Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a/k (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ skirstytoja, gyvena (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2016-01-01)

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. neteisėtai laikė, gabeno ir siuntė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent: 2015-08-12 adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 60 tablečių „Bromazepam Lannacher 3 mg“, kuriose yra psichotropinės medžiagos – 0,180 g bromazepamo (0,003 g vienoje tabletėje), 60 tablečių „Bromazepam Lannacher 6 mg“, kuriose yra psichotropinės medžiagos – 0,360 g bromazepamo (0,006 g vienoje tabletėje), įtrauktos į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos IV sąrašą, patvirtintą 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 „Psichotropinės medžiagos leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ bei 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, 2015-08-12 nugabeno šias psichotropines medžiagas į (duomenys neskelbtini), ir perdavė šias psichotropines medžiagas siųsti į (duomenys neskelbtini), siuntėju nurodydama: „(duomenys neskelbtini)“, gavėju nurodydama: „(duomenys neskelbtini)“, su tikslu platinti, siunčiant dukrai N. V., tačiau psichotropinės medžiagos nebuvo išsiųstos, nes Kauno teritorinės muitinės pareigūnai AB „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 20:14 val. patikrinę šią siuntą, psichotropines medžiagas surado.

Taip pat A. M. nepateikdama muitinės kontrolei ir neturėdama leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti psichotropines medžiagas, 2015-08-12 apie 20 val. 14 min. pasikėsino gabenti per valstybės sieną didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 60 tablečių „Bromazepam Lannacher 3 mg“, kuriose yra psichotropinės medžiagos – 0,180 g bromazepamo (0,003 g vienoje tabletėje), 60 tablečių „Bromazepam Lannacher 6 mg“, kuriose yra psichotropinės medžiagos – 0,360 g bromazepamo (0,006 g vienoje tabletėje), įtrauktos į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos IV sąrašą, patvirtintą 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 „Psichotropinės medžiagos leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ bei 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, pateikdama šias medžiagas siuntoje su kitais daiktais (duomenys neskelbtini), tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių – Kauno teritorinės muitinės pareigūnams AB „(duomenys neskelbtini)“, patalpose (duomenys neskelbtini). tikrinant siuntas suradus psichotropinių medžiagų, siuntą sulaikius.

A. M. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai ir parodė, kad ji pati gyvena Lietuvoje, jos dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jos dukra labai serga, jai yra cukraligė, skydliaukės sutrikimas. Dukra jaučiasi labai blogai, naktimis nemiega. Pokalbių metų dukra skundėsi, kad (duomenys neskelbtini) išrašyti vaistai jai nepadeda, todėl, norėdama padėti dukrai ji nusprendė išsiųsti jai raminamuosius vaistus, kuriuos pati vartoja. Šie vaistai yra Bromazepam, ji pati vartojo šiuos vaistus kaip raminamuosius nuo 2007 metų, kuomet mirė jos sūnus. Po to šiuos vaistus jai išrašydavo šeimos gydytoja E. L., dirbanti (duomenys neskelbtini). Šiuos vaistus ji išrašydavo nedažnai, maždaug kartą į pusmetį. Be to, šiuos vaistus gydytoja E. L. taip pat išrašydavo ir jos vyrui. Vaistus Bromazepam pirkdavo įvairiose vaistinėse Kaune ir vartojo pati, šiuos vaistus taip pat vartojo ir vyras. Vaistai jai padėdavo nusiraminti, todėl, kuomet dukra pradėjo sakyti, kad kiti vaistai jai nepadeda, ji, nieko negalvodama, surinko visus turimas likusias Bromazepam tabletes ir išsiuntė jas siuntiniu į Angliją dukrai. Apie tai, kad šie vaistai gali būti uždrausti laisvai apyvartai ir siuntimui, ji nepagalvojo. Tik vėliau, po to, kai vaistai buvo sulaikyti, ji darbovietėje pašte peržiūrėjo sąrašus daiktų draudžiamus siųsti, ir suprato, kad šie vaistai yra uždrausti siuntimui. Namuose buvo likę pakankamai daug tablečių, kadangi ji vartojo šiuos vaistus nereguliariai. Siunčiant vaistus dukrai surinko viską, kas buvo namuose ir įdėjo į siuntą. Į siuntą taip pat įdėjo vaikiškus marškinėlius anūkei ir peilių rinkinį. Kiek atsimena, vaistus Bromazepam vaistinėse buvo pirkusi ir be recepto, tačiau daugiausia šiuos vaistus pirko su receptais, kuriuos išrašė gydytoja E. L.. Kodėl jos pačios ir jos vyro sveikatos istorijoje nėra įrašų apie receptų šiems vaistams išrašymo, ji paaiškinti negali, gal gydytoja nefiksuodavo. Po ikiteisminio tyrimo pradėjimo bandė ieškoti receptus vaistinėse, tačiau tokių receptų jau nerado. Kokių nors kitų dokumentų, patvirtinančių Bromazepam tablečių įgijimą, neturi.

Liudytoja E. L. parodė, kad dirba šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. A. M. yra jos pacientė apie 10-15 metų. A. M. vyras taip pat yra jos pacientas. Ji neatsimena, ar buvo išrašiusi vaistus Bromazepam A. M. ar jos vyrui, jų ligos istorijose šių vaistų paskyrimo ir išrašymo nėra užfiksuota. Jos žiniomis, vaisto Bromazepam paskyrimas nėra griežtai reglamentuojamas, šį vaistą gali išrašyti bet kuris Lietuvos gydytojas. Kiek jai yra žinoma, šio vaisto be recepto įsigyti negalima, tačiau ir jo paskyrimas nėra ribojamas. (duomenys neskelbtini) šio vaisto paskyrimas nėra kažkaip ypatingai fiksuojamas ar kontroliuojamas. Jai nėra žinoma, kad vaistas Bromazepam būtų uždraustas, apie tai, kad Lietuvoje egzistuoja sąrašai, kuriuose išvardintos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti tik medicinos tikslams, jai nėra žinoma. Ji galėjo vieną ar kitą kartą išrašyti A. M. ar jos vyrui vaistą Bromazepam ir neužfiksuoti to ligos istorijoje, tačiau ar toks atvejis buvo, ji neatsimena, jei ir buvo išrašiusi, tai ne tiek daug, kiek buvo siųsta A. M.. Jai iš viso keista, kad A. M. siuntė šiuos vaistus į (duomenys neskelbtini), nes tokius vaistus ar panašaus poveikio vaistus galima įgyti ir (duomenys neskelbtini). Kur ir kiek A. M. įgijo šių vaistų, jai nėra žinoma, ji pati neturėjo jokio susitarimo su A. M. apie vaistų įgijimą ir nežinojo, kad A. M. nori siųsti vaistus į (duomenys neskelbtini).

2015-08-12 prekių sulaikymo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad patikrinta siunta, popierinis vokas: siuntėjas, (duomenys neskelbtini), Gavėjas, (duomenys neskelbtini). Viduje buvo rasta: trikotažiniai marškinėliai, žurnalas, virtuvinių peilių komplektas, vaistai Bromazepam Lannacher 3 mg 60 tablečių ir vaistai Bromazepam Lannacher 6 mg 60 tablečių (b.l. 9).

2015-11-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2168 (15) nurodyta, kad tirti pateiktose pakuotėse „Bromazepam Lannacher 3 mg“, esančios 60 tablečių, ir pakuotėse „Bromazepam Lannacher 6 mg“, esančios 60 tablečių, yra psichotropinės medžiagos- bromazepamo - tabletės. Vienoje bromazepamo tabletėje, esančioje pakuotėse „Bromazepam Lannacher 3 mg“, yra 0,003 g grynos psichotropinės medžiagos-bromazepamo, 60-yje tablečių yra 0,180 g grynos psichotropinės medžiagos—bromazepamo. Vienoje bromazepamo tabletėje, esančioje pakuotėse „Bromazepam Lannacher 6 mg“, yra 0,006 g grynos psichotropinės medžiagos-bromazepamo, 60-yje tablečių yra 0,360 g grynos psichotropinės medžiagos- bromazepamo. Bendras visose pakuotėse esančiose tabletėse grynos psichotropinės medžiagos- bromazepamo - kiekis yra 0,540 g. (b.l. 25-27).

2016-01-05 Všį (duomenys neskelbtini) poliklinikos rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad A. M., R. M. ir N. V. nesikreipė į gydytoją dėl nervinių susirgimų, taip pat dėl vaistinių preparatų Bromazepam Lannacher 3 mg bei Bromazepam Lannacher 6 mg ar kitų vaistinių preparatų išrašymo, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga bromazepamas (b.l. 42).

2016-02-17 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens sveikatos istorija, A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens sveikatos istorija, N. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens sveikatos istorija. (b.l. 46-48).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. M. kaltė padarant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2016-01-01) .

Byloje nustatyta, kad 2015-08-12 dieną A. M. savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), laikė psichotropines medžiagas - 60 tablečių „Bromazepam Lannacher 3 mg“, kuriose yra psichotropinės medžiagos – 0,180 g bromazepamo (0,003 g vienoje tabletėje), 60 tablečių „Bromazepam Lannacher 6 mg“, kuriose yra psichotropinės medžiagos – 0,360 g bromazepamo (0,006 g vienoje tabletėje), gabeno šias psichotropines medžiagas nuo savo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) pašto adresu (duomenys neskelbtini), bei siuntė paštu minėtas psichotropines medžiagas į (duomenys neskelbtini).

Tokios įvykio aplinkybės yra patvirtinamos pačios kaltinamosios A. M. visišku savo kaltės pripažinimu ir duotais parodymais, sulaikymo bei apžiūros protokolais. Pati A. M. parodė, kad laikė, gabeno ir siuntė tabletes Bronazepam, kurių kiekis buvo rastas jos siuntoje, siųstą į Jungtinę Karalystę, pripažino, kad siuntė 120 tablečių Bronazepam, paaiškino savo veiksmų tikslus ir motyvus. A. M. taip pat parodė, kad suvokė tablečių Bronazepam raminamąjį poveikį bei siuntė šias tabletes į Jungtinę Karalystę dukrai.

2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 5 „Psichotropinės medžiagos leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ su vėlesniais pakeitimais nurodoma, kad Bronazepam yra psichotropinė medžiaga, įtraukta į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos IV sąrašą ir yra leidžiama vartoti medicinos tikslams. 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ su vėlesniais pakeitimais nurodyta, kad Bromazepam yra psichotropinė medžiaga leidžiama vartoti medicinos tikslais, šios psichotropinės medžiagos didelį kiekį sudaro 0,36 g.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. laikė, gabeno ir siuntė iš viso 0,540 g. psichotropinės medžiagos Bromazepam, kas sudaro šios psichotropinės medžiagos didelį kiekį.

Byloje taip pat nustatyta, kad A. M. didelį kiekį psichotropinės medžiagos laikė, gabeno ir siuntė neteisėtai, ne medicinos tikslams. Psichotropinės medžiagos naudojimas medicinos tikslams pripažįstamas tais atvejais, kuomet psichotropinė medžiaga yra paskiriama gydytojo tikslu gydyti pacientą, tokios psichotropinės medžiagos paskyrimas yra fiksuojamas medicinos dokumentuose ir yra kontroliuojamas. Nagrinėjamu atveju, A. M. psichotropinę medžiagą Bromazepam laikė, gabeno ir siuntė neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, nebūdama medicinos darbuotoja. Byloje taip pat nustatyta, kad A. M. nebuvo įgijusi minėtas psichotropines medžiaga teisėtu būdu, vaistas Bromazepam nebuvo jai ar jos šeimos nariams paskirtas gydytojo bei nebuvo įgytas vaistinėse.

Aptartos aplinkybės patvirtina ir įrodo, kad A. M. psichotropinę medžiagą Bromazepam laikė, gabeno ir siuntė neteisėtai, ne medicinos tikslams. Nors pati A. M. parodė, kad tabletes Bromazepam siuntė dukrai gydytis, ši aplinkybė negali būti įvertinta kaip aplinkybė, panaikinanti A. M. baudžiamąją atsakomybę. Jau buvo minėta, kad A. M. nėra medicinos darbuotojas, psichotropinę medžiagą siuntė savo nuožiūra be gydytojo paskyrimo bei negalėjo kontroliuoti šios medžiagos tolimesnio naudojimo.

Byloje nustatyta, kad didelį kiekį psichotropinės medžiagos A. M. laikė, gabeno ir siuntė tikslu perduoti šią medžiagą kitam asmeniui, kas lemia išvadą, kad šiuos veiksmus A. M. atliko tikslu platinti psichotropines medžiagas.

Vertinant tyčios buvimą A. M. veiksmuose, t.y. vertinant ar A. M. suvokė savo veiksmų pavojingumą, teismas atsižvelgia į šiuo metu suformuotą Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką dėl tyčios apibrėžimo tokio pobūdžio bylose disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. 2013-06-26 Lietuvos aukščiausioje teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-7-201/2013 (kurioje buvo vertinami asmens veiksmai dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) nurodyta, kad tiesioginė tyčia asmens veikoje dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis konstatuojama ir tais atvejais, kai asmuo bendrais bruožais suprato, kad jo laikomos medžiagos yra psichotropinės.

Nagrinėjamoje byloje besąlygiškai nustatyta, kad A. M. suvokė, kad jos laikomos, gabenamos ir siunčiamos tabletės turi medžiagos pavadinimu Bromazepam, suvokė tablečių Bromazepam poveikį bei šių tablečių paskirtį. Jos suvokimą patvirtina tos aplinkybės, kad pati A. M. yra pašto darbuotoja, pagal darbo pobūdį yra susipažinusi su draudžiamų siųsti daiktų sąrašais. Tai, kad A. M. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį taip pat patvirtina ir tos aplinkybės, kad siuntą su psichotropinėmis medžiagomis A. M. siuntė pasinaudodama savo, kaip pašto darbuotojais, padėtimi, nefiksuojant siuntos, o pačią siuntą suformavo tokiu būdu, kad būtų sunkiau aptikti siunčiamas Bromazepam tabletes, įdėdama į siuntą peilių rinkinį ir drabužius. Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad A. M. psichotropinėmis medžiagos disponavo suvokdama savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, t.y. veikė esant tiesioginei tyčiai.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. M. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalies požymiai.

Įvertinant byloje nustatytas įvykio aplinkybes ir pačios A. M. parodymus dėl minėto kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo, teismas vertina, kad iš A. M. nusikalstamos veikos aprašymo turi būti pašalinta jai inkriminuotas alternatyvus nusikalstamos veikos padarymo būdas – neteisėtas psichotropinės medžiagos įgijimas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (2009-10-20 LAT nutartis Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.) pripažįstama, kad alternatyvus nusikaltimo disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis padarymo būdas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas asmens veikoje gali būti konstatuojamas tais atvejais, kai byloje yra nustatytos aplinkybės, kuriomis asmuo įgijo narkotines ar psichotropines medžiagos. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, kuriomis A. M. įgijo psichotropines medžiagas, nėra nustatytos. Byloje yra neginčijama nustatyta, kad A. M. 2015-08-12 laikė, gabeno ir siuntė psichotropines medžiagas tikslu jas platinti, tačiau nėra nustatyta, kokiomis dienomis, kokioje vietoje, kokiu būdu, kokiu tikslu A. M. šias psichotropines medžiagas įgijo. Pačios A. M. parodymai šioje dalyje negali būti vertinami patikimais. Jos parodymus dalyje dėl to, kad tabletes Bromazepam ji įgijo su receptais, kuriuos išrašė gydytoja E. L., iš esmės paneigė pati E. L., kuri parodė, kad tabletes Bromazepam galėjo išrašyti vienu atskiru atveju, tačiau negalėjo išrašyti tiek psichotropinės medžiagos, kiek rasta pas A. M.. Be to, medicininiai dokumentai – A. M., jos vyro ir dukros sveikatos istorijos patvirtina, kad vaistas Bromazepam šiems asmenims paskirtas nebuvo.

Tokiu būdu, byloje nėra tiksliai nustatytos aplinkybės, kuriomis A. M. įgijo psichotropines medžiagos, byloje taip pat nėra nustatyta, kad jau psichotropinės medžiagos įgijimo metu A. M. turėjo tikslą šias psichotropines medžiagas platinti. Nenustačius šių nusikalstamos veikos konstatavimui būtinų požymių, psichotropinės medžiagos įgijimas, kaip alternatyvus nusikalstamos veikos padarymo būdas iš A. M. nusikalstamos veikos aprašymo šalintinas.

Kaltinamuoju aktu A. M. veiksmai siunčiant psichotropines medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę buvo kvalifikuoti kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje padarymas. Teismo vertinimu, toks A. M. veikos kvalifikavimas yra teisingas. Nustatyta, kad A. M. psichotropines medžiagas siuntė dukrai į Jungtinę Karalystę, tokiu būdu suvokė, kad šios psichotropinės medžiagos yra siunčiamos ir bus gabenamos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. A. M. psichotropinėmis medžiagomis disponavo neteisėtai, neturėjo leidimo gabenti šias psichotropines medžiagas per Lietuvos respublikos valstybės sieną, psichotropines medžiagas siuntė nepateikdama jas muitinės kontrolei ir siekiant tokios muitinės kontrolės išvengti. Jos padaryta nusikalstama veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi psichotropinės medžiagos buvo rastos Kauno teritorinės muitinės pareigūnų AB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini). A. M. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalies, 199 straipsnio 2 dalies ( straipsnio redakcija galiojusi iki 2016-01-01) numatyti sudėties požymiai.

Sunkinančių A. M. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nors A. M. nenurodė, kokiomis tiksliai aplinkybėmis ji įgijo psichotropinę medžiagą, pašalinus iš jos veikos aprašymo neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą, bei atsižvelgiant į jos elgesį bylos nagrinėjimo metu, į duotus parodymus, į išreikštą nuoširdų gailėjimosi, teismas vertina, kad egzistuoja jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis.

Skiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jos veiksmų tikslus ir motyvus, į A. M. asmenybę. A. M. padarė du sunkius nusikaltimus, šiuos nusikaltimus padarė esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, anksčiau neteista, dirba, yra ištekėjusi ir turi šeimą. Sprendžiant bausmės klausimą teismas taip pat atsižvelgia į A. M. amžių ir šeimyninę padėtį, į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytos nusikalstamos veikos bei į pačios A. M. paaiškinimus, dėl kokios priežasties ji siuntė psichotropines medžiagas savo dukrai N. V.. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į kaltinamosios A. M. asmenybę, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalies ir BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų bausmių paskyrimas nagrinėjamoje byloje aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų keliamų tikslų. Teismo vertinimu, A. M. atžvilgiu visi bausmės tikslai bus pasiekti netaikant jai realios laisvės atėmimo bausmės. A. M. atžvilgiu taikytina Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis, paskiriant jai švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytus nusikaltimus. Atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes A. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Paskirtos bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindais, kadangi buvo padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl 54.08 Eurų priteisimo valstybės naudai už A. M. teisinę gynybą. Atsižvelgiant į Lietuvos respublikos BPK 51 straipsnio ir BPK 106 straipsnio nuostatas bei į tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba A. M. buvo teikiama teismo, nagrinėjančio bylą, sprendimu, išlaidos, atsiradusios iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš A. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ,298 str., 302 str.

nusprendė:

A. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2016-01-01) ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę A. M. skirti 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant A. M. per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Kardomąją priemonę A. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, dėžutę, po tyrimo likusį psichotropinės medžiagos Bromazepam kiekį, saugomus Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (duomenys neskelbtini), sunaikinti .

Teismo išlaidų, atsiradusių iš valstybinės garantuojamos teisinės gynybos teikimo, iš A. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.