Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-196-530/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
1S-196-530/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50483-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
A. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-196-530/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50483-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant T. Ž.,

dalyvaujant prokurorui A. B.

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trijų mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbo pagal individualią veiklą, teistas aštuonis kartus, kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje padarymu, tai yra tuo, kad 2018 m. spalio 20 d. apie 02.00 val., viešoje vietoje – prie naktinio baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis įžūliai, tyčia, be jokios dingsties, kitų asmenų akivaizdoje susigrūmė su T. M. ir sudavė jam keturis smūgius peiliu į nugarą bei kairįjį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. M. nekiaurymines durtines - pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairėje pusėje ir nugaroje, taip nežymiai sužalojo T. M. ir tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

2. A. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka laikinai sulaikytas 2018 m. gruodžio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 12 d, nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviems mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartimi suėmimas A. Ž. pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, konstatuojant, jog kaltinamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Šalies argumentai

3. A. Ž. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartį, prašo pakeisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, kad yra išsiskyręs, tačiau turi kitą šeimą, (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), prieš nusikalstamą veiką dirbo, turi gyvenamąją vietą, buvo pagrindinis šeimos maitintojas, nes draugė augina (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodo, jog pripažįsta padarytą nusikalstamą veiką. Sakė tyrėjui, kad nori prisipažinti, bet buvo atsakyta, kad prisipažinti galės teisme, tada siuntė į Alytaus apylinkės teismą savo prisipažinimą, tuo pačiu prašė prie bylos pridėti (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

4. Teismo posėdyje kaltinamasis prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo A. Ž. skundas atmetamas.

6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. Ž. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, yra pagrįsta ir teisėta.

7. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai A. Ž. kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte ir byloje, tai: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, specialisto išvada, A. Ž. rašytinis prisipažinimas, kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

8. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo/ tęsimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamasis) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, kurios nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje. Daroma išvada, kad pratęsiant kardomąją priemonę - suėmimą įstatymo nuostatos taikytos tinkamai.

10. A. Ž. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra, esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas vertino aplinkybę, kad A. Ž. kaltinamas padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą už kurį įstatymas numato ir laisvės atėmimo bausmę, kuri griežtesnė nei 1 metai (už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dviejų metų). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skiriant suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Pažymėtina, kad nusikaltimas, kurio padarymu A. Ž. kaltinamas yra smurtinio pobūdžio, anksčiau kaltinamasis ne kartą teistas. Ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, tačiau byloje yra gautas kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikaltimo padarymo (t. 3, b. l. 140). Galimai nusikalto neišnykus teistumui, nepraėjus nei metams laiko nuo išėjimo iš laisvės atėmimo vietos. A. Ž. nedirba, nurodoma, kad dirbo pagal individualią veiklą, skunde teigia, jog išlaikė šeimą, tačiau jo pajamas iš darbo užmokesčio pagrindžiančių duomenų nepateikta. Kaltinamojo socialiniai ryšiai nelaikytini tvirtais, galinčiais sulaikyti jį nuo bėgimo ir slėpimosi nuo teismo. Nors byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad A. Ž. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), tačiau abejotina, jog tai gali kaltinamąjį sulaikyti nuo bėgimo ir slėpimosi. Kadangi praėjus (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gimimo, nakties metu, būdamas neblaivus jis galimai padarė nusikaltimą. Aptarti duomenys visumoje neginčijamai patvirtina, kad pagrindas tęsti suėmimą A. Ž. numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrįstai.

11. Įvertinus kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, besitęsiančio suėmimo trukmę (A. Ž. sulaikytas 2018 m. gruodžio 11 d.), bei pačio kaltinamojo asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Suėmimo pratęsimas trijų mėnesių laikotarpiui laikytinas adekvačia ir ne per griežta poveikio priemone, leidžiančia užtikrinti efektyvaus tolesnio bylos nagrinėjimo teisme vykdymą.

12. Atsižvelgiant į aukščiau išvardytus motyvus, darytina išvada, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą, nėra galimybių Teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Ž. kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia teismo nurodyto suėmimo pratęsimo pagrindo ir motyvų, todėl nutartis paliekama galioti.

13. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, nurodant, kuo vadovaujantis priimamas teismo sprendimas padarytas rašymo apsirikimas. Klaidingai nurodoma, kad sprendimas priimamas vadovaujantis ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Nutartyje išdėstyti eismo motyvai ir argumentai patvirtina, kad 3 punkte nurodytas suėmimo pagrindas nenustatytas, todėl ši klaida laikytina rašymo apsirikimu ir ištaisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartį.

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, padarytą rašymo apsirikimą, pašalinant iš nutarties BPK 122 straipsnio 1 dalies 3p.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė