Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

-1994-12-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str., 104 str., 234 str. 1 d. - 7 m. laisvės atėmimo bausme. 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. pagrindu neatlikta bausmė sumažinta 1/3 iki 5 metų laisvės atėmimo, 1997-11-27 prezidento dekretu suteikus malonę paleistas iš bausmės atlikimo vietos atlikęs bausmę;

-2005-01-14 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p. paskirta bausmė sumažinta vienu penktadaliu, 2008-04-04 paleistas iš bausmės atlikimo vietos atlikęs bausmę;

teistumai neišnykę ir nepanaikinti, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 294 straipsnio. 2 dalį., 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 146 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 129 str. 1 dalį ir nustatė:

Aprašomoji dalis

J. P. 2010 m. sausio 13 d., apie 22.20 val., veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išspyrus namo duris, prieš savininko valią įsibrovė į A. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmeninis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai, siekdamas išsiaiškinti jam priklausančio keturračio motociklo vagystės aplinkybes, vykdė savo tariamą teisę panaudodamas fizinę bei psichinę prievartą, o būtent nenustatytam asmeniui liepus nukentėjusiesiems rengtis, nenustatytam asmeniui sudavus mediniu pagaliu vieną kartą nukentėjusiajam V. Š. per nugarą, kitam nenustatytam asmeniui sudavus nukentėjusiajam A. Ž. kastuvo kotu vieną kartą per nugarą, panaudodami smurtą neteisėtai atėmė nukentėjusiesiems A. Ž. ir V. Š. laisvę – privertė juos išeiti iš namo ir įlipti į ikiteisminiu tyrimu nenustatytą automobilį, prieš nukentėjusiųjų valią J. P. vairuojamu automobiliu vežė Aguonų gatve, Panevėžio mieste, kur nenustatytas asmuo išsitraukė pistoletą ir iššovė vieną kartą V. Š. į pakaušį ir vieną kartą A. Ž. į kairę koją, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką kartu su bendrininkais nuvežė nukentėjusiuosius į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) esantį mišką, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti du asmenys liepė gultis V. Š. ir A. Ž. ant sniego, reikalavo pasakyti, kur yra pavogtas keturratis motociklas, ne trumpiau kaip valandą neleido nukentėjusiesiems atsistoti nuo sniego ir sudavė ne mažiau kaip 20 kartų nukentėjusiajam A. Ž. į įvairias kūno vietas, šiais bendrais tyčiniais veiksmais padarė skeveldrinį stipinkaulio galvutės lūžį, paviršutinę šautinę kairės šlaunies priekinio-išorinio paviršiaus žaizdą, paviršutinius kairės kaktos pusės, kairio antakio, nosies šaknies, apatinio kairio voko, kairio skruosto, nosies viršūnės, kairės alkūnės, dešinio nykščio odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, kairiuose vokuose, dešiniam nykšty, kairio peties-mentės srities, kairio žasto, kairės plaštakos, kairės šlaunies, kairės blauzdos, nugaros srityje; muštines kairės kaktos pusės, kairio antakio, dešinio apatinio voko, kairio žasto, kairės alkūnės, kairės plaštakos, kairio IV-V-to pirštakaulių delnakaulių sąnarių sričių žaizdas, kairio plaučio, skrandžio, kairio inksto sumušimus, taip kankinant nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Ž. sveikatą, o taip pat du ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius nukentėjusiajam V. Š. į galvą bei krūtinės sritį, tuo padarė odos nubrozdinimus viršugalvyje ir pakaušyje, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Š. sveikatą.

Po to, J. P., žinodamas, kad nukentėjusysis A. Ž. yra neblaivus, apsvaigęs nuo alkoholio ir pavartoto prieš jį smurto, sušalęs, nes išgulėjo ant sniego ne trumpiau kaip valandą ir buvo apsirengęs oro sąlygoms netinkančiais drabužiais tyčia nakties metu, žiemą esant oro temperatūrai 10,2 laipsnio šalčio, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, paliko nukentėjusįjį A. Ž. gulėti sumuštą miške, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo bendro kūno atšalimo, taip jis numatė, kad kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir gali atimti jo gyvybę, ir nors gyvybės atimti nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t.y. tyčia nužudė A. Ž..

Kaltinamasis J. P. kaltu neprisipažino nei dėl vieno kaltinimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinime nurodytose vietose nebuvo. 2010 m. sausio 13 d. jis buvo namuose pas tėvus iki 22 val. tiksliai, tada 22 val. išėjęs iš tėvų nuėjo tą vakarą į naktinę parduotuvę „P“. Prieš tai buvo su drauge, jos įvardyti nenori, nes pats turi šeimą ir nenori kištis bei ardyti kitos šeimos. Su ja nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti dyzelinio kuro, po to grįžo namo, kelias valandas praleido dviese, tada parvežė ją namo. Kelintą valandą ją išvežė, tikslaus laiko nepasakys, bet pusė dvylikos jis buvo „P“. Tą moterį vežė tokiu maršrutu – Nemuno gatve, palei žiedą, palei geležinkelio stotį, Smėlynės g. sankryža, į Piniavos pusę, ji ten gyvena miškuose, pasuko prie „Berželio“ į kairę, į dešinę, į dešinę, link Kaubariškio, ten prie namų paleido. Yra trys keliai pas ją nuvažiuoti. Jis važiavo pro „Statoil“ degalinę, po to už Piniavos suko į dešinę pro Berželį į Paliūniškį, suko pro mišką. Nuvežęs ją namo, pusė dvylikos jis jau buvo „P“. Kadangi 24 val. buvo pridavimas, 24 val. išėjęs važiavo namo, kur ir buvo. Kitą dieną apie 15 val. atvažiavo policija ir jį išsivežė. Dėl keturračio, tai jį laikė (duomenys neskelbtini) namo garaže, žmonai priklausančiame garaže, iki to laiko ten niekada vagysčių nebuvo. Gal 2009 m. gruodžio 22 d. jis išvyko į užsienį. 2009-12-23 G. G. parašė žinutę, kad dingo keturratis. Gruodžio 27 ar 28 d. jis grįžo iš užsienio. Į policiją nesikreipė, nes nereikėjo kreiptis, manė, kad pats susiras, nes be to namo gyventojų žinios ar pagalbos niekas nedingsta iš tų namų. Apie keturratį galėjo žinoti tik tas, kas vaikščiojo po garažą. Jis nuėjo pas G., kur buvo ir broliai Ž., paklausė visų, ką jie žino apie keturratį. Šie sakė, kad nieko nežino. Grasinamų nebuvo. A. minėjo, kad grasinta nebuvo. Kad jis veržėsi į namus, vežė į mišką, pylė benziną tėra fantazijos, nėra jokių nei medicinos, nei balistinių ekspertizių, nenustatyta, ar buvo šauta. Š. jis matė tik prieš patekimą į laisvės atėmimo vietą. Kadangi nekaltas, civilinio ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

J. P. kaltė įrodyta.

Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Iš 2010-01-15 J. P. apklausos protokolo (t. l, b.l.102-104) matyti, kad apklausiamas įtariamuoju jis parodė, kad A. Ž. ir V. Š. nepažįsta, niekada su jais susitikęs nebuvo, fizinio smurto prieš juos nevartojo. Tvirtino, kad 2010-01-13 nuo 18 iki 22 val. buvo pas savo motiną J. P., tada automobiliu parvažiavo namo, namuose buvo vienas, pažiūrėjęs filmą per kompiuterį nuėjo miegoti, niekur po 22 val. nebuvo išėjęs, niekas pas jį nebuvo atėjęs. Nieko nėra girdėjęs apie kokio nors keturračio vagystę, joks keturratis jam nebuvo pavogtas, taip pat nebuvo pavogtas keturratis ir iš jo draugų ar artimųjų.

Iš 2010-01-16 akistatos tarp V. Š. ir įtariamojo J. P. protokolo (t. 1, b.l. 91-92) matyti, kad akistatos metu J. P. teigė, jog prieš jį sėdinčio asmens visiškai nepažįsta, jam jis yra visiškai nematytas, nežino nei pavardės nei vardo, tvirtino, kad 2010-01-13 buvo savo namuose ir jokio nusikaltimo nepadarė. V. Š. akistatos metu nurodė, kad prieš jį sėdi asmuo pravarde „J.“, J. G. žentas, patvirtino, kad šis asmuo 2010-01-13 kartu su kitais dviems įsibrovė į A. Ž. namus, vairavo automobilį, kai jį ir A. Ž. išvežė į mišką. Nurodė, kad šis asmuo jo nemušė, ar mušė Ž. – nežino.

Iš 2010-01-16 teismo posėdžio protokolo (t. 2, b.l. 115-117) matyti, kad sprendžiant suėmimo skyrimo J. P. klausimą, J. P. tvirtino, kad sausio 13 dieną važinėjo su savo žmonos automobiliu, važiavo iš motinos iki namų, iki vidurnakčio ir po vidurnakčio buvo namuose ir kalbėjo su savo žmona. Girdėjo, kad kažkam dingo motociklas.

Iš 2010-03-31 J. P. apklausos įtariamuoju protokolo (t. 2, b.l. 109-112) matyti, kad apklaustas įtariamuoju parodė, jog A. Ž. ir V. Š. pažįsta tik iš matymo, su jais jokių santykių niekada nepalaikė, prieš juos niekada jokio fizinio ar psichologinio smurto nevartojo, su jais abiem kalbėjosi tik gal prieš kokią savaitę iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų – jų tik tarp kitko užklausė, ar jie nežino ko nors apie jo keturratį, kas jį galėjo pavogti. Jie pasakė, kad nežino ir daugiau su jais nekalbėjo. Ankstesnėje apklausoje nurodė, kad apie jokio keturračio vagystę jis nežinojo, tačiau taip sakė paprasčiausiai nesusikalbėjęs su tyrėja, galvojo, kad yra klausiamas, ar jis nežino apie tokios transporto priemonės vagystę iš kokių kitų asmenų, o ne iš jo. Todėl tyrėjai ir nepasakė, kad iš jo tikrai buvo pavogtas keturratis, kurį laikė R. P. garaže G. name. Dėl tos vagystės jis jokio pareiškimo niekam nerašė, pretenzijų neturėjo. 2010 m. sausio 13 d. iki 22.00 val. jis buvo savo motinos namuose Panevėžyje, po 22 val. buvo pas save namuose, po to 22 val. 20 min. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasiėmė iš garažo bakelį dyzelinio kuro, parvažiavo pas save į namus, namuose leido laiką iki 23.30 val. Nuo 22.20 val. iki 23.35 val. laiką leido su mergina vardu D., kurios tikslesnių duomenų nežino, jos ankstesnėje apklausoje nenurodė, nes nenorėjo, kad apie tai sužinotų žmona. D. gyvena: važiuojant keliu Panevėžys-Pasvalys yra degalinė „Statoil“, prieš ją dešinėje kelio pusėje yra posūkis į dešinę, į žvyruotą keliuką, reikia privažiuoti prie T formos sankryžos, sukti joje į kairę ir pravažiavus ūkininko angarus yra sodyba dešinėje, ten gaminami paminklai. Nuo 23.35 val. iki 23.55 val. buvo parduotuvėje „P“, bendravo su pažįstama J. K.. Daugiau iš karto grįžo į savo namus ir niekur daugiau iki ryto nebuvo išvažiavęs. Namuose buvo vienas. Su J. G. jis nuolat konfliktuoja, kadangi pastarasis vartoja daug alkoholio, vedasi į namus sugėrovus, todėl jis mano, kad pastarieji iš pykčio galėjo jį apkalbėti.

Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad nieko daugiau neturi ką pasakyti, ką pasakė teisiamajame posėdyje apylinkės teisme. Laikosi tų parodymų, kuriuos davė apylinkės teisme. Iš paskelbtų teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo V. Š. parodymų 2010-05-18 Panevėžio miesto apylinkės teisiamajame posėdyje (t. 3, b.l. 106-109) matyti, kad jis parodė, jog 2010-01-13 dienos metu nuėjo pas draugą A. Ž. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, ten buvo jo brolis, visi išgėrinėjo, po to brolis išvažiavo, liko dviese su A. Ž.. Prabuvo pas jį iki vakaro. Apie 21 val. kažkas beldėsi į duris, A. Ž. dar skambino policijai. Apie 22 val. į butą įsilaužė trys vyriškiai, vienas jų – J. G. žentas J. P., kitus du matė pirmą kartą. J. P. jį pažinojo, nes jis, V. Š., yra anksčiau dirbęs pas J. P. uošvį. G. su Ž. buvo kaimynai, A. Ž. nueidavo pas G.. Vyriškiai rankose turėjo kastuvo kotą ir medinį pagalį, J. P. rankose nieko neturėjo. Stambesnis vyriškis jam ir A. sudavė pagaliu, gavo smūgį į galvą, A. sudavė į nugarą, pasakė „einam“, išėjus į lauką stambus vyriškis padavė raktelius P., kad šis privarytų automobilį, stovėjusį (duomenys neskelbtini) kampe. Jis su A. Ž. vilkėjo striukėmis. Privažiavus automobiliui buvo liepta sėstis į automobilį. Vairuotojo vietoje sėdėjo J. P., šalia jo sėdėjo stambus vyriškis, o jis-Š., A. Ž. ir trečias vyriškis sėdėjo gale. Vyriškis, sėdėjęs šalia J. P., išsitraukė ginklą, atsisukęs į juos šovė vieną ar du kartus, pajuto skausmą pakaušio srityje. Buvo su žiemine kepure. Po šūvių tarpusavyje kalbėjo apie keturratį motociklą. A. Ž. jų klausė: „gal dėl keturračio“, stambus vyriškis atsakė „taip“. Dar prieš dvi dienas iki šio įvykio A. Ž. skambino J. P., sakė, kad neva abu Ž. pavogė iš G. garažo keturratį motociklą. Nuvežė juos į mišką už Ūtos kaimo. Sustojus stambus vyriškis jį pirmą paguldė ant sniego veidu į sniegą, kas paguldė A.-nematė. Buvo daug sniego, šalta, pirštinių neturėjo. Visi trys vyriškiai stovėjo šalia, su A. Ž. aiškinosi dėl keturračio motociklo. Jis-V. Š.- suviduriavo, jam liepė dingti tolyn, kad kvapo nesijaustų, nušliaužė tolyn link krūmų, jį saugojo vyriškis, važiavęs automobilio gale. Spardė jį į kairį šoną, galvą, J. P. buvo šalia. Už ką muša-nesakė. A. Ž. gulėjo nuo jo už trijų-keturių metrų, girdėjo žodžius „gulk ant pilvo“, girdėjo, kad buvo mušamas A.. Jam-V. Š.- sudavė ne mažiau kaip 3-4 smūgius į galvą ir į šonus. Pradžioje pasišalino J. P. ir stambus vyras, bet greitai grįžo, girdėjo, kad kažką pila ant A. Ž., kūrė žiebtuvėlį, suprato, kad nori uždegti. Pats atsikelti negalėjo, nes jį saugojo. Vyriškiams apie 24 val. išvažiuojant iš miško jie sakė, kad dar grįš. Jis du kartus bandė pakelti A. Ž., tačiau šis susmuko, sakė negali paeiti, jo paskutiniai žodžiai buvo „daužė metaliniais strypais per rankas ir kojas“. Pagal būseną tai jis tikrai negalėjo nušliaužti iki gyventojų. Kadangi mobilus telefonas buvo išsikrovęs, nuėjo pas buvusį bendradarbį P. K., pasakė, kad žmogus primuštas miršta, kad pakeltų sūnėną, skambintų greitajai. P. K. sūnėno nekėlė, jis liko nakvoti. Pats dėl sveikatos stovio to padaryti negalėjo. Ryte P. K. davė 10 litų kelionei. Apie 11 val. nuėjo pas V., paprašė, kad nuvažiuotų į mišką. Nuvažiavę į mišką rado A. Ž. negyvą, jis buvo kiek pašliaužęs, gulėjo ant nugaros. Pranešė policijai. Kreipėsi į medikus dėl šonkaulio lūžio, galvoje buvo nubrozdinimai. Juos į mišką nuvežė prieš 23 val., pas P. K. jis nuėjo apie 0 val.30 min., ėjo iki jo apie pusę valandos.

Į teisiamajame posėdyje užduotus klausimus V. Š. atsakė, kad iš jį ir A. Ž. į mišką išvežusių trijų asmenų jis pažinojo tik P., kurį nuo G. laikų buvo matęs kelis kartus. P. įvykio metu buvo, jis tą tvirtai atsimena ir kategoriškai tvirtina. Kitų dviejų jis nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Nei prieš tai, nei po to nebeteko jų matyti, todėl negali pastarųjų nurodyti. Iki šio įvykio kaltinamąjį pažinojo tik iš matymo, jokių pykčių nebuvo. Nežino, ar A. Ž. pykosi su P.. A. Ž. į jo telefoną prieš kelias dienas buvo skambinta dėl keturračio. Keturratis sakė stovėjo pas G. garaže, nors pats jo nematęs. Jis nematė, kuo buvo apipiltas Ž., tik girdėjo žiebtuvėlio spragsėjimą. J. P. su stambiu vyriškiu buvo dviese išvažiavę iki kolonėlės ant Pasvalio kelio. Jis taip suprato, nes grįžo už 10-15 minučių, toliau niekur negalėjo nuvažiuoti. Kuom pylė, jis negali pasakyti. Mano, kad viskam vadovavo P., nes jis sėdėjo už automobilio vairo. Kai apie 22 val. laužėsi pro duris, A. Ž. pats skambino policijai iš savo telefono. Ž. policijai pasakė, kad „(duomenys neskelbtini) plešiamas butas“ ir viskas, nuspaudė raudoną mygtuką. Jie abu buvo išvežti panašiai per 10 minučių. Jie su A. buvo apsirengę, tik jis pirštines paliko pas Ž. ant lovos. Nuo A. gatvės iki (duomenys neskelbtini) namo yra maždaug 5-6 namai. Mašinoje prie vairuotojo sėdėjęs stambus vyras, kuris atsisukęs šovė į jį (V. Š.), jis tuo metu sėdėjo prieš šovusiojo nugarą. Šovė iš kažkokio pistoleto, gal dujinis buvo, jis nežino, nes tamsu, naktis buvo. Pataikė į pakaušį. Smūgius jam sudavė per galvą, nugarą – iš pradžių namuose, paskui miške. Miške jis pirmas buvo paguldytas ant pilvo, todėl nematė, kas iš jų sudavė jam smūgius. Už jo buvo paguldytas ir Ž.. A. rankos prie jo nebuvo surištos. Jam pačiam šonkauliai nebuvo lūžę, buvo šonkaulių sumušimas. Lauke buvo šalta. Kiek laipsnių buvo, nežino. Po sumušimo jis A. paliko miške sakydamas, kad eina ieškoti pagalbos. Telefoną jis turėjo su savimi, bet jis buvo išsikrovęs. Nežino, kokiu būdu jis galėjo skambėti 23 val. 06 min. Jis pats negalėjo atsistoti, nes labai skaudėjo, todėl ir kojom ėjo, ir ant pilvo šliaužė iki to P.. Nuėjęs pas K., jis šiam pasakė, kad miške yra dar vienas jo draugas. Jis prašė eiti ne K., o jo sūnėno, prašė kurt mašiną ir važiuoti iki benzino kolonėlės pasiskambinti greitajai, nes vienas žmogus miške. Tačiau K. sūnėnas nesikėlė. P. K. buvo 14 dieną pusę pirmos nakties. Kavos pas K. negėrė. Nežino, kelintą valandą išėjo iš K., bet išėjo ryte. Iki Piniavos ėjo pėsčiom, iki tilto žmogus pavežė gal kilometrą ir tą nepilną, o nuo Piniavos su 15 autobusu važiavo iki miesto. Jis nežino, kiek laiko tai užtruko. Ryte parvažiavęs į sodą, jis krovė telefoną. Kelintą valandą parvažiavo, nebeatsimena. Kai jį apžiūrėjo medicinos ekspertas, šiam sakė, kad buvo šauta kažkur į tą vietą, į pakaušį. Jis tada buvo su žiemine kepure. Kepurė buvo neperšauta, tiktai kruvina, ji iš žalios buvo visa raudona. Kepurė buvo kruvina ir dėl to, kad buvo daužyta galva ir nuo šūvio. Plaukai neapdegė. Jis nežino, kokią mašiną P. turėjo iki įvykio. Žino, kad į mišką buvo vežamas lengvuoju automobiliu, markės nežino, spalvos dėl nakties meto ir nežino. Pagal automobilio vidaus apdailą transporto priemonės negalėtų įvardinti. Jis buvo užmigęs, bet tuo momentu jis jau buvo nebegirtas, o ir iš vis nebuvo girtas. Prašo priteisti 15 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes jam buvo sutrikdyta sveikata, iki šiol jaučia galvos skausmą, namuose bijo net miegoti, nes du nusikaltėliai dar nepagauti.

Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad maždaug savaitė iki įvykio, dienos nepasakyti negali, bet galėjo būti sausio 5 ar 7 diena, vakare, jis gėrė alų pas G. rūsy. Atėjo J. P., atsistojo tarpdury, klausė jo ir jo brolio, kur motociklas, ką apie tai jie žino. Kalba apie motociklą jau buvo buvusi – Š. buvo pasakęs, kad J. P. įtaria juos su broliu, kad jie pavogė arba prisidėjo prie vagystės. Jis su broliu atsakė, kad nieko nežino. J. P. pasakė, kad jie turi ateiti kitą dieną ryte, 10 valandą pas juos į kiemą toliau aiškintis, kad bus policininkas. Kartodamas tuos pačius klausimus, J. P. darė psichologinį spaudimą. J. P. per kelis kartus klausė to paties ir jam, A. Ž., atsakius į klausimą, šis vėl to paties primygtinai klausdavo. Jis nežino, kodėl būtent jį ir jo brolį kaltino keturračio vagyste. To motociklo jis nėra matęs. Tai buvo pirmas ir paskutinis pokalbis su P. apie to motociklo vagystę. Paskutinė diena, kada paskutinį kartą jis matė brolį, buvo sausio 13 d., t.y. tą pačią dieną, kai brolis buvo paskui išvežtas. Iki to įvykio, tą dieną jis buvo kartu su broliu ir Š.. Jis pats brolį paskutinį kartą matė gal 18-19 valandą, jie išsiskyrė kieme prie gatvės. Tuo metu jis išvažiavo, o brolis nuėjo namo. Brolis buvo apsirengęs žieminę striukę. Tą pačią dieną jis su broliu ir Š. buvo nuėję į Rožių gatvėje esančią aludę ir ten sutiko G., kuris pasakė, kad viskas tvarkoj, viską sutvarkė. Po brolio mirties pastarojo drabužių nematė, todėl negali pasakyti, ar tie patys rūbai buvo, su kuriais brolį dar matė. Š. turėjo žieminę kepurę. Kad brolis miręs, sužinojo turbūt 17 dieną. Po to naujų aplinkybių jis nesužinojo. Su P. jokių santykių nebuvo. P. naudojosi automobiliu „Volkswagen Sharan“, spalva turbūt tamsiai žalia, valstybinio numerio nežino. Tarp P. ir Š. telefonų yra nemokama paslauga, todėl skambino Š. P..

Liudytojas P. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, pažįsta tik nukentėjusįjį V., kurio pavardę pamiršo, V. kažkada yra pas jį dirbęs. Jis atsimena sausio 14 d. įvykius, apie 1 val. nakties atėjo V., pasibeldė į duris, jis (P. K.) buvo namuose – P. kaime esančiame vienkiemyje. Namuose buvo vienas, kitam namo gale gyvena brolis. Pabeldus į jo (P. K.) duris, jis nenorėjo leisti, nes išsigando. Sako savas žmogus, V.. Pasakius vardą, jis pažino iš balso ir įsileido. Kai įėjo, atrodė toks truputį snieguotas, sakė, jog kažkas sumušė miške, kad šonus skauda, prašė atsigulti, daugiau nieko jam nesakė. Neminėjo vardais, pavardėmis, kas jį sumušė. Šalčio tuo metu lauke buvo virš 15 laipsnių. Jis nepastebėjo, kad Š. būtų kruvinas. V. nieko nesakė, kad ten miške dar liko kiti asmenys. Sakė, kad buvo nuėjęs pas vieną kaimynę, ta neįsileido, todėl atėjo pas jį. Artimiausi kaimynai gyvena 200-300 m. atstumu. V. pabuvus apie pusvalandį kažkam skambino mobiliu, porą žodžių pasisakė ir viskas. V. gal buvo kiek išgėręs, bet nebuvo girtas, negriuvinėjo, normaliai vaikščiojo, susikalbėti buvo galima normaliai. Jis nesigilino ir nieko neklausinėjo. Kai jie kalbėjo, V. kalba buvo tokia kaip visada. Jie išgėrė arbatos, jis V. paguldė ant žemės ir šis pernakvojo. Alkoholinių gėrimų jie negėrė, gėrė kavą arba arbatą. Ryte apie 7 val. V. atsikėlė, dejavo, kad šonus skauda ir jis daug pastarojo neklausinėjo, dar davė šiam 10 Lt parvažiuoti autobusu. Ryte V. tikrai neskambino. V. išėjo ramus, nuėjo į miesto pusę. Sekančią dieną jis buvo iš namų išvažiavęs, brolis sakė, kad buvo policija atvažiavusi ir ieškojo kažko. Jis, P. K., toj vietoj, kur buvo rastas žmogus, nebuvo nuvažiavęs, tos vietos nežino.

Liudytojas E. V. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusiuosius žino tik iš matymo. Šių metų sausio 14 dieną gal 11-12 val., buvo netoli pietų, jam būnant pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), atėjo V. Š., klausė dėl kažkokio kaimyno, ar jį jie matė. Jie pasakė, kad nematė. Tada V. papasakojo, kad naktį į namus atėjo trys asmenys, nepasakė nei kas, nei kaip, nei kada, paprasčiausiai išvežė juos į mišką ir primušė. V. paprašė nuvažiuoti į mišką pasižiūrėti, paieškoti to mamos kaimyno. V. kepurė buvo kruvina. Pats V. buvo blaivus. Tada jis, V. Š. ir V. N. sėdo į mašiną ir nuvažiavo į tą mišką. V. jiems rodė kelią. Tiksliai iš pat pradžių tos vietos nerado, dar paklaidžiojo, pavažinėjo po mišką, paskui pasuko į vieną iš miško keliukų, keliose vietose buvo sustoję apsižiūrėti, nieko nesimatė, o pavažiavus dar truputį toliau jis pamatė, kad miško aikštelėje guli sumuštas negyvas žmogus ir iškvietė policiją. Jis pažino, koks tai žmogus, pastarojo vardo nežino, bet žino, kad tai mamos kaimynas, gyvenantis lyg (duomenys neskelbtini). Tas kaimynas užeidavo pas tėvuką, tik tiek ir pažįsta šį. Prie mirusiojo jis buvo priėjęs 2-3 metrų atstumu, pašalinio kvapo tikrai nepajuto. Tą naktį buvo apie 30 laipsnių šalčio, tai jie nusprendė, kad miręs ir iškvietė policiją. Ant mirusiojo matėsi smurto žymės, ant sniego matėsi kraujas. Nesimatė, ar kūnas buvo aplietas. Apledėjęs tikrai nebuvo, buvo švarus ir megztinis, tik atsilapojęs. V. papasakojo, kad buvo trys, į mišką atvažiavo pilnas ekipažas, t.y. mašinoj kartu su nukentėjusiuoju ir tuo kaimynu sėdėjo penki žmonės. Pasakojo, kad juos kažkas apkaltino, kad jie kažką pavogė, reikalavo atiduoti, nuvežę į mišką primušė ir paliko. V. neįvardino nė vieno, kas tokie tie asmenys buvo. Apie šaudymą V. nieko neminėjo.

Liudytojas V. N. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiuosius pažįsta šiek tiek, kartas nuo karto pakalbėdavo. Žino, kad buvo vidurdienis, kiek pamena, gal 12-13 val. Tuo metu jis buvo pas E. V., pas jo motiną svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ten atėjo nukentėjęs V. ir paprašė, kad nuvažiuotų link Pasvalio pusės į mišką pasižiūrėti jo draugo, ar ten yra jo draugas gyvas, ar nėra. Iš kur V. atėjo, nematė, nes buvo viduj, sėdėjo, valgė, gėrė kavą. V. buvo purvinas, kepurė kruvina, pasakė, kad kažkas juos sumušė, išvežė iš namų. Kas išvežė ir sumušė, jis (V. N.) nežino. Kai V. atėjo, šis buvo „pachmielnas“, jautėsi alkoholio kvapas. Jie – jis (V. N.), jo draugas E. ir V. – sėdo į mašiną ir nuvažiavo link Pasvalio pusės į mišką. V. rodė kelią. Jis nelabai atsimena, kur nuvažiavo, bet link Pasvalio pusės. Iš pradžių, kiek atsimena, pravažiavo, po to grįžo atgal ir pataikė į tą keliuką. Pasukę į keliuką, nuvažiavo nemažą kelią, rado mašinų išvažinėta, pėdų priminta, pirmas išlipo E., kuris ir pamatė tokioj duobėj gulintį lavoną. Paskui ir jis pamatė, pažino, kad tai A. lavonas. J. A. pažinojo, nes šis gyveno kaimynystėj, ateidavo pas E. motiną į svečius, su juo pakalbėdavo. Prie lavono buvo priėjęs 1,5 metro atstumu. Mirusysis gulėjo aukštielninkas, ant veido buvo kelios nedidelės mėlynės, buvo apsirengęs ne pagal sezoną – vasariniai batai, vasarinė striukė, kuri buvo atsegta, be kepurės, o daugiau viskas kaip ir normaliai. Dėl kvapų, tai jis taip arti nebuvo priėjęs ir, be to, buvo šalta, viskas buvo sušalę. Toliau visi trys grįžo link pagrindinio kelio ir iškvietė policiją. Sulaukė policijos ir parodė tą vietą, kur yra lavonas. Per visą tą laiką nukentėjusysis trumpai pasakojo, kad kažkas kažką apkaltino dėl kažkokio motociklo, juos pasiėmė iš namų, išsivežė, mušė, o paskui palikę išvažiavo. Jis neatsimena, ar nukentėjusysis minėjo kokius asmenis, nes tai labai senai buvo. Jis nežino, kiek laiko užtruko kelionė iki tos vietos, apie 10-15 minučių, tikrai nebeatsimena, nes senas laikas. Taip pat jis neatsimena, kiek tądien buvo laipsnių šalčio, bet buvo šalta.

Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusiuosius pažįsta per draugus, daugiau pažįsta Š., su kuriuo susipažino pernai vasarą. Sausio 14 d. ryte, buvo po 7 val., jis dar namie miegojo, jam į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino jo draugas V. Š.. Jis nesuprato, ko V. Š. norėjo, šis pasakė, jog gėrė, po to jį ir Ž. išsivežė, sumušė miške, ir dabar jis eina pagalbos į Piniavą. Kas juos sumušė, V. Š. nesakė, o jis pats neklausė. Jis, A. P., į tai nekreipė dėmesio, buvo ką tik prabudęs iš miegų, nieko nesuprato. Tiksliai jis nepamena, ką jie ten kalbėjo, viso kalbėjo apie 2 minutes. Š. buvo susijaudinęs, apie pagalbą neminėjo, neprašė iškviesti pagalbą, o jis ir neklausė, ar reikia šiam pagalbos, telefoną V. Š. turi, gali pats pasiskambinti, jei reikia pagalbos. Jis, A. P., neprisimena, kiek kartų V. Š. jam skambino iki 12 val., dar lyg apie 8 val. šis jam skambino. Po pokalbio jis atsikėlė, ėjo į darbą, su Š. susitikęs nebuvo. Jis siuntė Š. žinutes „kaip sekasi“, siuntė 1-2 kartus, klausė, ar šis policijoje. Po įvykio tą pačią dieną, 17-18 val., jis buvo susitikęs su nukentėjusiuoju Š.. Jam yra tekę matyti neblaivų Š., pastarasis išgėręs nebūna agresyvus. Dabar jis žino, sužinojo iš Š., kad kaltinamasis jį įtarinėjo keturračio vagyste. Į tai jis niekaip nereagavo, nekreipė dėmesio. Jis žino, kad iš J. pavogė keturratį. Kad kaltinamasis įtarė jį keturračio vagyste, nežinojo. Jis, A. P., to keturračio nematė, tik abu broliai Ž. sakė, kad dingo keturratis. Kur jis, A. P., buvo 2009 m. gruodžio 23 d., nepamena.

Iš J. P. asmens kratos protokolo, telefono apžiūros protokolo (t. 2, b.l. 90, t. 1, b.l .44-49) matyti, kad šalia kitų daiktų iš J. P. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia N 95, kurio atmintyje išsaugota raudonos spalvos keturračio motociklo fotonuotrauka.

Iš tarnybinio pranešimo (t. l, b.l. 50) matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalyje 2010-01-13 22 val. 26 min. bendruoju pagalbos telefonu buvo gautas telefoninis skambutis telefono numeriu (duomenys neskelbtini) iš vyriškio, kuris neprisistatęs paaiškino, kad kažkas braunasi į namus (duomenys neskelbtini) Panevėžyje. Reaguojant į iškvietimą buvo išsiųsti pareigūnai S. N. ir A. B., kurie apie 22 val.35 min. per radijo stotį pranešė, kad yra įvykio vietoje, namas tuščias, nieko viduje nėra, matyti name deganti šviesa. 22 val. 40 min. budėtojas bandė skambinti numeriu, kuriuo buvo gautas iškvietimas, tačiau numeris buvo išjungtas.

Iš daiktų (dokumentų) pateikimo protokolo bei prie jo esančios CD plokštelės su garso įrašu (t. 1, b.l. 56-57), apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 58-59) matyti, kad jame užfiksuotas 2010-01-13 22.24 val. įvykęs l min. 11 sek. trukmės pokalbis, kuriame vyriškis, paskambinęs į Pagalbos centro telefoną praneša, kad „čia puola mum dabar, galit atvažiuoti į (duomenys neskelbtini)“, „užpuolė va dabar va“, patvirtina, kad yra namuose, sako, kad medikai nereikalingi, reikalinga policija, patvirtina, kad V. gatvė yra Panevėžyje.

2010-01-14 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b.l. 15-19) nurodyta, kad 2010-01-14 apžiūrint įvykio vietą – Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) esantį plytinį gyvenamąjį namą –ant medinių įėjimo durų, atidaromų į išorę ir rakinamų įleidžiama spyna, įleidžiamos spynos nėra, ant durų krašto ties spynos vieta matomi du mechaninio poveikio pėdsakai. Ant laiptų į antrą aukštą, posūkio aikštelėje, ant laminuotos grindų dangos matoma raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmė. Antrame aukšte esančiame kambaryje ant kušetės padėtas kirvis mediniu kotu, prie rytinės sienos stovi lova, prie kurios ant grindų matyti kelios raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės. Namuose koks nors mobilaus ryšio telefonas nerastas.

2010-01-14 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b.l. 20-23) nurodyta, kad Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) Žaliosios girios pakraštyje esančioje nedidelėje miško aikštelėje be medžių, ovalo formos įduboje žemėje rastas gulintis A. Ž. lavonas, aprengtas džinsinėmis kelnėmis, golfu ir megztiniu, trumpa striuke su gobtuvu, trumpaauliais žieminiais batais, su smurto žymėmis ant kūno. Į pietryčius nuo lavono galvos auga eglė, po kuria matyti 35-40 cm dydžio raudonos spalvos dėmė. Tokia pat dėmė yra ir 1,2 m atstumu nuo lavono galvos į pietų pusę. 7,8 m atstumu į rytų pusę nuo lavono galvos auga beržas, nuo kurio iki duobės, kurioje guli lavonas, yra ištrypta, išvoliota šliūžė, prie beržo - kelios didesnės raudonos spalvos dėmės, po lavono kūnu sniego sluoksnis beveik ištirpęs. Mirusiojo drabužiuose rasta tuščia piniginė ir įvairūs dokumentai, mobilaus ryšio telefono buvimas įvykio vietos apžiūros protokole nenurodytas.

Teismo medicinos specialisto 2010-01-15 išvadoje Nr. G 59/10(05) (t. 1, b.l. 68) nurodyta, kad V. Š. nustatyti odos nubrozdinimai viršugalvyje ir pakaušyje (viso 3), poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau keturių smūgių kietais, bukais daiktais, galimai suduodant pagaliu, įspiriant, 1-2 paros iki apžiūros (2010-01-15). Šautinių sužalojimų V. Š. nenustatyta.. Dėl nustatytų sužalojimų V. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Teismo medicinos specialisto 2010-01-15 išvadoje Nr. M 29/10 (05) (t. 1, b.l. 61-63) nurodyta, kad A. Ž. mirtį lėmė natūralaus šalčio poveikis. A. Ž. kūne nustatyti sužalojimai: skeveldrinis stipinkaulio galvutės lūžis, paviršutinė šautinė kairės šlaunies priekinio-išorinio paviršiaus žaizda, paviršutiniai kairės kaktos pusės, kairio antakio, nosies šaknies, apatinio kairio voko, kairio skruosto, nosies viršūnės, kairės alkūnės, dešinio nykščio odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, kairiuose vokuose, dešiniam nykšty, kairio peties-menties srities, kairio žasto, kairės plaštakos, kairės šlaunies, kairės blauzdos, nugaros srityse, muštinės kairės kaktos pusės, kairio antakio, dešinio apatinio voko, kairio žasto, kairės alkūnės, kairės plaštakos, kairio IV-V pirštakaulių delnakaulių sąnarių sričių žaizdos, kairio plaučio, skrandžio, kairio inksto sumušimai. Sužalojimai padaryti: paviršutinė šautinė kairės šlaunies priekinio-išorinio paviršiaus žaizda – šaunamuoju ginklu, paviršutinės muštinės žaizdos, paviršutiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kairio plaučio, skrandžio, inksto sumušimai, skeveldrinis stipinkaulio galvutės lūžis – kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Skeveldrinis stipinkaulio galvutės lūžis skyrium imant būtų vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sumušimai – nuo nežymiai sutrikdančių sveikatą iki nesunkiai sutrikdančių sveikatą, priklausomai nuo klinikinės vidaus organų sumušimo eigos. Kiti sužalojimai – nežymiai sutrikdančiais sveikatą. Dalis sužalojimų galėjo būti padaryti savigynos metu, dengiantis ranka nuo smūgių. Nei vienas iš šių sužalojimų įtakos mirčiai neturėjo. Apytikris suduotų smūgių skaičius yra 20-25. Kraujyje rasta 1.33, šlapime 2.55 promilės etilo alkoholio, gyvam tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. Šautinį sužalojimą kairėje šlaunyje atitinka kairės kelnių klešnės šautiniai audeklo pažeidimai.

2010-01-22 Panevėžio hidrometeorologijos stoties pažymoje Nr. 21 (t. 1, b.l. 70) nurodyta, kad 2010-01-13 23.00 val. oro temperatūra buvo 10.2 °C šalčio, santykinis drėgnumas 91 %, vėjas 1 m/s, gūsiai 3 m/s, buvo rūkana, kuri tęsėsi visą naktį.

Šio įrodymų viseto pakanka pripažinti, kad būtent J. P. 2010-01-13 22 val. 20 min – 2010-01-14 1 val. laikotarpyje, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, neteisėtai prieš savininko valią įsibrovė į A. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ten, Panevėžio mieste ir Panevėžio rajono P. kaimo teritorijoje esančiame miške, toje pačioje bendrininkų grupėje, siekdamas išsiaiškinti jam priklausančio keturračio motociklo vagystės aplinkybes, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė savo tariamą teisę bendrininkų grupėje panaudodamas fizinę bei psichinę prievartą, savavaldžiavimo metu, veikdamas bendrininkų grupėje kankindamas padarė A. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o V. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą bei bendrininkų grupėje tyčia nužudė A. Ž..

Nors J. P. kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad įvykio vietoje nebuvo, nusikalstamų veikų nepadarė, įvykio metu buvo kitoje vietoje, šie jo parodymai visiškai paneigti.

Teismui nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. Š. parodymais apie įvykio aplinkybes. Jo parodymai apie įvykio aplinkybes tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme yra vienodi, juos patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai. V. Š. parodymus, kad jis su A. Ž. buvo užpulti įsilaužiant į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kad A. Š. apie tai pranešė policijai, patvirtina įvykio vietos apžiūros duomenys apie rastas išlaužtos (duomenys neskelbtini) Panevėžyje esančio namo duris, užfiksuotas telefoninis pranešimas į Pagalbos centrą, kuriuo vyriškis praneša, kad jie yra užpulti (duomenys neskelbtini) Panevėžyje. V. Š. parodymus, kad vežant juos automobilyje buvo šaudoma, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kad A. Ž. kūne ir kelnėse rastas šautinis sužalojimas. Kad V. Š. ir A. Ž. buvo nuvežti į mišką ir ten mušami patvirtina įvykio vietos apžiūros duomenys P. kaimo teritorijoje esančiame miške, kur ir buvo rastas negyvas A. Ž., teismo medicinos specialistų išvados apie rastus ant V. Š. ir A. Ž. kūno sužalojimus bei A. Ž. mirties priežastį. Kad J. P. turėjo keturratį motociklą ir jis vėliau dingo, patvirtina J. P. mobiliajame telefone išlikusi keturračio motociklo fotonuotrauka bei paties J. P. parodymai teisme. Teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusysis V. Š. apkalba J. P.. Kaip seka tiek iš nukentėjusiojo V. Š., tiek iš J. P. parodymų, iki įvykio jie abu buvo mažai pažįstami, jokių tarpusavio konfliktų tarp jų nebuvo. J. P. motyvą, kad V. Š. jį apkalba todėl, kad girtavo kartu su jo uošviu G., teismas atmeta kaip nelogišką.

Iš J. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jis duodamas parodymus nebuvo nuoširdus – pradžioje teigė, kad nei vieno iš nukentėjusiųjų nepažinojo, keturračio motociklo neturėjo, iš jo motociklo niekas nepavogė, vėliau parodymus pakeitė, nurodydamas, kad nukentėjusiuosius pažinojo iš matymo, pripažino, kad turėjo keturratį motociklą, kuris iš jo buvo pavogtas ir dėl to jis į teisėsaugos organus nesikreipė, ikiteisminio tyrimo pradžioje teigė, kad 2010-01-13 po 22 val. buvo namuose su motina, vėliau vienas, dar vėliau ėmė teigti, kad tuo metu bendravo su moterimi, tačiau atsisakė nurodyti teismui šios moters duomenis ir, tuo pačiu, galimybę teismui patikrinti šių jo parodymų teisingumą.

Todėl teismas konstatuodamas įvykio aplinkybes remiasi nukentėjusiojo V. Š. parodymais, o J. P. parodymus atmeta kaip nenuoširdžius ir paneigtus teismo ištirtais įrodymais.

Iš V. Š. parodymų, įvykio vietos apžiūros duomenų matyti, kad J. P. su dar dviem nenustatytais bendrininkais išlauždami duris įsibrovė į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste, kur buvo nukentėjusieji V. Š. ir A. Ž., tai padarė neteisėtai, prieš savininko valią. Šiame nusikalstamos veikos epizode J. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 165 str. 1 d.

Iš V. Š. parodymų, įvykio vietos apžiūros duomenų Panevėžio raj. P. k. esančiame miške, teismo medicinos specialistų išvadų matyti, kad J. P. kartu su dviem bendrininkais įsibrovus į butą, nenustatytas asmuo liepė nukentėjusiesiems rengtis, sudavė mediniu pagaliu vieną kartą nukentėjusiajam V. Š. per nugarą, kitas nenustatytas asmuo sudavė nukentėjusiajam A. Ž. kastuvo kotu vieną kartą per nugarą, panaudodami smurtą neteisėtai atėmė nukentėjusiesiems A. Ž. ir V. Š. laisvę – privertė juos išeiti iš namo ir įlipti į ikiteisminiu tyrimu nenustatytą automobilį, prieš nukentėjusiųjų valią J. P. vairuojamu automobiliu vežė Panevėžio miestu, kur nenustatytas asmuo automobilyje išsitraukė pistoletą ir iššovė vieną kartą V. Š. į pakaušį ir vieną kartą A. Ž. į kairę koją, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, trise nuvežė nukentėjusiuosius į Panevėžio r., P. k. esantį mišką, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti du asmenys liepė gultis V. Š. ir A. Ž. ant sniego, reikalavo pasakyti, kur yra pavogtas keturratis motociklas, ne trumpiau kaip valandą neleido nukentėjusiesiems atsistoti nuo sniego ir sudavė ne mažiau kaip 20 kartų nukentėjusiajam A. Ž. į įvairias kūno vietas, šiais bendrais tyčiniais veiksmais padarė skeveldrinį stipinkaulio galvutės lūžį, paviršutinę šautinę kairės šlaunies priekinio-išorinio paviršiaus žaizdą, paviršutinius kairės kaktos pusės, kairio antakio, nosies šaknies, apatinio kairio voko, kairio skruosto, nosies viršūnės, kairės alkūnės, dešinio nykščio odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, kairiuose vokuose, dešiniam nykštyje, kairio peties-mentės srities, kairio žasto, kairės plaštakos, kairės šlaunies, kairės blauzdos, nugaros srityje; muštines kairės kaktos pusės, kairio antakio, dešinio apatinio voko, kairio žasto, kairės alkūnės, kairės plaštakos, kairio IV-V-to pirštakaulių delnakaulių sąnarių sričių žaizdas, kairio plaučio, skrandžio, kairio inksto sumušimus, taip kankinant nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Ž. sveikatą o taip pat du ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam V. Š. į galvą bei krūtinės sritį, padarė odos nubrozdinimus viršugalvyje ir pakaušyje, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Š. sveikatą.

Tokie J. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 294 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 6 p. iš sutapties. Kaip matyti iš V. Š. nurodytų šios nusikalstamos veikos epizodo aplinkybių, J. P. ir kiti du nenustatyti bendrininkai atliko bendrus veiksmus sudarančius savavaldžiavimo, panaudojant fizinę ir psichinę prievartą, veiksmus –siekdami išsiaiškinti dingusio J. P. priklausiusio motociklo dingimo aplinkybes, nenustatyti bendrininkai vartojo prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą gyvenamame name, automobilyje, miške, J. P. automobiliu gabeno nukentėjusiuosius iš (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste iki Panevėžio rajone P. kaime esančio miško, tuo neteisėtai atimdamas jų laisvę, miške nenustatyti bendrininkai J. P. akivaizdoje tęsė smurtavimą prieš nukentėjusiuosius. Tai rodo, kad visi trys bendrininkai suderintais veiksmais atliko bent dalį savavaldžiavimo veiksmų, todėl jie visi, tame tarpe ir J. P., atsakingi už visą bendrai įvykdytų veiksmų apimtį. Savavaldžiavimo metu V. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, abiems nukentėjusiesiems neteisėtai buvo atimta laisvė. BK 294 str. 2 d. numatyta veika apima ir neteisėto laisvės atėmimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo veiksmus, todėl šiame epizode BK 146 str. 2 d. numatytos veikos (neteisėto laisvės atėmimo) inkriminavimas J. P. yra perteklinis ir iš kaltinimo jam šalintinas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad savavaldžiavimo metu A. Ž. buvo suduota ne mažiau kaip 20 smūgių, kaip seka iš V. Š. parodymų, smurtavimas jo atžvilgiu tęsėsi pakankamai ilgai – gyvenamajame name, automobilyje, kur į A. Ž. buvo šauta, miške, smurtavimu A. Ž. buvo padaryti šautiniai sužalojimai, kaulų lūžimai, kitokie sužalojimai, teismo medicinos specialisto pagal sunkiausią iš sužalojimų įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Toks smurto pavartojimas prieš A. Ž. buvo akivaizdžiai kankinamo pobūdžio ir atitinka BK 138 str. 2 d. 6 p. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. BK 138 str. 2 d. sankcija yra griežtesnė už BK 294 str. 2 d. numatytą sankciją, tai reiškia, kad BK 294 str. 2 d. neapima BK 138 str. 2 d. 6 p. numatytos veikos, todėl šioje dalyje J. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 294 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 6 p. numatytų nusikalstamų veikų sutaptį teisingai.

Iš kaltinimo šiame epizode J. P. šalintinas BK 24 str. 4 d. numatyto nusikaltimo organizatoriaus požymis kaip neįrodytas. Organizatorius pagal BK 24 str. 4 d. yra asmuo, subūręs organizuotą grupę, nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Pareikštame J. P. kaltinime savavaldžiavimo ir kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizode iš viso nėra nurodyti J. P. veiksmai, atitinkantys organizatoriaus sąvoką. Iš V. Š. parodymų seka, kad jis tik manė, jog J. P. buvo organizatorius, nes „vairavo automobilį“. Tokio manymo nepakanka asmenį pripažinti nusikalstamos veikos organizatoriumi, tuo labiau, kad kaip minėta, kaltinime J. P. veiksmai atitinkantys organizatoriaus sąvoką nėra įvardinti.

Iš kaltinimo savavaldžiavimo epizode taip pat šalintina nuoroda, kad savavaldžiavimu buvo padaryta didelės žalos nukentėjusiųjų A. Ž. ir V. Š. teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi esant fizinei ir psichinei prievartai didelės žalos požymis, taikant BK 294 str. 2 d., nėra būtinas.

Iš V. Š. parodymų, įvykio vietos apžiūros duomenų Panevėžio raj. P. kaime esančiame miške, teismo medicinos specialisto išvados apie A. Ž. mirties priežastį – kūno atvėsimą, matyti, kad po savavaldžiavimo ir kvalifikuoto nesunkaus A. Ž. sveikatos sutrikdymo J. P., žinodamas, kad nukentėjusysis A. Ž. yra neblaivus, apsvaigęs nuo alkoholio ir pavartoto prieš jį smurto, sušalęs, nes išgulėjo ant sniego ne trumpiau kaip valandą ir buvo apsirengęs esamoms oro sąlygoms netinkančiais drabužiais, nakties metu žiemą esant oro temperatūrai 10,2 laipsnio šalčio, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia paliko nukentėjusįjį A. Ž. gulėti sumuštą miške, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo bendro kūno atšalimo, taip jis numatė, kad kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir gali atimti jo gyvybę, ir nors gyvybės atimti nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t.y. tyčia nužudė A. Ž..

Iš V. Š. parodymų seka, kad J. P. ir su juo buvę du bendrininkai po pavartoto prieš jį ir A. Ž. smurto iš miško pasišalino, pagrasindami sugrįžti. Pėdsakų ir duomenų, kad J. P. būtų sugrįžęs į įvykio vietą nėra. Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad J. P. buvo visiškai abejingas dėl A. Ž. sumušimo pasekmių, nesiėmė jokių priemonių nukentėjusiojo sveikatos būklei palengvinti, paliko sumuštą A. Ž. gulintį miške, esant šaltam orui. A. Ž. ir V. Š. buvo palikti nuošalioje vietoje, kur kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimo galimybė kitų asmenų iniciatyva šiuo atveju akivaizdžiai buvo minimali. Tos aplinkybės J. P. buvo suvoktos.

Sprendžiant iš visų bylos aplinkybių, V. Š. išėjimas ieškoti pagalbos tuoj po tuoj po sumušimo ir tokios pagalbos nesuradimas buvo ne tik dėl jo girtumo, bet ir nesiorientavimo situacijoje dėl panaudoto intensyvaus su J. P. buvusių bendrininkų smurto.

Todėl teismas konstatuoja, kad tarp J. P. ir jo bendrininkų veiksmų bei A. Ž. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes J. P. ir jo bendrininkų veiksmai buvo A. Ž. sveikatos būklės būtinosios pasekmės – mirties – kilimo sąlygos ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

J. P. padarė keturis tyčinius nusikaltimus: nesunkų, du apysunkius ir vieną labai sunkų. J. P. buvo visų keturių nusikalstamų veikų aktyvus vykdytojas, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (t. 2, b.l. 156-195, 198-200, t. 3, b.l. 1-36, 99-102), būdamas teistu už pasikėsinimą nužudyti ir pasikėsinimą įvykdyti plėšimą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, kas rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei. Jis baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 43-45, 50), darbo biržoje neregistruotas (t. 3, b.l. 51). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, visas keturias nusikalstamas veikas jis padarė esant sunkinančiai aplinkybei – bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) Jam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.), bausmių trukmė nustatytina atsižvelgiant į BK 61 str. nuostatas – nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Bausmės subendrintinos jas apimant, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 str. 5 d. 2 p.), BK 294 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 6 p. numatytos nusikalstamos veikos padarytos esant jų idealiajai sutapčiai (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

J. P., būdamas recidyvistu, padarė šalia kitų, naują labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į J. P. asmenybę, į tai, kad jis buvo visų nusikalstamų veikų aktyvus vykdytojas, paskutinis jo įvykdytas labai sunkus nusikaltimas baigtas, tyčinis, padarytas bendrininkų grupėje, vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., 3 d. jis pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Š. pareiškė 15 000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo – civilinis ieškinys tenkintinas. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š. buvo mušamas, prievarta vežamas į mišką, ten paliktas su kitu nukentėjusiuoju, jam buvo padarytas nežymus kūno sužalojimas, todėl jis neginčytinai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad V. Š. patyrė neturtinę žalą, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nurodyta apimtimi (15 000 Lt) laikytinas pagrįstu, nepažeidžiančiu pusiausvyros tarp kaltinamojo J. P. galimybių realiai atlyginti žalą ir nukentėjusiojo interesų, todėl prašoma priteisti neturtinės žalos suma tenkintina pilnai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio pirmą dalį (už neteisėtą būsto neliečiamybės pažeidimą) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

-pagal BK 294 straipsnio antrą dalį (už savavaldžiavimą panaudojant fizinę ir psichinę prievartą) – laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių;

-pagal BK 138 str. 2 d. 6 p. (už A. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant) – laisvės atėmimu trejiems metams;

-pagal BK 129 str. 1 d. (už tyčinį A. Ž. nužudymą) – laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p. bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti J. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p. ir 3 d. J. P. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. gruodžio 14 d.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, J. P. išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2010-01-14 iki 2010-12-13.

Kardomąją priemonę – suėmimą – J. P. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš J. P. V. Š. 15 000 (penkiolika tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, pateiktus teismui: A. Ž. striukę, kepuraitę, žiebtuvėlį, megztinį, sportinius marškinėlius, džinsines kelnes, sportines kelnes, glaudes, vilnones kojines, pusbačius – kaip beverčius sunaikinti.

J. P. dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. 10808686 ir vairuotojo pažymėjimą Nr. 50610111, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam J. P. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.