Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-535-825/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-14
Bylos Nr.
1-535-825/2015
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00872-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
L. K.
Nukentėjusysis
R. K.
Advokatai
Arnoldas Blaževičius
Baudžiamoji byla Nr. 1 1-535-825/2015Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00872-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.2.14.1.2.1.; 2.1.16.1.2.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, kaltinamajam L. K., kaltinamojo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiajam R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

kurioje L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, 2013 m. gruodžio 3 d. teistas Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. 2014 m. liepos 10 d., apie 18.00 val., prie Lampėdžių ežero, Kaune, atvirai, matant nukentėjusiajam R. K. ir liudytojai S. D., pagrobė nukentėjusiajam priklausančią piniginę, 20 litų vertės, su joje buvusiais 250 litų bei nuolaidų kortelėmis ,,Norfa“, ,,Maxima“ ir ,,Rimi“, neturinčiomis materialinės vertės, taip padarė nukentėjusiajam R. K. 270 litų turtinę žalą. Šiuose L. K. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178 str. 2 d.

Kaltinamasis L. K. savo kaltės nepripažino, ir parodė, kad nevogė jokios piniginės, nes nebuvo Lampėdžiuose. Liepos 11 d. buvo sesers, L. K., gimtadienis. Tėvai turėjo važiuoti į Klaipėdą, todėl šventė išvakarėse. Jis pats tą dieną atsikėlė po pietų, apie 13.00 val. Miegojo namie. Tą dieną buvo visi kartu, tėtis mėsą iškepė, mama tvarkėsi, sesė žaidė, pasėdėjo, pavalgė, nebuvo išvykęs iš namų. Tėvai išvažiavo liepos 11 dieną. Nežino, kaip pas R. K. atsidūrė jo asmens dokumentai, nes juos pametė. Maždaug liepos 15 d. pažiūrėjo, kad nėra paso. Po 1 ar 2 dienų išėjo išsiimti laikiną pažymėjimą. Po kelių dienų paskambino iš policijos. O tikrą dokumentą gavo po mėnesio. Į Lampėdžius asmeniškai nevažiuoja, nepripažįsta karjero, nejudančio vandens. R. K. rado jo dokumentą, tai ir įvardino jį. Kaip ant paso matė, taip ir parašė. Asmens dokumentą pametė gal ir anksčiau, tik pasigedo liepos mėnesį, nes teises reikėjo laikyti.

Nukentėjusysis R. K. paaiškino, kad 2014 m. liepos 10 d., apie 16.00 val., su drauge S. D. atvyko prie Lampėdžio karjero. Pasitiesė pledą, pasidėjo piniginę, draugė dar tašę turėjo. Atvykęs pasidėjo piniginę ant pledo kampo ir pridengė pledo kampu. Piniginė tamsi, juodos spalvos, joje buvo 250 litų ir kortelė. Piniginė verta apie 20 litų. Po uždengimo piniginė šiek tiek matėsi. Šalia buvo keli žmonės, gal apie 10 - 20 žingsnių atstumu. Sugalvojo eiti pabraidžioti, nuo vandens buvo apie 15 - 10 žingsnių. Pamatė, kad įtartinas žmogus vaikščioja aplinkui, sukinėjasi. Vaikščiojo jis vienas. Atsigręžė ir pamatė, L. K. pasilenkęs griebė piniginę ir bėgo, o jis puolė vytis iš paskos. Bėgo link kelio. Kažką jam sakė, kad sustotų, prisivijo. L. K. iškart sureagavo. Gal už 20 - 30 metrų L. K. prisivijo, puolė gaudyt, čiupo už nugaros, tada jam iš kairės kišenės iškrito pasas, jis atsigręžė ir nubėgo, o jis pasą griebė. Pasas buvo L. K.. Nuotraukoje asmuo atitiko tą, kurį ir matė grobiant piniginę. Tada važiavo į policiją. Stresas buvo, todėl toliau nematė, kur jis nubėgo. Žala 270 litų padaryta. Tvirtai įsitikinęs, kad čia tas asmuo. Tiksliai negali pasakyti, kaip buvo apsirengęs. Tamsių plaukų. Kaltinamasis gręžiojosi atgal, todėl jo veidą įžiūrėjo. Gera diena buvo, saulėta. Patikslina, kad surado asmens tapatybės kortelę.

Liudytoja S. D. paaiškino, kad 2014 m. liepos 10 d. buvo Lampėdžiuose prie karjero. Atvyko su R. K.. R. K. turėjo piniginę, pledą. Krepšių neatsinešė. Buvo netoli nuo vandens. Piniginė buvo R. K.. Pridengė piniginę pledu, bet ji matėsi. Padėjo ir iškart nuėjo prie vandens. Buvo žmonių aplinkui. Pamatė įtartiną žmogų prie pledo, įtartinai vaikščiojo. Jis greitai pasilenkęs griebė už piniginės nuo pledo, todėl jo labai gerai nematė. R. K. vijosi, o jis bėgo. Netoli pabėgo. Iki ten kur išvažiavimas. Kaip R. K. jį pačiupo, nematė. R. K. greitai grįžo, sakė, kad kaltininkas pametė pasą, parodė pasą, ten kortelė buvo. Veidą matė. L. K. ir yra tas žmogus, kurio kortelė. Važiavo į policiją. Žmonės matė, bet niekas nesikišo, ten taip staigiai viskas įvyko. Niekas kitas nebandė vytis.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad 2014 m. liepos 10 d. sūnus visą dieną buvo kartu su jais, (duomenys neskelbtini), nes liepos 11 d. yra kito vaiko, L. K., gimtadienis ir liepos 11 d. turėjo važiuoti į Klaipėdą. Visi buvo namie. Nei vienas nebuvo išvykęs. Nebuvo pašalinių asmenų. Tik šeima buvo. Nepamena tiksliai, kada pradėjo švęsti, tortą valgė. Sūnus nuo 18.00 val. nebuvo išvykęs. Jie išvyko liepos 11 d. ryte į Klaipėdą. Išvyko trise, sūnus liko namie. Į pajūrį važiavo darbo tikslu. Gyveno, kur nuomojasi. Šeimos nariai telefonus turi. Tuo metu jos numeris buvo (duomenys neskelbtini), tas abonentas buvo darbo vietoje Klaipėdoje. Įmonėje apie 25 darbuotojus. Gal ir turėjo „Pildyk“ kortelę, bet numerio neatsimena. Liepos 11 d. vyras Vilniuje nebuvo, bet galėjo būti koks įmonės darbuotojas. Liepos antroje pusėje, sūnui reikėjo konkrečiai asmens kortelės, jos ieškojo, nerado, nes norėjo laikyti teises, sakė jam: „tu pats ieškokis“. Kaip tik birželio gale, jis klausė asmens kodo, nes jam reikėjo pasimokinti, nes be kodo kitaip neįeis į sistemą. Keista pasirodė.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad 2014 m. liepos 10 d. buvo (duomenys neskelbtini). Šeimoje ta diena įsimintina todėl, kad liepos 11 d. dukros gimtadienis. Taip sutapo, kad liepos 10 d. nusprendė švęsti. Liepos 11 d. buvo suplanavę kelionę. Pašalinių žmonių nebuvo. Apie 16.00 – 18.00 val. L. K. buvo namuose. Jis vėliau atsikėlė. Jis prisijungė prie jų vėliau, apie pietus. Atsikėlė gal 12.00 – 13.00 val. Sekančią dieną jis, žmona ir dukra išvyko į Klaipėdą. Klaipėdoje turi kur gyventi. Klaipėdoje buvo gal iki liepos galo. Iš Klaipėdos tom dienom gal ir galėjo išvykti. Verslas yra ne tik Klaipėdoje. Yra Kėdainiuose, Vilniuje. Negali pasakyti kokiu telefonu naudojosi. Tuo metu mobilaus neturėjo. Sūnus suaugęs, nežino, kokiu telefonu jis naudojasi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/509175) [2015-04-08]).

Nors kaltinamasis L. K. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Nukentėjusysis R. K. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nuosekliai, aiškiai, nedviprasmiškai aiškino, kad įvykio vietoje matė įtartiną žmogų, kuris vaikščioja aplinkui. Pamatė, kaip L. K. pasilenkęs griebė piniginę ir bėgo, o jis iš paskos vytis. Nukentėjusysis R. K. nurodė, kad kažką jam sakė, kad sustotų, prisivijo. Svarbiausia, kad L. K. iškart sureagavo į jį. Tai yra pagriebęs piniginę pradėjo bėgti. Nors L. K. neigia įvykdęs vagystę, t. y. nėra galimybės nustatyti iš paties asmens paaiškinimų, ar jis žinojo, kad nukentėjusysis R. K. suprato jo veiksmų pobūdį ir suvokė neteisėto turto pagrobimo faktą, tačiau to nepaisė, bet pagal nukentėjusiojo R. K. paaiškinimą akivaizdu, kad ne tik nukentėjusysis R. K. suvokė neteisėto turto pagrobimo faktą, nes puolė šaukdamas gaudyti L. K., bet ir L. K. suvokė ir žinojo, kad nukentėjusysis R. K. suvokė neteisėto turto pagrobimo faktą, tačiau to nepaisė. Tai patvirtina nukentėjusiojo R. K. nurodymas, kad L. K. iškart sureagavo, bėgdamas gręžiojosi atgal, net jo veidą įžiūrėjo. Teismas mano, kad, jei L. K. iš pradžių ketino veikti slaptai, vėliau, užkluptas nukentėjusiojo, jam matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-495/2013. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/772174) [2015-04-09]).

Todėl šiuo atveju vagystė laikytina baigta ne nuo akimirkos kai kaltininkas pačiupo turtą, bet kada jis su turtu pabėgo ir juo galėjo disponuoti.

Nukentėjusiojo R. K. parodymus patvirtino ir liudytoja S. D., kuri patvirtino nukentėjusiojo R. K. parodymus dėl įtartino žmogaus, kuris vaikščiojo aplinkui, bei patvirtino, kad nukentėjusysis R. K. vijosi L. K., bet jam nepavyko jo sulaikyti. Iš karto grįžęs nukentėjusysis R. K. parodė L. K. asmens tapatybės kortelę, paaiškindamas, kad ją pametė vagystę įvykdęs asmuo, L. K.. Pagal L. K. asmens tapatybės kortelę liudytoja S. D. taip pat, įvykio vietoje, pažino vagystę įvykdžiusį asmenį, L. K..

Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, jie nuo pat pradžių aiškūs ir nuoseklūs, teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Nežymūs asmenų parodymai: nukentėjusysis R. K. nurodo, kad liudytoja S. D. į įvykio vietą atsinešė krepšį, o liudytoja S. D. nurodo, kad ne, yra neesminiai, nes pagrobtas buvo ne krepšys, o piniginė, o dėl jos abiejų asmenų liudijimai pilnai atitinka.

Nukentėjusiojo R. K. liudijimą patvirtina ir jo pareiškimas (I tomas, 4 b. l.), kuriame jis, įvykio dieną, nurodo aplinkybes, kurias patvirtino teismo posėdžio metu, kad L. K. įvykdė vagystę, jo apklausos ikiteisminiame tyrime (I tomas, 7, 8, 9), daiktų pateikimo protokole (I tomas, 20 b. l.), kuriame nurodoma, kad įvykio dieną nukentėjusysis R. K. pateikė įvykio vietoje rastą L. K. asmens tapatybės kortelę, kuri apžiūrėta ir Apžiūros protokolas (I tomas, 21 – 23) patvirtina, kad asmens tapatybės kortelė yra L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Kaip patvirtina Akistatos protokolas (I tomas, 70 – 72 b. l.), nukentėjusysis R. K. savo parodymus patvirtino ir akistatos su L. K. metu.

Liudytojos S. D. liudijimą patvirtina ir jos apklausos ikiteisminiame tyrime (I tomas, 14, 15). Kad liudytoja S. D. pažino L. K., patvirtina ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (I tomas, 24 - 27 b. l.), kuriame nurodoma, kad liudytoja S. D. pažino L. K., kaip asmenį įvykdžiusį vagystę.

Teismas kritiškai vertina L. K. paaiškinimus, kad 2014 m. liepos 10 d., apie 18.00 val., prie Lampėdžių ežero, Kaune, įvykio vietoje nebuvo, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas kritiškai vertina liudytojų J. K. ir D. K. parodymus, kad 2014 m. liepos 10 d. visą dieną L. K. buvo kartu su jais, (duomenys neskelbtini), ne todėl, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes teisiamasis yra jų sūnus, ir jie kaip tėvai nenorėtų, kad sūnus būtų nuteistas, bet dėl to, kad jų parodymai yra nenuoseklūs, jų parodymuose yra esminių prieštaravimų. Liudytoja J. K. nurodo, kad liepos 11 d. vyras Vilniuje nebuvo, bet liudytojas D. K. nurodo, kad iš Klaipėdos tom dienom gal ir galėjo išvykti, nes verslas yra ne tik Klaipėdoje, bet ir Kėdainiuose, Vilniuje. Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad į pajūrį važiavo darbo tikslu, bet ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (I tomas, b. l. 16), kad į pajūrį važiavo atostogauti.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. teigė, kad negali pasakyti kokiu telefonu naudojosi ir net, kad tuo metu mobilaus neturėjo, bet liudytoja J. K. teismo posėdžio metu to nepatvirtino, bet patvirtino, kad ji naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris buvo 8 612 11202. Tą patį ji tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, tuo metu, ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 17 b. l.), nurodė, kad liudytojas D. K. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris buvo 8 611 56275. Teismo posėdžio metu buvo pateikti dokumentai (II tomas, 32 – 45 b. l.), kuriuose nurodoma mobiliojo ryšio telefonas, kurio numeris 8 611 56275, skiriamas bendram įmonės darbuotojų naudojimui (II tomas, 32 b. l.), atskiriems uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams (II tomas, 33, 34, 40, 42 b. l.). Mobiliojo ryšio telefonas, kurio numeris 8 611 56275, 2014 m. rugpjūčio 28 d. (II tomas, 43 b. l.), priskiriamas D. K., mobiliojo ryšio telefonas, kurio numeris 8 612 11202, J. K.. Kadangi uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu (II tomas, 41 b. l.) mobiliojo ryšio telefonai, kurių numeriai buvo 8 611 56275, 8 612 11202, buvo priskirti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos energetikos padaliniui, nenurodant konkrečių asmenų, teismas mano, kad patvirtinami liudytojos J. K. parodymai (I tomas, 17 b. l.), kad įvykio dieną liudytojas D. K. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris buvo 8 611 56275, o ji mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris buvo 8 612 11202.

Tai, kad mobiliojo ryšio telefonai, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)nuosavybė priklauso uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių valdybos pranešimas dėl informacijos pateiki (I tomas, 34 – 39 b. l.).

Esantys byloje mobiliojo ryšio telefonų abonentų skambučių išklotinės (I tomas, 40 – 56 b. l.), uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ atsakymas (I tomas, 58, 59 b. l.) dėl bazinių stočių (celių) adresų, koordinačių ir antenų veikimo, patvirtina, kad D. K. telefono abonentas fiksuotas 2014 m. liepos 10 d., nuo 09.56 val. iki 21.56 val., Klaipėdos miesto bazinėse stotyse, o 2014 m. liepos 11 d., nuo 11.51 val. iki 14.52 val., fiksuotas Vilniaus miesto bazinių stočių. J. K. telefono abonentas užfiksuotas 2014 m. liepos 10 d., nuo 10.56 val. iki 21.39 val., Klaipėdos miesto bazinėse stotyse, 2014 m. liepos 11 d., nuo 09.12 val. iki 19.05 val., fiksuotas Klaipėdos miesto bazinių stočių. L. K. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o, kad šis telefono abonentas priklauso jam, patvirtino L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (I tomas, 19 b. l.), išklotinėse nurodoma, kad 2014 m. liepos 10 d. įeinančios trumposios žinutės į L. K. telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iš J. K. priklausančio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais įrodymais yra paneigiama L. K. gynybinė versija, kad jis buvo visą dieną namuose ir, kad jo šeima visą 2014 m. liepos 10 d., buvo namuose (duomenys neskelbtini).

L. K. paaiškinimas, kad asmens tapatybės kortelė buvo pamesta iki 2014 m. liepos 10 d. paneigiamas Pranešimu apie dokumento kopiją (I tomas, 32 b. l.), kuriame nurodoma, kad dėl pamestos asmens tapatybės kortelės L. K. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Pasų poskyrį kreipėsi 2014 m. liepos 17 d., t. y. jau po įvykio. Tai, kad L. K. paaiškinimas, kad asmens tapatybės kortelė buvo pamesta, yra gynybinė versija, patvirtino ir liudytoja J. K., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad „liepos antroje pusėje, sūnui reikėjo konkrečiai asmens kortelės, jos ieškojo, nerado, nes norėjo laikyti teises, sakė jam: „tu pats ieškokis“, bet jau „kaip tik birželio gale, jis klausė asmens kodo, nes jam reikėjo pasimokinti, nes be kodo kitaip neįeis į sistemą. Keista pasirodė“, bet ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 16 b. l.) nurodė, kad apie pamestą L. K. asmens tapatybės kortelę L. K. papasakojo antroje liepos mėnesio pusėje.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu – nukentėjusiojo R. K., liudytojos S. D. paaiškinimais bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – ištirtais rašytinais įrodymais, teismas pripažįsta, kad L. K. 2014 m. liepos 10 d., apie 18.00 val., prie Lampėdžių ežero, Kaune, atvirai, matant nukentėjusiajam R. K. ir liudytojai S. D., pagrobė nukentėjusiajam R. K. priklausančią piniginę, 20 litų vertės, su joje buvusiais 250 litų bei nuolaidų kortelėmis ,,Norfa“, ,,Maxima“ ir ,,Rimi“, neturinčiomis materialinės vertės, taip padarė nukentėjusiajam R. K. 270 litų turtinę žalą, L. K. tyčia įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis L. K. viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė. (74 b. l.) Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (76 b. l.), teistas (77, 78 b. l.), turi galiojančių administracinių nuobaudų. (91 - 93 b. l.).

Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis L. K. 2013 m. gruodžio 3 d. teistas Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus pateikta informacija (II tomas, 2 b. l.), kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 2014 m. kovo 17 d. Kauno probacijos skyrius teikimu kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kadangi nuteistasis 2014 m. sausio 14 d. patikrinimo metu 22 val. 30 min. nebuvo rastas namuose, iki 2014 m. kovo 10 d. buvo nepradėjęs dirbti neatlygintinų darbų, 2014 m. kovo 13 d., 22 val. 28 min., patikrinimo metu ir nebuvo rastas namuose. 2014 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi teikimas netenkintas. L. K. neatlygintinus darbus atidirbo, įgijo vidurinį išsilavinimą. 2014 m. gruodžio 29 d. išbrauktas iš registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikaltimą padarė būdamas teistas už nusikaltimus nuosavybei, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str., į jo asmenybę, į tai, kad jis yra jauno amžiaus į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio nei jos vidurkis dydžio reali laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamajam L. K. teismo skirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II tomas, 26, 27 b. l.), esant byloje duomenims, kad kaltinamasis L. K. grasino bei bandė paveikti nukentėjusįjį R. K. (II tomas, 46 b. l.), be to, pagrįstai galima manyti, kad kaltinamasis L. K. darys naujus nusikaltimus, nes padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą, keistina į suėmimą.

Nukentėjusysis R. K. pareiškė 270 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (12 b. l.), kuris teismo manymu yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Daiktinis įrodymas, kaltinamojo L. K. asmens tapatybės kortelė (I tomas, 23 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 str., 122 str. 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 2 (du) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Paskirti kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) suimti teismo salėje.

Civilinį ieškinį tenkinti, R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 270 (du šimtus septyniasdešimt) litų, t. y. 78,20 (septyniasdešimt aštuonis eurus 20 eurocentų) eurus turtinei žalai atlyginti.

L. K. asmens tapatybės kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam, nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis