Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą dėl notarės R. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė R. B., AB DNB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

kreditorius notarui nepateikė papildomo kreditavimo susitarimo Nr.03-674-108/1, pagal kurį turėjo būti skaičiuojamos palūkanos, t.y. metų palūkanų dydžio banko marža turėjo būti skaičiuojama 1.1 proc., o ne 1.8 proc., kaip skaičiuoja kreditorius.Kreditoriaus reikalavimai neatitiko kreditavimo sutarties, kadangi palūkanas skaičiavo ne pagal sutarties papildomą susitarimą. Dėl šių aplinkybių notaras, vadovaudamasis LR Teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu patvirtino aprašo dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos 8 p., turėjo atmesti kreditoriaus prašymą.Hipotekos teismų funkcijas perdavus notarams, nėra pakankamai susiformavusios teismų praktikos dėl vykdomųjų įrašų atlikimo, dėl ko nėra sureguliuotos šalių funkcijos. Jei notaras savo funkcijas vykdys tik kaip proceso statistas, kreditorius, kaip stiprioji sutarties šalis, pradės piktnaudžiauti savo teisėmis, vienašališkai nutraukdamas kreditavimo sutartis ir turėdamas galimybes neteisingai skaičiuoti skolą. Kreditorius neužsimena, kodėl jau 2010-03-25 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį su skolininku dėl 467,77 Lt skolos, kai kreditavimo sutartis buvo vykdoma 7 metus. Kreditorius nors ir pateikė palūkanų skaičiavimo lentelę, tačiau nepaaiškino, kodėl VILIBOR ir banko maržos procentų sumą daugina iš 1,5, nepaaiškino skaičių reikšmės. Visi kreditoriaus veiksmai rodo jo neigiamą požiūrį į skolininką.

kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditoriaus ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka. Tik šiuo būdu gali pasinaudoti skolininkas, gindamas savo pažeistas ar galimai pažeistas teises, jeigu jos yra pažeistos. Tačiau skolininkas, žinodamas, kad kredito sutartis nutraukta 2010 m., nesikreipė į teismą ir negynė savo pažeistos teisės. Pareiškėjas surašo visas aplinkybes, kurios įrodo, kad šalių ginčas galimas spręsti tik ieškinio teisenos tvarka.Kreditorius notarui pateikė visus duomenis, kuriuos notaras turi patikrinti, kad išduotų vykdomąją įrašą, jam buvo pateikti tiek įspėjimai ir dokumentai, kad kredito sutartis nutraukta prieš terminą, skolininkui nemokant savo įsipareigojimų bankui. Aplinkybė, kad sutartis yra nutraukta, notarui yra pakankama tam, kad jis vykdytų savo pareigas ir atliktų veiksmus, susijusius su pranešimo išsiuntimu bei vykdomojo rašto išdavimu. Skolininkas iki dabar nesiima jokių veiksmų dėl skolos grąžinimo, toliau skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį bei notaro veiksmus, kas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas teigia, kad pranešimą iš notaro gavo tik 2013-09-10, tačiau jo gavimo diena pagal įstatymą neturi įtakos vykdomojo įrašo išdavimui, o net ir gavęs laišką, skolininkas nesikreipė į notarų biurą, nesidomėjo, kada vykdomasis raštas bus išduotas.Be to, remiantis LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintu vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašu, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nustatyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo.Skolininkas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai vengia išnagrinėti klausimą iš esmės, dėl to pareiškėjui skirtina bauda ir notarei priteistinos 400 Lt išlaidos už laiką, sugaištą rengiant du atsiliepimus ir siunčiant korespondenciją.

pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad notarė patikrino visus būtinus duomenis ir atliko visas reikiamas procedūras, nepažeisdama įstatymo reikalavimų. Bankas, kreipdamasis į notarę, pateikė visus rašytinius įrodymus – nurodė reikalavimo teisinį pagrindą, kredito sutarties nutraukimo pagrindą ir tai įrodančius dokumentus, pateikė skolos grafiką, sutartį, hipotekos lakštą.Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad bankas nutraukė sutartį dėl 467,77 Lt skolos: 2010-02-02, kai buvo išsiųstas pranešimas dėl netinkamo sutarties vykdymo ir sutarties nutraukimo, pareiškėjas jau 5 mėnesius iš eilės tinkamai nevykdė sutarties, nemokėjo palūkanų, įmokų ir delspinigių.Bankas, kreipdamasis į notarą, nurodė, kad iš skolininko turi būti išieškotos kredito sutarties specialiosios dalies 5 p. ir bendrosios dalies 16 p. nustatytos palūkanos ir notaras pagrįstai tokį prašymą tenkino. Sutarties specialiosios dalies 5 p. nustatyta, kad už gautą kreditą kredito gavėjai privalo mokėti bankui kintamas palūkanas. Šis punktas buvo pakeistas 2008-09-04 Susitarimu NR.03-674-108/01. Bankas palūkanas skaičiuoja ir vadovaujasi šiuo susitarimu. Paskutinis palūkanų dydis buvo pakeistas 2010-03-01. Šiai dienai palūkanų dydis sudaro 4,76 proc., t.y. 7,494 Lt už vieną dieną, tuo tarpu, jeigu būtų skaičiuojamos 0,7 proc. didesnės palūkanos, kaip nepagrįstai nurodo skolininkas, palūkanų dydis būtų 5,81 proc., o palūkanos už dieną būtų 9,15 Lt.Sutarties 36 p. numatytas delspinigių skaičiavimas, o iš notarei pateikto skolos grafiko aiškiai matyti, kad delspinigiai skaičiuojami už laiku nesumokėtas palūkanas ir papildomas palūkanas nuo sumų, nurodytų grafoje „Skolos suma“ bei paskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų. Todėl argumentas, kad nėra aišku, nuo kokių sumų ir už kokį laikotarpį skaičiuojami delspinigiai, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliantas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl notarės R. B. veiksmų, t.y. dėl notarės 2013-09-11 vykdomojo įrašo, išduoto pagal kreditoriaus AB DNB banko prašymą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis netesybomis iš pareiškėjo.

CK 4.192 str. 1 d. numato, kad jei per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų ar atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punkte numatyta, kad notaras atlieka vykdomuosius įrašus gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus rašytinį prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Aprašo 6 punkte išvardyta, kas turi būti nurodyta prašyme atlikti vykdomąjį įrašą, o būtent: kreditorius, jo vardas, pavardė, asmens kodas,

vietos adresas; skolininkas ir įkaito davėjas, jų vardai, pavardės, asmens kodai ir gyvenamosios vietos adresai; hipotekos (įkeitimo) kodas Hipotekos registre; negrąžintos skolos dydis ir palūkanų dydis; tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, taip pat turi būti nurodyti tokio reikalavimo teisiniai pagrindai ir pateikti notarui tokį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai. Be to, CK 4.192 str. 4 d., LR Notariato įstatymo 49¹ str. 1 d. ir Aprašo 7 punktas įpareigoja notarą patikrinti, ar prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pateikia asmuo, kuris yra kreditorius; ar kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis, ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, – ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos (įkeitimo) sandoryje. Kaip matyti iš AB DNB banko prašymo dėl įvykdomojo įrašo atlikimo, kreditorius prašyme nurodė ir pateikė visus Aprašo 6 p. ir 7 p. numatytus būtinus duomenis, todėl notarė, įvertinusi kreditoriaus pateiktus dokumentus, įskaitant hipotekos lakštą, tarp šalių sudarytą kreditavimo sutartį, o taip pat ir 2010-01-04 ir 2010-02-02 siųstus pranešimus pareiškėjui D. G. dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir kredito sutarties prieš terminą nutraukimo (b.l. 20-21), pagrįstai išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumas iš pareiškėjo. Pažymėtina, kad atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas, notaras tik patikrina, ar egzistuoja visos CK bei Apraše nustatytos sąlygos vykdomajam įrašui atlikti ir jokių ginčų dėl teisės, pavyzdžiui, dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo nesprendžia (Aprašo 12 p.). Todėl atskirajame skunde apelianto keliami klausimai dėl neva netinkamo palūkanų skaičiavimo ar kredito sutarties neteisėto nutraukimo gali būti nagrinėjami teisme ginčo teisenos tvarka, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, ypatingos teisenos tvarka skundžiant notarės veiksmus, jie neturi reikšmės ir apeliacinės instancijos teismo nėra vertinami.

CPK 443 str. 6 d. numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant ypatingos teisenos tvarka, neatlygintinos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingai, teismai gali proporcingai padalinti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pažymėtina, kad kreditoriaus ir pareiškėjo (skolininko) interesai yra akivaizdžiai skirtingi, kreditoriaus patirtos 484 Lt bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis, atitinkančiomis teisingumo ir protingumo principus, dėl to priteistinos iš apelianto (CPK 93 str., 443 str. 6 d.). Tuo tarpu notarė prašo priteisti patirtas jos priskaičiuotas 400 Lt išlaidas už jos pačios sugaištą laiką surašant atsiliepimus ir siunčiant korespondenciją teismui. Tačiau pagal CPK 88 str. 1 d. tokios notarės priskaičiuotos išlaidos negali priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Notarė nepateikė įrodymų apie tokių išlaidų patyrimą, o jos pačios sugaištas laikas surašant atsiliepimus negali priskiriamas prie su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir negali būti vertinamas kaip jos patiriamos realios išlaidos. Todėl notarės prašymas dėl 400 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Be to, notarė prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad remiantis CPK 95 str., baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Notarės prašyme nurodytos aplinkybės ir pareiškėjo naudojimasis savo teise skųsti notarės veiksmus bei teikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, nelaikytini piktnaudžiavimu procesu, o byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas tokia savo teise naudotųsi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. Atsižvelgiant į tai, notarės prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui yra atmetamas (CPK 95 str.).

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai pareiškėjo skundą dėl notarės R. B. veiksmų atmetė. Dėl aukščiau nurodytų motyvų pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės 2013 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjo D. G. (a.k.36605240446) priteisti 484 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų AB DNB bankui (j.a.k.112029270).