- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- 1-718-1105/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09241-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Pauliaus Jasiukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, teistas:
2016 m. kovo 29 d. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi neatlikta bausmės dalis pakeista 30 parų areštu;
2016 m. rugsėjo 15 d. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 65 parų arešto bausme;
2018 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. 2019 m. kovo 4 d. apie 20.00 val. namuose, esančiuose adresu Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) g., tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę G. Ž., t.y. pastūmė stovinčią nukentėjusiąją, kuri nuo smūgio nugara atsitrenkė į stalo kampą, po ko nukentėjusiajai atsigulus į lovą, dešinės rankos delnu sudavė gulinčiai lovoje G. Ž. vieną smūgį į kairę veido pusę, pataikydamas į smilkinį, taip sukėlė nukentėjusiajai G. Ž. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su G. Ž. gyvena kartu kaip sugyventiniai trejus metus ir veda bendrą ūkį. Gyvena kartu nuomojamame bute, esančiame adresu Panevėžio m., (duomenys neskelbtini). Bute gyvena dviese. Su G. Ž. abu mėgsta išgerti, o išgėrę abu konfliktuoja, pykstasi. 2019 m kovo 4 d. vakare turėjo svečių, girtavo. Apie 20 val. svečiams išsiskirsčius, G. Ž. nuėjo miegoti į kitą kambarį, o jis dar nenorėjo miegoti, kvietė pastarąją ateiti pas save į lovą, ji nenorėjo. Jie abu buvo girti, sukonfliktavo žodžiais. Tada jis nuėjo į kitą kambarį, kur lovoje gulėjo G. Ž. ir paėmęs už marškinėlių, ją ištempė iš lovos. Ji išgriuvo iš lovos, nežino ar jai skaudėjo. Tada nukentėjusioji atsikėlė, atsistojo, jie pykosi ir jis ją pastūmė. Jam atrodo, kad ji atsitrenkė nugara į stalą. Tada jie grįžo atgal į kambarį ir žodžiais toliau pykosi tarpusavyje. Vėl ją kvietė ateiti, bet jai nesutikus atėjęs prie jos lovos porą kartų sudavė dešinės rankos delnu jai per veidą. Galėjo pataikyti į kairį smilkinį. Pamena, kad ji tada jam nagais perdrėskė veidą, tačiau jam neskaudėjo. Dėl to, ką padarė labai gailisi (b.l. 79-82, 89-92).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji G. Ž. savo pareiškime ir apklausose parodė, kad kartu su R. V. gyvena jau keturi metai, veda bendrą ūkį bute, esančiame adresu Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) g. Jos sūnus V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kartu nebegyvena nuo 2018 metų lapkričio mėnesio. Jis gyvena su jos giminaite, nes nebenori gyventi kartu. Dėl to intensyviai bendrauja su psichologu ir mediatoriumi, ieško pagalbos. 2019 m. kovo 4 d. vakare vakarojo namuose kartu su R. V., bendradarbiu ir kaimyne, kurių nurodyti nenori, nes jie neturi tyrimui reikšmės, įvykio nematė, nes jau buvo išėję į namus. Svetainėje R. V. su bendradarbiu gėrė degtinę, o ji su kaimyne buvo virtuvėje, gamino valgį, per visą vakarą išgėrė du kokteilius su degtine ir nebuvo girta, tik apgirtusi. Apie 20 val. svečiai išėjo. Ji, matydama, kad R. V. yra labai girtas, nenorėjo veltis į konfliktus, todėl nuėjo miegoti į savo sūnaus Vakario kambarį ir atsigulė į jo lovą. R. V. iš kito kambario ėmė šaukti ir kviesti ją ateiti miegoti su juo svetainėje. Ji atsisakė ateiti, tuomet jis atėjo į jos kambarį, išvadino ją "kale, ubage, nabage", gulinčiai kažkuria ranka suėmė už marškinėlių ties krūtine ir, tempdamas juos, ištempė ją iš lovos ant grindų. Kai tempė, jos nesužalojo ir fizinio skausmo nesukėlė, krentant iš lovos ant grindų taip pat neskaudėjo, nes krito ant kilimo. Tuomet ji atsistojo ir R. V. kažkuria viena ranka ją stipriai pastūmė, nuo jo stūmimo ji griūdama nugara atsitrenkė į rašomojo stalo kampą, tuo metu jai nuo smūgio skaudėjo nugarą, liko nubrozdinimas. Kai ją pastūmė, jis išėjo iš kambario, o ji atsigulė vėl į sūnaus lovą. Neužilgo, maždaug po 10 minučių, jis vėl atėjo į kambarį ir liepė eiti miegoti su juo. Ji atsisakė tai daryti, nes nenori su juo girtu miegoti vienoje lovoje. Jis tada išvadino ją „kale“ ir, priėjęs prie jos gulinčios, dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, pataikė į smilkinį. Ji supykusi ir gindamasi dešinės rankos nagais čiupo jam už dešinio skruosto ir, atrodo, perdrėskė. Tada jis antrą kartą dešinės rankos delnu gulinčiai sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, vėl pataikė į smilkinį. Ir pirmo, ir antro smūgio metu jai skaudėjo. Ar jam skaudėjo, kai perdrėskė veidą, nežino. Po to, kai jis ją sumušė, grįžo į svetainę, pasiklausė muzikos ir užmigo. Iškart po įvykio policijos nekvietė, tačiau dėl ko, nežino. Kitą dieną ji iškvietė policiją apie 11 val. tik todėl, kad jis girtas grįžęs į namus triukšmavo. Atvykusiems pareigūnams papasakojo apie smurtą. R. V. pretenzijų dėl smurto neturi, jam viską atleido ir nenori jokio tyrimo. Pas teismo med. ekspertus nebuvo nuvykusi būtent dėl šios priežasties. (b.l. 29-30, 33-36).
Iš 2019 m. kovo 5 d. įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto šiaurės - vakarų pusėje, (duomenys neskelbtini) gatvės vakarinėje pusėje, penkiaaukščiame name, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini). G. Ž., ant jos veido, kairės pusės smilkinio, kairės akies kraštų matyti įdrėskimas. Ant kaklo, duobutėje ties raktikaulių susijungimu matyti sužalojimas, panašus į įdrėskimą. Ant abiejų rankų dilbių matyti mėlynės. Ant nugaros dešinėje pusėje, juosmeninėje dalyje matyti sužalojimai, panašūs į nubrozdinimus. Ant kairės pusės sėdmens matyti toks pat nubrozdinimas (b.l. 10-21).
Iš 2019 m. kovo 5 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad 2019 m. kovo 5 d. 12.37 val. gautas pranešimas apie tai, kad neblaivus sugyventinis mėto daiktus, rėkauja, konfliktuoja. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė G. Ž.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2019 m. kovo 4 d. apie 19 val. G. Ž. sugyventinis R. V. ją prikėlė, ištempė iš lovos, spardė koja ir ranka smūgiavo į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Smurtą patyręs asmuo G. Ž. paaiškino, kad smurtas pasireiškė 2019 m. kovo 4 d. apie 19 val., kuomet jos sugyventinis ją prikėlė, ištempęs iš lovos, spardė koja bei rankomis smūgiavo į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai - nubrozdinimas nugaroje. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atvejų buvo. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad nieko jis nemušė, o jo sugyventinė taip jį kaltina, kadangi ji turi meilužį. (b.l. 22-23).
Kaltinamojo alkoholio vartojimo faktas patvirtintas prietaisu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARZJ - 0201, kuriuo buvo atliktas asmens blaivumo testas Nr. 7220. Jame užfiksuota, kad 2019 m. kovo 5 d. 13.19 val. R. V. buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas (b.l. 24).
Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo sugyventinės G. Ž. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Šie jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios G. Ž. duotais parodymais, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolo fakto duomenimis. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo R. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nekelia jokių abejonių. O būtent, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. V. 2019 m. kovo 4 d. apie 20.00 val. namuose, esančiuose adresu Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) g., tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę G. Ž., t.y. pastūmė stovinčią nukentėjusiąją, kuri nuo smūgio nugara atsitrenkė į stalo kampą, po ko nukentėjusiajai atsigulus į lovą, dešinės rankos delnu sudavė gulinčiai lovoje G. Ž. vieną smūgį į kairę veido pusę, pataikydamas į smilkinį, taip sukėlė nukentėjusiajai G. Ž. fizinį skausmą. Teismui nekelia abejonių, kad R. V. atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, pasireiškusius neteisėtu ir nepageidaujamu kaltinamojo elgesiu, kurio pasėkoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios G. Ž. sveikata.
Kaltinamo R. V. duoti parodymai patvirtina, kad jis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis fizinį smurtą vartojo ir nežymiai sveikatą sutrikdė savo sugyventinės atžvilgiu, jo įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 131-135). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.
Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą uždraustą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t.y. kaltinamasis būdamas teistas už vieną tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, esant neišnykusiam ar nepanaikintam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. R. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika yra tyčinė, baigta, kaltinamasis teistas, per paskutinius vienerius metus administracine tvarka baustas 6 kartus, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2019 m. kovo 7 d. VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ Panevėžio filialo pažyma patvirtinama, kad R. V. buvo tris kartus gydytas Psichiatrijos skyriaus stacionare 2018 metais, patvirtina diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2) (b.l. 47-50). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant prokuroro siūlomą bausmę - areštą, jo trukmę nustatant lygią šios bausmės rūšies vidurkiui.
Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis R. V., neatlikęs jam 2018 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1777-928/2018, paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką, paskyrus bausmę už įvykdytą nusikaltimą, bausmės subendrintinos BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies bei 4 dalies pagrindu. Skiriant subendrintą bausmę, prie paskirtos griežtesnės (arešto) bausmės pridedama dalis neatliktos švelnesnės (laisvės apribojimo) bausmės ir galutinė bausmė kaltinamajam skirtina didesnė nei įstatyme numatytas arešto bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto C papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas R. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 5 d. 13.10 val. iki 2019 m. kovo 7 d. 13.00 val. (2 paros) (b.l. 63-68).
Kaltinamajam R. V. 2019 m. kovo 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 69-71), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės (arešto) pridedant neatliktos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimo) dalį, skirti R. V. galutinę subendrintą bausmę 55 (penkiasdešimt penkias) paras arešto.
Arešto bausmę R. V. paskirti atlikti areštinėje, jos pradžią skaičiuojant nuo R. V. sulaikymo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - 2 (dvi) paras, ją prilyginant 2 (dviems) arešto paroms.
R. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
R. V. išaiškintina, kad teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.