Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. E. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. P. T., E.A. T. – M. D., St. L. T., C. P. T. ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuoti asmenys L. P. T., E. A. T. – M. D., S. L. T., C. P. T. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, neprieštaravo, kad pareiškimas būtų patenkintas. Nurodė, jog E. S. T. dar būdamas gyvas nurodė, jog nori, kad pareiškėjai po jo mirties liktų jam nuosavybės teise priklausę žemės sklypai. Pareiškėja iki tėvo mirties padėjo jam rūpintis žemės sklypais, ji vienintelė turi Lietuvos Respublikos pilietybę, aktyviai domisi protėvių istoriniu palikimu bei giminės palikimu. Pareiškėja iki šiol rūpinasi žemės sklypų panauda bei nuoma, nuomos sutartys po E. S. T. buvo tęsiamos, o J. G. buvo mokamas nuomos mokestis (el. b. medž. 33-35, 41-43, 45-47, 66-68 l.). Suinteresuoti asmenys bylą prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant teismo posėdyje, teismo posėdyje nei vienas nurodytas suinteresuotas asmuo nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) E. S. T. ir L. P. P. gimė pareiškėja K. E. T. (el. b. medž. 7-9 l.). Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 15-17 l.), po kurio mirties atsirado palikimas, kurį be kita ko sudaro 15.2000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 18-19 l.) (toliau - Žemės sklypas Nr. 1), ir 13.4600 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 20 l.) (toliau - Žemės sklypas Nr. 2) (toliau kartu – Žemės sklypai). Kad po E. S. T. mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė į notarą patvirtina išrašas iš Testamentų registro (el. b. medž. 53 l.). Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki pareiškėjos tėvo mirties 2013 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutarties (el. b. medž. 21-22 l.) pagrindu ŽŪB „Vilkvedis“ bei 2011 m. gruodžio 7 d. panaudos sutarties pagrindu (el. b. medž. 18-19, 29 l.) medžiotojų klubas „Meleta“ naudojosi Žemės sklypu Nr. 1. Medžiotojų klubas „Meleta“ 2011 m. gruodžio 7 d. panaudos sutarties (el. b. medž. 20 l.) pagrindu taip pat naudojosi Žemės sklypu Nr. 2. Ūkininkas H. S. raštu nurodė, kad Žemės sklypu Nr. 2 jis naudojosi nuomos sutarties, kurią jis sudarė su E. S. T. atstovu J. G., pagrindu (el. b. medž. 24 l.). ŽŪB „Vilkvedis“, ūkininkas H. S. ir medžiotojų klubas „Meleta“ raštu taipogi nurodė, kad abiem Žemės sklypais naudojasi ir po pareiškėjos tėvo mirties (el. b. medž. 23-24, 29 l.), o prie pareiškimo pridėti vietinio mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ūkininkas H. S. 2015 m. gruodžio 15 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. lapkričio 10 d., 2018 m. lapkričio 16 d., tikėtina už Žemės sklypo Nr. 2 naudojimą mokėjo J. G. nuomos mokestį (el. b. medž. 25-28 l.).

6. Liudytojas J. G. teismo posėdyje patvirtino, kad E. S. T. 2012 m. buvo išdavęs jam ir pareiškėjai, kuri yra liudytojo pusseserė, įgaliojimą klausimams dėl Žemės sklypų naudojimo spręsti. E. S. T. minėjo, jog Žemės sklypus po mirties paliks pareiškėjai, nes ji domėjosi jų nuoma, rūpinosi, kad jie būtų naudojami. E. S. T. ir pareiškėja buvo kartu atvykę į Lietuvą, ieškojo Žemės sklypų nuomininkų, su jais aptarė nuomos sutarčių sąlygas. Pasak liudytojo, jis prižiūrėjo nuomos sutarčių vykdymą, jam nuomininkai pervesdavo nuomos mokestį, o jis nuomos mokestį pervesdavo pareiškėjai bei sumokėdavo žemės mokestį. Po E. S. T. mirties, pareiškėja toliau rūpinosi, kad būtų naudojami Žemės sklypai, nuomos sutartys tęsiamos. Su ūkininku H. S. nuomos sutartis buvo sudaryta prieš 10 metų, ir kas 2-3 metai nuomos sutartis buvo pakeičiama ir pratęsiama. Pagal paskutinę nuomos sutartį minėtas ūkininkas įsipareigojo kiekvienais metais mokėti 120,00 – 130,00 Eur nuomos mokestį už 1 ha žemės, kurį moka iki šiol. ŽŪB „Vilkvedis“ nuo 2016 m. nuomos mokesčio nemoka, tačiau pažadėjo jį visą sumokėti, kai bus priimtas palikimas. Paaiškino, jog pareiškėja po tėvo mirties aktyviai domėjosi dėl jo palikimo priėmimo: iš pradžių kreipėsi į ambasadą, kur jai buvo paaiškinta, jog palikimą ji gali priimti tiek kreipdamasi į notarą, tiek ir priimdama palikimą faktiniu valdymu, 2018 m. pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jai buvo paaiškinta, kad ji praleido terminą palikimui priimti ir ji turinti kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėjo, kad dėl Žemės sklypų nuomos ir naudojimo jis nuolat bendrauja su pareiškėja telefonu, susirašinėja elektroniniais laiškais, pareiškėja paskutinį kartą Lietuvoje buvo 2014 m., o jis lankėsi pas pareiškėją 2019 m. Šie liudytojo parodymai patvirtino pareiškime bei pareiškėjos atstovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais tiek iki tėvo mirties, tiek ir jam mirus rūpinosi Žemės sklypų priežiūra, naudojimu, mokesčių už Žemės sklypus mokėjimu, jos pavedimu buvo tęsiamos nuomos sutartys, iš nuomos teisinių santykių ji gavo naudos: buvo mokamas nuomos mokestis bei užtikrinta, kad Žemės sklypai būtų naudojami pagal tikslinę jų paskirtį.

7. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

8. Pareiškėja, mirus jos tėvui E. S. T., pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, nes per įgaliotinį J. G. toliau prižiūrėjo, tvarkė nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, t. y., valdė ir naudojo palikėjo turtą. Teise valdyti šį turtą pareiškėja naudojasi iki šiol. Kiti pirmos eilės įpėdiniai bei E. S. T. sutuoktinė nepareiškė pretenzijų pareiškėjai dėl turto valdymo, taip pat per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl tėvo/sutuoktinio palikimo priėmimo.

9. Tai reiškia, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo E. S. T. mirties, tačiau pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises.

10. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

11. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusiojo tėvo E. S. T. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus E. S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) K.E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo E. S. T. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti iš karto po tėvo mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.