Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. C. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. C. ieškinį atsakovui T. P., išvadą duodančioms institucijoms Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, dėl vaiko pavardės ir įrašo civilinės būklės akte pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. Ieškovės nepilnametė dukra M. yra gimusi Lietuvoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl norėjo pavardę pakeisti ir Lietuvoje išduotuose vaiko dokumentuose. Ieškovė kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyrių, prašydama pakeisti dukros pavardę jos dokumentuose, pateikdama Jungtinėje Karalystėje išduotą 2010 m. birželio 17 d. Vardo keitimo aktą, tačiau buvo informuota, kad vaiko pavardės pakeitimui reikalingas abiejų tėvų sutikimas arba teismo sprendimas. Ieškovė, neturėdama galimybės sužinoti atsakovo nuomonės, kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą pagal savo ir dukters deklaruotą gyvenamąją vietą.

2. Teismas netinkamai taikė CPK 785 straipsnio 1 dalį. Reikalavimas Lietuvos Respublikos piliečiui papildomai turėti šioje valstybėje nuolatinę gyvenamąją vietą nepagrįstai susiaurintų šios normos taikymą ir būtų nepateisinamas valstybės, kuri išimtinai turi garantuoti savo piliečiams procesinę teisinę apsaugą tėvų ir vaikų teisinių santykių bylose, atžvilgiu. Teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino nepilnamečio vaiko interesus, nes vaikas šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje tik todėl, kad ieškovei savo laiku atsirado galimybė gauti ten darbo, be to, nepilnametė M. P. turi esminį ryši su Lietuva, ji yra Lietuvos pilietė, čia nuolat lankosi pas senelius, gyvenančius (duomenys neskelbtini), Lietuvoje lankėsi ir šios bylos iškėlimo metu, buvo išklausyta Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Ieškovė savo ir dukros M. P. išvykimą iš Lietuvos deklaravo tik po šios bylos iškėlimo teisme (2013 m. spalio 11 d.). Todėl teismas turėjo pagrindo dėl bylos jurisdikcijos spręsti pagal Reglamento Briuselis II a 12 str. 3 d. nuostatas.

3. Teismas, privalėdamas būti aktyvus šeimos kategorijos byloje, nesurinko duomenų apie reikšmingas faktines aplinkybes - kada atsakovas realiai išvyko iš Lietuvos, kokiose šalyse yra gyvenęs, duomenų apie jo padarytus teisės pažeidimus kitose valstybėse, ar atsakovas iš viso yra turėjęs gyvenamąją vietą ar darbą Jungtinėje Karalystėje, kokį nusikaltimą yra padaręs ir kiek laiko bus įkalintas, kokioje kalinimo įstaigoje jis šiuo metu yra ir kiek dar bus laikomas, ar nebus deportuotas iš Jungtinės Karalystės po bausmės atlikimo ir pan. Ieškovė net negalėtų inicijuoti teisminio proceso užsienyje, nes negalėtų nurodyti atsakovo buvimo vietos. Skundžiamos nutarties pripažinimas pagrįsta gali turėti įtakos tam, kad atsakovas ateityje modeliuos savo elgesį taip, kad ieškovė niekada negalės inicijuoti bylos - gali nuolat keisti gyvenamąsias vietas ir valstybes. Atsakovui procesinius dokumentus persiuntė Lietuvoje gyvenantys jo tėvai, taigi jo ryšys su Lietuva yra aiškus, atsakovas teismo paprašė jam skirtus procesinius dokumentus siųsti jo tėvams, atsakovas turi teisę ir pareigą pats pasirūpinti savo atstovavimu byloje ir tai gali padaryti tėvų pagalba, be to, atsakovas gali būti išklausytas ir dabartinėje jo buvimo vietoje - teismas turi teisę inicijuoti teisinės pagalbos prašymą Jungtinės Karalystės teisminėms institucijoms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamos bylos atveju kilo ginčas dėl ieškovės D. C. ieškinio teismingumo. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio.

Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra tarptautinis elementas, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek jų vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje. CPK 784 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. CPK 785 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Šios normos aiškinimas, siekiant nustatyti Lietuvos Respublikos teismų išimtinę jurisdikciją, turi būti grindžiamas nors vienos iš jos taikymo sąlygų, sietinų su viena iš ginčo šalių, nustatymu – arba Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimu, arba tos šalies nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimu Lietuvos Respublikoje, jei tai yra asmuo be pilietybės. Priešingas šios normos aiškinimas neatitiktų ja siekiamų tikslų įgyvendinimo – išimtinę Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją sieti su vienos iš ginčo šalių realiu ryšiu su Lietuva, kuris pasireiškia arba per pilietybę, arba per nuolatinę gyvenamąją vietą. Reikalavimas Lietuvos Respublikos piliečiui papildomai turėti šioje valstybėje nuolatinę gyvenamąją vietą nepagrįstai susiaurintų šios normos taikymą ir būtų nepateisinamas valstybės, kuri išimtinai turi garantuoti savo piliečiams procesinę teisinę apsaugą tėvų ir vaikų teisinių santykių bylose, atžvilgiu. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog bylos šalių buvimas Lietuvos Respublikos piliečiais sudaro pakankamą pagrindą pripažinti Lietuvos Respublikos teismų išimtinę kompetenciją pagal CPK 785 straipsnio 1 dalį.

Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam yra teisminga (CPK 782 str.). CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

Pirmosios instancijos teismą pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamos bylos teismingumui nustatyti yra taikomas 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr.2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“, kuris dar vadinamas reglamentu ,,Briuselis IIa“. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti minėtame Reglamente ir yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento preambulės 12 p., 8 str.). Taigi pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl, sprendžiant teismingumo klausimą, taikytini Reglamento 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 ir 9 straipsniai.

Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo bei jų dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Teisingumo teismas pripažįsta, kad „Nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka Reglamento 8 straipsnio 1 dalies prasme turi būti aiškinama taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Šiuo tikslu būtina atsižvelgti į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, sąlygas, priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbų žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje. Nurodė, jog siekiant atskirti nuolatinį gyvenimą nuo laikino buvimo, šio buvimo trukmė turi būti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas. Reglamente nenumatyta minimali trukmė. Iš tikrųjų nuolatinės gyvenamosios vietos perkėlimui į priimančią valstybę ypač svarbus suinteresuotojo asmens noras joje įkurti nuolatinį ar įprastą savo interesų centrą, ketinant jam suteikti stabilumo. Taigi gyvenimo trukmė yra tik rodiklis vertinant gyvenamosios vietos stabilumą, o tai vertinant turi būti atsižvelgiama į visas konkretaus atvejo aplinkybes. Mažamečio vaiko aplinka iš esmės yra šeiminė aplinka, kurią lemia referencinis asmuo ar asmenys, su kuriais vaikas gyvena ir kurie jį iš tiesų globoja ir juo rūpinasi. Todėl kai vaiką, kaip nagrinėjamoje byloje, iš tiesų globoja jo motina, reikia atsižvelgti, viena vertus, į gyvenimo šios valstybės narės teritorijoje ir motinos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis ir, kita vertus, būtent dėl vaiko amžiaus, į motinos geografinę bei šeiminę kilmę ir šeiminius bei socialinius jo ir vaiko ryšius toje valstybėje narėje. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamą vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas faktines aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenimis dabartinė ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko M. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2008 metų yra Jungtinėje Karalystėje, ji ten nuolat gyvena ir mokosi, kaip nuolatinė Jungtinės Karalystės gyventoja turi teisę į gydymą, taigi ten yra jos interesų centras. Ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra Jungtinėje Karalystėje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė naudojasi Jungtinės Karalystės suteiktomis socialinėmis garantijomis – gyvena valstybės suteiktame gyvenamajame name, kurio išlaikymo išlaidas pilnai padengia valstybė, bei pragyvenimui iš valstybės gauna socialines išmokas. Atsakovas T. P. 2012-11-16 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Taigi, ieškovės reikalavimai dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatyto yra teismingi Jungtinės Karalystės teismams. Todėl ieškovės argumentas, kad teismas turėjo jurisdikcijos klausimą spręsti pagal Reglamento 12 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento 1 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyta, kad šis reglamentas nėra taikomas išlaikymo pareigoms. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. P. 700 Lt per mėnesį nuo 2013 m. rugsėjo iki dukters pilnametystės, vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną, priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymo įsiskolinimą 25.200,00 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną. Išlaikymo pareigoms yra taikomas Tarybos reglamentas Nr. 44/2001. Teismai, turintys jurisdikciją pagal šį reglamentą, paprastai turės jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų taikydami Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, nustatyti šiame reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų. Tai reiškia, kad jurisdikcija turėtų pirmiausiai priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą. Kadangi jokių išimčių byloje nenustatyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra teismingas Jungtinės Karalystės teismams.

Teismas iš dalies pripažįsta teisingais apeliantės argumentus, kad ieškovės reikalavimui dėl nepilnametės dukros M. P. pavardės pakeitimo bei atitinkamų įrašų Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje pakeitimo priskirtini teismo procesams, kurių objektas yra įrašų valstybiniuose registruose galiojimas, ir tokiuose teismo procesuose išimtinę jurisdikciją pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 22 straipsnio 3 punktą turi valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teismai, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl dukters pavardės pakeitimo teismo sprendimu, yra teismingas tik Lietuvos Respublikos teismams. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinį dalyje dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo.

Šiaulių apygardos teisme 2015-04-14 gautas ieškovės D. C. ir atsakovo T. P. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Kadangi taikos sutartis šioje byloje nėra apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas, taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis civilinę bylą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo jurisdikcija. Ieškinio reikalavimai buvo pareikšti vienoje civilinėje byloje, šie reikalavimai nėra išskirti, todėl iš dalies tenkinant ieškovės atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama visoje apimtyje ir byla gražinama pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu

nutaria:

Ieškovės D. C. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.