Alytaus apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. skundą dėl (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK 641) straipsnis. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais – nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį, atitinkamai ir administracinio poveikio priemonę, už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Bylos duomenimis matyti, kad skirdama nuobaudą Institucija tinkamai įvertino A. A. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pagrįstai paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą, nustatydama minimalų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą. Pareiškėja nurodo, jog pilnu etatu dirba parduotuvių tinklo pardavimų vadove įmonėje (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, be to, šios teisės turėjimas ypač reikšmingas pareiškėjai vykdant funkcijas pagal darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), vykdydama šią darbo sutartį pareiškėja privalo vizituoti visus 10 įmonės filialų esančių (duomenys neskelbtini), privalo jose vizituodama dirbti po 1-2 dienas. Netekusi teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai apsunkintų pareiškėjos turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (duomenys neskelbtini) yra sudariusi paskolos sutartis) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą pareiškėjai ir artimiesiems. Pareiškėja yra charakterizuojama, kaip atsakingas, lojalus, empatiškas ir paslaugus asmuo. Praktikuoja sveiką gyvenseną. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, kaip mieste ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Be to, pareiškėja augina dvi dukras M. A. ir E. A., kurios lanko (duomenys neskelbtini), turi popamokinių veiklų ir užsiėmimų, vyresnioji pasiekusi sportinių aukštumą. Teisė vairuoti reikalinga, siekiant užtikrinti dukrų saugų patekimą į mokymo įstaigą, repeticijas ir treniruotes. Teisė vairuoti pareiškėjai taip pat reikalinga savanoriaujant. Be to, teigiama, kad šiuo metu pareiškėja yra vienintelė šeimoje gaunanti pajamas. Taigi, nors skundą pareiškėja motyvuoja nurodomų aplinkybių gausa, tačiau, teismo vertinimu, visos šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą. Be to, pareiškėja teigusi, kad yra šeimoje vienintelis dirbantis asmuo, objektyvių duomenų apie sutuoktinio darbinę veiklą, gaunamas pajams nepateikia. Taip pat pareiškėja nepateikia ir įrodymų, patvirtinančių šeimos sudėtį, duomenų dėl sutuoktinio veiklos, jo galimybės ir pareigos prisidėti prie šeimos elementariųjų poreikių užtikrinimo, o taip pat ar sutuoktinis, ar kiti artimi šeimos nariai turi vairuotojo pažymėjimą tikslu pasirūpinti vaikais ir pan. Kita vertus, pažymėtina, kad teismų, nagrinėjusių analogiško pobūdžio bylas, praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimyninės aplinkybės (vaikai, kiti paramos reikalingi asmenys) ar darbo pobūdis ir pan., siejami su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-125/2012 ir kt.). Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai, kaip teigia skunde, išimtinai reikalinga ne tik darbo funkcijos atlikti, bet ir dukrų poreikiams užtikrinti, užsiimti savanoriška veikla, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų pareiškėją nuo pavojingo nusižengimo padarymo. Taigi, pati pareiškėja A. A., būdama brandi, pateisina savo pavojingą elgesį, t. y. transporto priemonių lenkimą neleistinoje vietoje, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių, su ypač sunkiomis pasekmėmis, kilimą. Pareiškėja dar iki administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga, ką pažymėjo ir Institucija savo atsiliepime, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nesustabdė ją nuo nusižengimo darymo, kadangi vairuodama automobilį atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti draudžiama ir tokiu savo elgesiu parodė atsainų požiūrį į KET reikalavimus. Juolab, vertinant pareiškėjos skunde nurodytus motyvus ir skirtos nuobaudos individualizacijos kontekste pažymėtina tai, kad bylos duomenimis pareiškėja praeityje daugybę kartų, ką patvirtina byloje Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, kurių iš esmės visi padaryti nusižengimai susiję su KET pažeidimais, kas charakterizuoją iš neigiamos pusės ir leidžia daryti priešingą išvadą, kad A. A., nepaisant to, jog kaip teigia pati, visas skirtas baudas yra sumokėjusi, nėra pavyzdinga vairuotoja, ji sistemingai daro KET pažeidimus, iš to nepasimoko ir išvadų nedaro. Skirtingai nei nurodė pareiškėją, jog pasielgė ne piktavališkai, tokie duomenys rodo asmens atsainų požiūrį į KET reikalavimų laikymąsi, o toks nuolatinis ir sistemingas elgesys suponuoja turinčio polinkį daryti KET pažeidimus asmens įvaizdį. Taigi, jau vien šiuo aspektu, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo lengvinti pareiškėjos padėtį. Sutinkant su pareiškėjos argumentais, beveik kiekvienoje tokio pobūdžio byloje būtų sudaromas precedentas teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kas neatitiktų ir grubiai pažeistų šiuo metu formuojamą teismų praktiką. A. A. skunde išdėstytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jos padėtį ir atsakomybę bei suponuojančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Asmeniniai A. A. poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, juolab, kad darydama šį nusižengimą pareiškėja žinojo ir suvokė jos nurodomų teismui aplinkybių svarbą ir šios aplinkybės nesustabdė nuo nusižengimo padarymo, todėl turi pareigą prisiimti ir dėl to kilusią atsakomybę bei jos poveikyje atsiradusias pasekmes. Pareiškėjos nurodyti neigiami administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – esant viešajam transportui, sukeliami laikini buitiniai nepatogumai, trumpalaikis prasmingos veiklos sustabdymas ir pan., ir yra skirtos administracinės nuobaudos pasekmė, kurios siekia įstatymų leidėjas ir, kuri, teismo vertinimu, nelaikytina neadekvačia bei neproporcinga nagrinėjamam teisės pažeidimui. Be to, teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-567/2012 ir kt.).

Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių pavojingo ar chuliganiško vairavimo pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Teismo nuomone, prieš pažeisdama KET normų reikalavimus, tai privalėjo įvertinti pati pažeidėja, o to nepadarius, prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikoma, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra pati pareiškėja, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjos naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, Institucija įdėmiai atsižvelgė į nurodomas šeimines, materialines ir kitas aplinkybes, išsamiai jas išanalizavo ir įvertino paskyrusi pažeidėjai minimalaus dydžio nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, dėl ko dar švelnesnės nuobaudos skyrimas prieštarautų ANK 22 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos paskirtį, nuostatoms.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Institucijos skirta administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuota, įvertintos atsakomybę lengvinančios, sunkinančios ir kitos aplinkybės, asmenį charakterizuojantys duomenys, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos nurodytais motyvais nutarimo keisti nėra pagrindo, todėl, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjos A. A. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti administracinę bylą (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.