asmenų kieme nebuvo, pašalinių asmenų skundų gauta taip pat nebuvo, kas patvirtina, kad viešoji tvarka ir kitų žmonių rimtis pažeista nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad tiek pareiškėja, tiek liudytojas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. S. galimai pavartoti necenzūriniai žodžiai buvo skirti konkrečiai pareiškėjai V. B., siekiant ją įžeisti, todėl darytina išvada, kad jei V. S. ir pavartojo kokius nors necenzūrinius žodžius, ji neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismas pažymi, jog asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad V. S. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais išvadino pareiškėją V. B. ir tuo siekė pažeisti bei pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių, todėl skundžiamas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos V. S. atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnį yra pagrįstas ir teisėtas ir pagrindo jį naikinti nėra.

Pareiškėja V. B. skunde taip pat nurodė, kad policija nesvarstė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje, padarymo klausimo.

Iš pareiškimo ir pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad įvykio priežastis buvo V. S. laikomo katino galimai pridergta laiptinė, kurią V. S., nors ir neigė, kad laiptinę pridergė jos katinas, išvalė. Tą patvirtina pati pareiškėja V. B., V. S., liudytojas R. M.. Liudytoja R. Š. nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą, pareiškėja V. B. dėl V. S. laikomo katino jokių pretenzijų nereiškė.

Teismo vertinimu, šiuo atveju institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tinkamai vertino, kad pareiškimas yra pateiktas ne dėl galimo gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių pažeidimo, o dėl galimai V. B. atžvilgiu pavartotų necenzūrinių žodžių ir viešosios tvarkos pažeidimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad V. B. nei pačiame pareiškime, nei jo tyrimo metu pretenzijų dėl galimai netinkamai laikomo gyvūno nereiškė, pagrįstai šių aplinkybių nevertino ir dėl to skundžiamame nutarime nepasisakė.

Išaiškintina pareiškėjai V. B., jog pagrįstai manydama, kad V. S. galimai nesilaiko gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, ji turi teisę būtent dėl tokių pažeidimų kreiptis į institucijas (savivaldybės administraciją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir kt.), kompetentingas nagrinėti asmenų skundus dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

V. B. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė