Utenos apylinkės teismo sprendimas

procesinio dokumento kategorija 75.4.3.,75.8.,75.9., 78.2.1,116.1.

VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 24d.

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, sekretoriaujant Gražinai Laucevičienei, dalyvaujant vertėjai Janinai Damanskienei, ieškovei N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos atstovei advokatei Natalijai Kucharevai, Visagino savivaldybės vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei Elvyrai Šmakovai, teismo posėdyje, išnagrinėję civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai ir šaukimas atvykti į teismo posėdį įteikti viešai apie tai paskelbiant spaudoje. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė paaiškino, kad su vyru gyveno Anglijoje, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių išlaikyti šeimą, dirbti nenorėjo, todėl teko grįžti į Vilnių. Po trijų mėnesių sugrįžo į Visaginą pas tėvus, nes nepratęsė buto nuomos, vaiką reikėjo leisti į darželį, vyras neišlaikė. Susirado darbą Anglijoje dabar ten ir gyvena, vaikas lanko darželį, yra aprūpintas, nieko jam netrūksta. Mano, kad tėvas taip pat turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nors pinigų jai ir netrūksta.

Liudytoja K. S. parodė, kad dukra su vyru negyvena nuo 2008m. rugsėjo. Dukrą ir anūką išlaikė kol dukra neįsitvirtino Anglijoje po ko išsivežė ir vaiką. Dukros vyras jokios pagalbos šeimai neteikė. Paskutinį kartą atsakovą matė 2009m. lapkričio mėnesį, kada buvo atvažiavęs su draugais. Mano, kad dėl dukros šeimos iširimo kaltas žentas.

Liudytojas J. S. parodė, kad kol nebuvo anūko, santykiai dukros šeimoje buvo lyg ir normalūs, o gimus vaikui, žentas niekur nedirbo, niekuo nepadėjo. Matė jį prieš 3 metus.

Visagino savivaldybės vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad šeimą žino nuo 2009 metų, nes buvo nustatyta išvykimo globa. Tarnyba ieškojo atsakovo, tačiau pastarasis slapstėsi, vengė bendrauti. Šeimai nepadeda. Pilnai palaiko ieškovės ieškinį.

Santuokoje yra įgytas turtas automobiliai: Mersedes benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1983m. gamybos, 100Lt vertės ir automobilis Mersedes benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1980m. gamybos, 100Lt vertės, kuriuos ieškovė prašo priteisti atsakovui neprašydama kompensacijos.

Santuokoje 2007-03-06 gimė sūnus– G. V..

Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (LR CK 3.28 str.), todėl privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (LR CK 3.27 str. 1d.).

Šalys daugiau kaip metai neveda bendro ūkio, neturi bendrų poreikių, gyvena kiekvienas atskirą savo gyvenimą, turi kitus artimus jiems žmones.

Nuo santuokos sudarymo yra parėję daugiau nei vieneri metai, ieškovė turtą palieka atsakovui nereikalaudama už tai kompensacijos, sutuoktiniai veiksnūs, reikalavimo dėl sutuoktinių išlaikymo nepareikšta. Sutuoktiniai kreditorinių įsiskolinimų neturi. Dėl to, vadovaujantis LR CK 3.55 str.1d. 1p., sutuoktinių santuoka nutrauktina.

Teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, neteikdamas paramos vaikui ir savo žmonai auginančiai mažametį bendrą vaiką, nesirūpindamas šeimos gerove, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (LR CK 3.60 str. 2d.).

Po santuokos nutraukimo, šalims paliktinos turimos pavardės, (LR CK 3.69 )

Šalys turi nepilnametį vaiką.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nutraukiant santuoką tarp vaiko tėvų, teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

Kadangi vaikas šiuo metu gyvena kartu su ieškove kuri dirba, turi pakankamai lėšų išlaikyti save ir mažametį vaiką, juo rūpinasi, ir atsižvelgiant į Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vadovaudamasis vaiko interesais teismas mano, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina karu su ieškove.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.

Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įstatymo deleguota abiems tėvams (CK 3.192 str. 1 d.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje– kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulementi nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), orientaciniu kriterijumi, nustatant išlaikymo dydį, gali būti LR CK 6.461 str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu MMA yra 800Lt., taigi, preziumuojama, kad tokia suma reikalinga, kad būtų patenkinti būtiniausi minimalūs poreikiai.

Ieškovė paaiškino, kad jos gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai apie 2500Lt, iš kurių ji apie 700Lt skiria būsto nuomai, o kitus savo ir vaiko poreikiams. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį teismas neturi, tačiau nustatęs, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, Lietuvoje nedirba. Vienok, pastaroji aplinkybė neatleidžia jo nuo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo, minimaliai išlaikymui būtina suma.

Ieškovės prašoma priteisti 400 Lt dydžio suma vaiko išlaikymui yra protingo dydžio, leisianti vaikui tenkinti savo poreikius, interesus, atitinkančius jo amžių, ir užtikrinti tinkamą vaiko vystimąsi. Taip pat tenkintinas ieškoves reikalavimas priteisti įsiskolinimą vaikui išlaikyti nuo 2008m. rugsėjo 1d. teismui nustačius, kad, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui nebuvo teikiamas nuo 2008m. rugsėjo mėnesio toks prašymas tenkintinas priteisinat įsiskolinimą vaikui išlaikyti nuo 2008m. rugsėjo 1d., skaičiuojant po 400Lt už kiekvieną mėnesį.

Teismui, patenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 199Lt(šimtas devyniasdešimt devyni litai) sumokėtas žyminis mokestis, 1000Lt (vienas tūkstantis litų) advokato pagalbai apmokėti, 285,80 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt penki litai,80 centų)už skelbimus spaudoje (LR CPK 93 str. 1d.) Į valstybės pajamas iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos, sudarančios 18,00 Lt.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 2004 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl R. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti esamas pavardes- V., V..

Nepilnamečio vaiko G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio 2007-03-06, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su N. V..

Priteisti iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti po 400Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti N. V.. Priteisti N. V. išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 400Lt už mėnesį nuo 2008m. rugsėjo 1d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš R. V. priteisti N. V. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas 1484,80 (vienas tūkstantis keturi šimtai aštuoniasdešimt keturi litai, 80 centų ).

Į valstybės pajamas iš R. V. priteisti 18Lt (aštuoniolika litų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.