Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. neteisėtu būdu versliškai bei stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos, o būtent:

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. Č. kaltę pripažino pilnai, gailėjosi. Jis nurodė, kad kaltinamajame akte aplinkybės nurodytos teisingai. Jis gaudavo iš J. L. grynuosius pinigus ir juos perduodavo E. M.. Kartai jis kreipdavosi į M., o kartais M. į jį. Jis ir M. turėjo iš to naudą. Jis užsidirbo daugiau nei 1200 JAV dolerių per metus. Pinigus ir įmonių rekvizitus kur reikėdavo pervesti pinigus duodavo J. L.. Per vieną kartą perduodavo nuo 6-7 tūkstančių iki 15-20 tūkstančių litais, būdavo ir didesnių sumų, sumos dažnaiusiai buvo panašios. Kiek pinigų pervesta iš viso negali pasakyti, nes jis jų neregistruodavo, jo tikslas buvo gauti 1 procentą, kurį jis ir pasiskaičiuodavo. Užsibaigė visi šie reikalai, kai buvo pradėta bendrauti su FNTT.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. Č. įvykdyta nusikalstama veika be jo prisipažinimo įrodyta surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, bylos nagrinėjimo metu ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu S. Č. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad savo neteisėtais veiksmais padėjo pranešime apie įtarimą nurodytam J. L. neoficialiai pervesti pinigus į užsienį. Maždaug prieš 5-6 metus, tikslios datos neprisimena, susipažino su kiniečiu, vardu J. L.. Su J. L. bendravo apie kartą per mėnesį telefonu, kartais susitikdavo, tačiau artimais draugais nebuvo. Galimai 2010 metų pabaigoje, vieno pokalbio metu, J. L. S. Č. paklausė, ar jis žino kokią nors įmonę, kuri galėtų atlikti mokėjimo pavedimą per banką į Kiniją. Kodėl J. L. to reikėjo, jis S. Č. neaiškino, o pats S. Č. neklausė. Kokia buvo pervedamų pinigų kilmė, J. L. S. Č. neaiškino. Tuomet jis iškart J. L. nieko neatsakė, nes tokių pažįstamų ar galimybių, kad būtų galima pervesti pinigus į Kiniją, S. Č. neturėjo. Tokia galimybė atsirado tik apie 2011 m. pradžioje, kuomet S. Č. buvo pasikalbėjęs su savo senu pažįstamu E. M.. Pastarąjį jis pažinojo nuo studijų laikų. Jie buvo draugai. Apie 2011 metų sausio mėn. vieno pokalbio metu E. M. užsiminė, kad būna situacijų, kai įmonei, neįvardindamas jos pavadinimo ar kitų duomenų, prisireikia skubiai grynųjų pinigų, kurių įmonės sąskaitoje neturi, bet turės. Tada S. Č. prisiminė pokalbį su J. L.. E. M. pasakė, kad paklaus pas vieną žmogų, nenurodydamas, kad tai J. L., gal jis norės duoti grynųjų pinigų už pavedimą į sąskaitą, tai yra pasikeisti grynuosius pinigus į sąskaitinius. Tada S. Č. susiekė su J. L. ir pasakė, kad žino žmogų, nenurodydamas, kad tai jo pažįstamas E. M., kuris galėtų atlikti pavedimą į Kiniją. J. L. sutiko pasinaudoti šita paslauga. S. Č., kaip tarpininko, atlygio su J. L. neaptarinėjo - sutarė, kad kokią grynųjų pinigų sumą J. L. duos S. Č., tokia bus pervesta į jo nurodytą sąskaitą, atminusuojant banko mokesčius. Su E. M. S. Č. sutarė, kad už tarpininkavimą gaus 1 procentą nuo visos sumos. S. Č. tarpininkavimas vyko tokiu būdu: S. Č. skambindavo E. M., pasakydavo pinigų sumą, kuri jam reikalinga grynais ir kokia valiuta. Tada S. Č. susisiekdavo su J. L., klausdavo, ar jis turės tokią pinigų sumą ir į kokią sąskaitą pervesti. Jeigu J. L. turėdavo pinigus, S. Č. atvažiuodavo pas jį, paimdavo pinigus ir sąskaitos numerį. Gautus iš J. L. pinigus nuveždavo E. M., kuriam atiduodavo J. L. perduotus banko sąskaitos numerius. Prie E. M. S. Č. atsiskaičiuodavo savo dalį - 1 procentą nuo atvežtos sumos, ir pinigus paduodavo jam. Pinigai tarp S. Č. ir J. L. bei E. M. buvo perduodami įvairiose Vilniaus vietose, tačiau kuriose tiksliai, jau nepamena. Kaip toliau E. M., ar kokie jo pažįstami, padarydavo pavedimų į J. L. nurodytą sąskaitą Kinijoje, S. Č. nežinoma, nes tuo nesidomėjo. Pranešime apie įtarimą nurodytas A. J. S. Č. yra nežinomas ir su juo jam pačiam bendrauti neteko. Kokiu būdu ir per kokių įmonių sąskaitas pinigai buvo pervedami į Kiniją, S. Č. nežino. E. M. jam apie tai nieko nesakė, tik informuodavo jį, kad pinigai yra pervesti. Po atliktų pervedimų S. Č. atvažiuodavo pas jį, paimdavo mokėjimo pavedimo kopiją ir nuveždavo šį dokumentą J. L.. Kokios įmonės buvo nurodytos mokėjimo pavedimuose, pasakyti negali, nes jų neskaitė. Tokiu būdu, J. L. gaudavo patvirtinimą, kad pinigai yra pervesti į Kiniją. J. L. ir E. M. jis tarpusavyje supažindinęs nebuvo, todėl jie vienas kito nepažinojo. Iš kur ir kaip J. L. gaudavo pinigus, ir už ką jo prašymu buvo atliekami pervedimai į Kiniją, S. Č. nežinoma. Pastarasis apie tai S. Č. nieko neaiškino. Ar tie pinigai buvo susiję su kokia nors nusikalstama veikla, S. Č. nežinoma. Tačiau jis suprato, kad nurodyti pinigų perdavimai per jį ir tolimesnis jų pervedimas į Kiniją yra neoficialūs ir ne visai teisėti, nes nebuvo atliekami oficialiai per Lietuvoje veikiančius bankus ar kitas kredito įstaigas, kurios ir užsiima tokiomis operacijomis, o buvo atliekami neoficialiai, neįforminant jokių dokumentų, per J. L. ir E. M.. Taip pat S. Č. suprato, kad jo iš tokio tarpininkavimo gautas uždarbis taip pat yra neoficialus ir nedeklaruotas M. K. tiksliai datomis ir kokiomis konkrečiai sumomis per S. Č. buvo perduodami pinigai iš J. L. E. M., tiksliai neprisimena. Tokių pinigų pervedimų buvo nuo 10 iki 15 kartų. Pinigai buvo perduodami įvairiomis valiutomis, tai JAV doleriais, tai eurais. Per vieną kartą perduotinų pinigų sumos svyruodavo ir atitikdavo 3000 - 20000 eurų sumą. Vidutiniškai per vieną kartą perduotinų pinigų suma sudarydavo apie 10000 eurų. Jokie dokumentai ar bent rašteliai dėl pinigų perdavimo tarp S. Č., J. L. ir E. M. surašomi nebuvo, nes viskas vyko pasitikėjimo pagrindu (1 t., b. 1. 84-85, 94-95, 98).

J. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jo vadovaujama UAB „Linjana“ vykdė prekių pirkimus - pardavimus. Visas prekes UAB „Linjana” realiai pirko iš Kinijos įmonės „Wenzhou F. T. Corp”. Tas prekes jis išparduodavo įvairiems savo pirkėjams Lietuvoje, kurie su juo atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Kadangi šie atsiskaitymai nebuvo įforminti oficialiais dokumentais, šiuos grynuosius pinigus jam reikėjo neoficialiai pervesti į Kiniją. Tokiems pervedimams jis surado S. Č.. Toliau jis perduodavo tokius pinigus S. C., o pastarasis organizuodavo šių pinigų pervedimą į Kiniją. Kokiu būdu S. Č. tai darydavo, jam nežinoma. Tik vėliau iš Kinijos įmonės jis sužinodavo, kad pinigai yra pervesti. Kiek prisimena, per vieną kartą S. Č. jis perduodavo nuo 6000-7000 Lt iki 15000-20000 Lt įvairia valiuta. Iš viso tokiu būdu per S. Č. buvo perduota ir į Kiniją pervesta apie 300 000 Lt (1 t., b. 1. 14-20).

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. paaiškino, kad 2011 m. pradžioje jo pažįstamas S. Č. paprašė padėti pervesti pinigus už kažkokias prekes S. Č. verslo partneriams į Kiniją. Jis S. Č. gerai pažinojo, nes buvo pažįstami nuo 1993 m. ir juos siejo draugiški santykiai, nors jokių verslo reikalų neturėjo. Už ką ir kokiems verslo partneriams reikėjo pervesti pinigus, S. Č. nesakė. Apie galimą pinigų pervedimą E. M. paklausė kito savo pažįstamo, A. J., dirbančio UAB „G. T.” direktoriumi. A. J. sutikus padėti pervesti pinigus į Kiniją, toliau 2011-2012 m. per E. M. vyko grynųjų pinigų perdavimai, po ko tie pinigai buvo pervedami į Kiniją. Faktiškai E. M. tarpininkaudavo minėtiems asmenims vykdant pinigines operacijas, kuomet S. Č. perduodavo jam grynuosius pinigus, o jis, savo ruožtu, juos perduodavo A. J., kad šis juos per banko sąskaitas pervestų į S. Č. nurodytų Kinijos įmonių banko sąskaitas. Grynuosius pinigus S. Č. per 2011-2012 m. jam buvo perdavęs, o jis, savo ruožtu, perdavė A. J. apie 12 kartų, t. y. 2011 m. apie 6 kartus bei 2012 m. apie 6 kartus. Bendra 2011-2012 m. S. Č. per jį A. J. perduotų grynųjų pinigų suma buvo ne mažesnė negu 120 000 JAV dolerių. Grynieji pinigai būdavo ne tik JAV doleriais, bet ir kitomis valiutomis, t. y. eurais ar litais. Prisimena, kad per vieną kartą per jį perduodamų pinigų suma svyruodavo nuo 7000 iki 20 000 JAV dolerių. Jokie oficialūs dokumentai ar kokie nors rašteliai dėl perduodamų pinigų išrašomi nebuvo. Kartu su pinigais S. Č. jam perduodavo lapukus, ant kurių buvo surašyti pinigų gavėjų banko rekvizitai. Nurodytus gavėjo rekvizitus bei duomenis apie tiems gavėjams pervestinų pinigų sumas A. J. jis persiųsdavo elektroniniu paštu į šio elektroninį paštą. Pačius pinigus, kuriuos jis gaudavo iš S. Č., A. J. jis perduodavo vėliau tiesiogiai Vilniuje (1 t., b. 1. 28-30).

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paaaiškino, kad vienu momentu jo pažįstamas L. V. buvo pasiteiravęs, ar nėra galimybės gauti grynųjų pinigų. Tokius pinigus jam pažadėjo rasti kitas pažįstamas E. M., tačiau su sąlyga, kad atitinkama perduodamų grynųjų pinigų suma bus pervesta į vienos užsienio įmonės sąskaitą. Toliau, kai L. V. reikėdavo grynųjų pinigų, o E. M. tuo pačiu reikėdavo pervesti pinigus į užsienį, vykdavo pinigų perdavimai ir pervedimai. Iš pradžių E. M. perduodavo jam grynuosius pinigus, kuriuos jis atiduodavo L. V.. Tuo pačiu metu, iš jo valdomos kompanijos „WorldPort C. L.” sąskaitos E. M. nurodytas sumas jis pervesdavo į E. M. nurodytų Kinijos įmonių sąskaitas. L. V. grynais perduotus pinigus pastarasis gražindavo jam (A. J.) pavedimais į jo valdomos kompanijos „WorldPort C. L.” sąskaitą. E. M. jam įvairia valiuta perduodamų grynųjų pinigų sumos per vieną kartą svyruodavo nuo 10 000 Lt iki 30 000 Lt. Bendrai E. M. prašymu į Kinijos įmonių sąskaitas jis buvo pervedęs ne mažiau 80 000 eurų (1 t., b. L 21-27).

Iš 2012-06-12 FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad UAB „Linjana“, į .k. 300579714, UAB „Livanta“, į. k. 302593552 atsakingi asmenys didžiąją dalį gautų pinigų H. W., J. L. perduoda S. Č., o šis perduoda E. M.. Pastarasis S. Č. jam H. W. ir J. L. perduotus grynuosius pinigus perduoda UAB „G. T.“, į. k. 110786232, direktoriui A. J., kuris gautas pinigines lėšas panaudoja asmeninėms reikmėms bei tuo pačiu iš užsienio šalyse esančių UAB „G. T.“ dukterinių kompanijų atsiskaitomųjų sąskaitų atitinkančią perduotai grynųjų pinigų sumą už tariamai įvykusius sandorius perveda į Kinijos bei Vengrijos Respublikos įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas atsiskaitymui už realiai UAB „Linjana“, į. k. 300579714, UAB „Livanta“, į. k. 302593552, įsigyjamas prekes. Taip pat nurodoma, kad nusikalstamą veiką dėl prekių pirkimo pardavimo organizuojant J. L. bei nusikalstamą veiklą dėl pinigų pervedimų prekių užpirkimui organizuojant S. Č., laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2012-06-01 UAB „Linjana“, į. k. 300579714, UAB „Livanta“, į. k. 302593552, vardu be prekių pardavimą patvirtinančių dokumentų parduota prekių bei pervesta iš užsienio kompanijų atsiskaitomųjų sąskaitų į Kinijos įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas daugiau, nei 1, 5 mln. Lt (1 t., b.l. 5).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog S. Č. be licencijos, pažeisdamas 1999-10-28 Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 7 str. nuostatą, kad „fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, draudžiama teikti šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas mokėjimo paslaugas“, vykdydamas J. L. prašymą pervesti jam perduotinus grynuosius pinigus į Kinijoje esančių įmonių banko sąskaitas, kreipėsi į E. M., sutikusį per savo pažįstamą A. J. organizuoti tokius pervedimus, ne mažiau kaip per 12 kartų be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų iš J. L. gavo ir E. M. perdavė ne mažiau 120000 JAV dolerių (pagal Lietuvos banko 2012-11-27 valiutų keitimo kursą - 92516,21 Eur) grynais, kurie vėliau padedant E. M. ir jo pažįstamam A. J. per tyrimo metu nenustatytą sąskaitą užsienio kompanijos „World P. C. limited“ banko sąskaitą buvo pervesti į J. L. nurodytų Kinijoje esančių įmonių banko sąskaitas, ir, tokiu būdu, teikdamas mokėjimo paslaugas S. Č. iš šios neteisėtos veiklos gavo ne mažiau 1200 JAV dolerių (pagal Lietuvos banko 2012-11-27 valiutų keitimo kursą - 925, 16 Eur) pajamų.

Be S. Č. pilno prisipažinimo tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto E. M. paaiškinimai. Jis nurodė, kad E. M. tarpininkaudavo asmenims vykdant pinigines operacijas. Kuomet S. Č. perduodavo jam (E. M.) grynuosius pinigus, jis savo ruožtu perduodavo A. J., kad šis juos per banko sąskaitas pervestų į S. Č. nurodytų Kinijos įmonių banko sąskaitas. Grynuosius pinigus S. Č. per 2011-2012 m. jam buvo perdavęs, o jis savo ruožtu perdavė A. J. apie 12 kartų ne mažesnę negu 120 000 Jam dolerių. Per vieną kartą perduodamų pinigų suma svyruodavo nuo 7000 iki 20 000 JAV dolerių. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. iš esmės patvirtino tiek kaltinamojo, tiek E. M. paaiškinimus. Jis nurodė, kad kai L. V. reikėdavo grynųjų pinigų, o E. M. tuo pačiu reikėdavo pervesti pinigus į užsienį, vykdavo pinigų perdavimai ir pervedimai. E. M. jam perduodamų grynųjų pinigų sumos per vieną kartą svyruodavo nuo 10 000 iki 30 000 Lt. Nors asmenys nurodo perduodamų per vieną kartą pinigų sumas skirtingas, tačiau ir J. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kiek jis prisimena per vieną kartą S. Č. perduodavo nuo 6000-7000 Lt iki 15000 iki 20000 Lt įvairia valiuta. Iš viso tokiu būdu per S. Č. buvo perduota ir į Kiniją pervesta apie 300 000 Lt

Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti šių asmenų parodymais, nes iš esmės jų visuma sutampa ir atskleidžia neteisėtą grynųjų pinigų judėjimo schemą.

BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tik tam, kas neteisėtos ekonominės veiklos ėmėsi versliškai ar stambiu mastu. Šie požymiai, rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumo laipsnį, yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į sąlyginai ilgą laikotarpį – daugiau nei metus, pastovumą (kaltinamasis nurodė, kad pinigų perdavimai būdavo du, tris kartus į mėnesį), sumas (kaltinamasis patvirtino, jog suma kaltinamajame akte teisinga, t. y. apie 120 000 JAV dolerių). Aplinkybė, kad kaltinamasis pastoviai nuo perduodamos E. M. sumos gaudavo 1 procentą (1200 JAV dolerių per metus), į šį procesą buvo įtraukta keli žmonės (ne tik J. L., bet ir A. J., E. M.) bei į tai, kad šį pajamų gavimo būdą sustabdė pradėtas FNTT tyrimas dėl nusikalstamos veikos (kaip nurodė kaltinamasis „užsibaigė visi reikalai, kai buvo pradėta bendrauti su FNTT“) parodo neteisėtos veikos didesnį pavojingumo laipsnį. Teismo vertinimu, paminėtų duomenų pakanka, jog konstatuoti neteisėtus, tyčinius kaltinamojo S. Č. veiksmus organizuojant kaltinime nurodytomis aplinkybėmis perduotinų grynųjų pinigų pervedimą į Kinijoje esančių įmonių banko sąskaitas. Nėra abejonių, jog kaltinamasis pažeidė 1999-10-28 Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 7 str. nuostatą, kad „fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, draudžiama teikti šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas mokėjimo paslaugas“. Apie tai, kad draudžiama užsiimti tokia veikla, jeigu nesi „mokėjimo paslaugų teikėju“ (sąvoka įtvirtinta to paties įstatymo 6 straipsnyje) buvo kaltinamajam žinoma, nes jis turi aukštąjį išsilavinimą bei anksčiau dirbo banke, todėl abejonių nekyla, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad S. Č. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę pilnumoje pripažino ir gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamajame posėdyje gautas ir išnagrinėtas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašymą pateikė kaltinamasis ir prašė apklausti teisiamajame posėdyje galinčius už jį laiduoti asmenis. Teisiamajame posėdyje apklaustas G. Š. paaiškino, kad su S. yra pažįstami labai seniai, nuo studijų laikų. Jis su kaltinamuoju bendrauja kasdien, kadangi abu atvažiavę į Panevėžį, šiuo metu kaltinamasis užsiima žemės ūkiu, kalbėjosi su kaltinamuoju S. Č. ir jis padarė išvadas. Apklaustas teisiamajame posėdyje G. G. nurodė, kad sutinka laiduoti už S. Č.. Jis yra dirbęs Saugumo departamente, karinėje žvalgyboje, pažįsta S. seniai, nustebo sužinojęs apie jo nusikalstamą veiką, jis daugiau taip nedarys, užsiima žemės ūkiu.

Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b.l. 105), taigi, nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai buvo matyti iš jo elgesio teisiamojo posėdžio metu. Ši aplinkybė pripažinta, kaip jo atsakomybę lengvinanti ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, jog civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Teismas nustatė, kad kaltinamasis yra administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (b. l. 105-108) nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b.l. 105), jis vydo individualią žemės ūkio veiklą (b. l. 104).

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes - kaltinamojo parodymus teisme, jo nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog S. Č. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisme apklausti kaltinamojo draugai, kurie išreiškė norą perduoti kaltinamąjį jų atsakomybei pagal laidavimą. G. Š. bei G. G. yra neteisti (pateikė pažymas), buvę pareigūnai, artimai bendrauja su kaltinamuoju. Atsižvelgęs į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad G. Š. bei G. G. yra verti teismo pasitikėjimo asmenys ir gali daryti teigiamą įtaką savo draugui S. Č..

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam S. Č. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atleisti S. Č. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Laiduotojais paskirti G. Š., gimusį 1966-07-05 bei G. G., gimusį 1969-11-02.

Išaiškinti S. Č., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat išaiškinti S. Č., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. Š. bei G. G., kad vadovaujantis BK 40 str. 6 d., jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.