Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, vertėjaujant Virginijai Narmontaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei L. L. Krisiūnienei, atsakovui D. Z. (D. Z.) viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. Z. dėl įpareigojimo grąžinti turtą ir nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-01 nutartimi ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla (b. l. 5-6). Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, su atsakovu D. Z. 2009-07-14 sudarė pasaugos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo neatlygintinai saugoti ieškovo turtą: sofą-lovą, gartraukį, plazminį televizorių, kaitlentę, orkaitę, skalbimo mašiną ir laikrodį, esantį Klaipėdoje, Rambyno g. 7-49, t. y. atsakovo gyvenamojoje vietoje (b.l. 8-10). Perdavimo - priėmimo aktu paminėti daiktai buvo perduoti atsakovui (b.l. 11). Ieškovė 2009 -11-19 pranešimu informavo atsakovą apie pasaugos sutarties nutraukimą ir prašė pristatyti saugomą turtą į ieškovo buveinę, esančią Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Atsakovas 2009-12-14 elektroniniu paštu pranešė ieškovei, kad yra pasirengęs nedelsiant grąžinti turtą pagal šalių pasirašytą perdavimo-priėmimo aktą (b. l. 13); 2010-03-29 ir 2010-07-07 jis išsiuntė ieškovei įspėjimą (b.l. 14, 60), o 2010-07-14 ir 2010-07-19 2011-08-08 - pranešimus (b. l. 16-19, 28). Ieškovė teismine tvarka reikalavo iš atsakovo nuostolių atlyginimo, ieškinys buvo atmestas (b. l. 61-64).

Ieškinys tenkintinas.

Dėl turto grąžinimo

Ginčas tarp šalių kyla dėl 2009-07-14 pasaugos sutarties: ieškovė nurodo, kad atsakovas nutraukus sutartį nesutinka grąžinti pasaugos objekto; atsakovas teigia, kad pasaugos objektą grąžinti sutiko, tačiau ieškovė pažeidė Civilinio kodekso 6.844 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad daiktas grąžinamas toje vietoje, kurioje jis buvo perduotas saugoti, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šiuo metu sutinka grąžinti bendrovės turtą, jei jam bus atlyginta už pasaugą 7797,65 Lt, tačiau priešieškinio byloje neraiškia.

Rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ginčas vyksta dėl bankrutuojančios įmonės turto. Ieškovės atstovė nurodo, kad pasaugos sutartį ji sudarė norėdama taikiai ir protingai išspręsti susidariusią situaciją: prekybos namai (duomenys neskelbtini) buvo registruoti (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Dalį UAB balanse esančio turto įmonės savininkai laikė savo namuose, ieškinyje nurodytus daiktus atsakovas laikė bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovės atstovė nurodo, o atsakovas neginčija to fakto, kad buitinė technika buvo integruota į baldus, priklausančius atsakovui, naudojama pagal paskirtį, todėl siekiant išvengti konflikto, atsižvelgiant į atsakovo interesus, 2009-07-14 tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinė pasaugos sutartis, atsakovui buvo perduoti saugoti daiktai, dėl kurių kyla ginčas. Sutarties 3 punkte numatyta, kad davėjas turi teisę bet kuriuo Sutarties galiojimo laikotarpio momentu pareikalauti grąžinti pasaugos objektą, o saugotojas turi atitinkamą pareigą per 3 dienas sudaryti sąlygas davėjui ar jo įgaliotiems asmenims pasiimti savo jėgomis turtą; Sutarties 4 p. taip pat numatyta davėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir sutartis nutraukimo sąlygos (b.l. 8-10). Ieškovė 2009 -11-19 pranešimu informavo atsakovą apie pasaugos sutarties nutraukimą ir prašė pristatyti saugomą turtą į ieškovo buveinę, esančią Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Atsakovas 2009-12-14 elektroniniu paštu pranešė ieškovui, kad yra pasirengęs nedelsiant grąžinti turtą pagal šalių pasirašytą perdavimo-priėmimo aktą (b. l. 13). Abi šalys pripažįsta, kad pasaugos sutartis yra nutraukta, tačiau po sutarties nutraukimo tarp šalių kilo ginčas dėl to, kurioje vietoje (turto saugojimo ar ieškovo buveinės) turi būti grąžintas saugomas turtas. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad nuo 2010-03-29 atsakovas pradeda reikšti reikalavimus ieškovei dėl atlyginimo už tolesnį pasaugos objekto saugojimą, nurodo, kad turi teisę sulaikyti saugojamą turtą iki atitinkamo atlyginimo (b. l. 13-19).

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pagal Civilinio kodekso 6.844 straipsnio 4 dalį daiktas grąžinamas toje pat vietoje, kurioje jis buvo perduotas saugoti, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šalių sudarytoje pasaugos sutartie 3 p. bei 2009-07-14 perdavimo - priėmimo akte, kuriuo ieškovė perdavė atsakovui ginčo turtą, nurodyta turto perdavimo vieta – Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Pasaugos sutartyje nėra numatyta, kad saugomas turtas turi būti grąžintas kitoje vietoje, todėl jis turėjo būti grąžintas toje pat vietoje, kurioje jis buvo perduotas saugoti. Atsakovas 2009-12-14 elektroniniu paštu pranešė ieškovei, kad yra pasirengęs nedelsiant grąžinti turtą pagal šalių pasirašytą perdavimo-priėmimo aktą (b. l. 13), tačiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą: atsakovas iki šio laiko vengia vykdyti sutarties ir įstatymo reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-01 nutartyje atsakovui, kaip buvusiam BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui, nustatyta pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, išaiškinta, kad už nustatyto nurodymo nevykdymą gali būti skirta bauda iki 10 000, 00 Lt (b. l. 5-6).

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalis nustato šalims pareigą pateikti įrodymus. Taigi ieškovės atstovė L. L. Krisiūnienė, tvirtindama, kad atsakovas neįsileido jos į butą, nesudarė sąlygų atsiimti bankrutuojančios įmonės turto, pateikė 2010-07-14 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b.l. 20, 81), kuriame užfiksuota, kad atsakovas atsisako vykti į Rambyno gatvę ir perduoti BUAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą. Tą aplinkybę, kad be atlyginimo atsakovas nesutinka perduoti turtą, patvirtina paties atsakovo rašyti pranešimai (b.l. 16-19) Parengiamojo posėdžio ir bylos nagrinėjimo metu šalims ne kartą buvo siūloma spręsti ginčą taikiai, ieškovė daiktų grąžinimo atveju sutiko atsisakyti nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas su pasiūlytomis sąlygomis nesutiko. Iš atsakovo raštu išdėstytos ir žodžiu išsakytos pozicijos reikia spręsti, kad jis pageidauja atlyginimo už pasaugą ir naudojasi daikto sulaikymo teise (Civilinio kodekso 6.840 straipsnio 4 dalis 5 dalis).

Atsakovo atsikirtimai yra nepagrįsti. Tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinė pasaugos sutartis (Civilinio kodekso 6.830 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Civilinio kodekso 6.840 straipsnio 5 dalis atlygintinės pasaugos sutarties nevykdymo atveju numato saugotojo teisę sulaikyti perduotą jam saugoti daiktą tol, kol davėjas su juo neatsiskaitys, tačiau pats pažeisdamas sutarties ir įstatymo reikalavimus bei neatiduodamas daiktų teisėtai jų reikalaujančiam asmeniui, atsakovas neįgijo jokios teisės reikalauti atlyginimo už pasaugą. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad jis turi teisę į atlyginimą ir kad turi teisę sulaikyti svetimą t.y. bankrutuojančios UAB turtą. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje aiškiai suformuota nuostata, kad daikto sulaikymo teisė – tai vienas iš kreditoriaus savigynos būdų. Civilinio kodekso 1.139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Kreditorius, pasinaudodamas daikto sulaikymo teise, turi laikytis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų tam, kad nebūtų pažeistos skolininko–daikto savininko teisės. Kreditorius, sulaikydamas daiktą, neturi pažeisti asmens, prieš kurį naudojama savigyna, teisių daugiau, negu šis padarytu teisės pažeidimu pažeidė savigyną naudojančio asmens teises. Pagal Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 8 dalį asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui, nes daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Svarbiausia aplinkybė yra reikalavimo teisės vykdytinumas bei skolininko prievolės nevykdymas arba netinkamas įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikia teismui jokių reikalavimo teisę pagrindžiančių įrodymų, nesinaudoja teise pareikšti priešieškinį, deklaruoja niekuo nepagrįstą savo teisę, tokiu būdu vengdamas įvykdyti pareigą ieškovui. Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į ginčo specifiką: šalys yra bankrutuojančios įmonės atstovas ir buvęs tos įmonės bendrasavininkas ir direktorius. Klaipėdos apygardos nutartimi nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės skoliniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 4 208 216,57 Lt (b.l. 5-6). Negrąžindamas turto bankrutuojančiai įmonei atsakovas pažeidžia visų kreditorių turtinius interesus – t.y. viešąjį interesą.

Dėl nuostolių atlyginimo

Ieškovė nurodo prašo priteisti iš atsakovo 4841,39 Lt nuostolių už daiktų nusidėvėjimą, nurodo, kad buityje naudojami daiktai praranda vertę, todėl BUAB (duomenys neskelbtini) patiria nuostolius, kuriuos sieja su bendrovėje buvusio turto mėnesine turto nusidėvėjimo suma. Tokiu būdu skaičiuojama tokia mėnesio nusidėvėjimo suma: sofa-lova „Inga 2003“- 17,16 Lt; gartraukio AEG DK 9660 M – 28,11 Lt, plazminio televizoriaus Samsung PS 42 Q – 72,37 Lt, kaitlentės AEG 69807 GM – 28,48 Lt; orkaitės AEG B 57414 M – 40,22 Lt; skalbimo mašinos Elektroliux EWF 16981 W – 43,57 Lt; laikrodžio – 14,54 Lt. Ieškovė reikalavimą grindė ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraščiu (b. l. 24-27) iš kurio matyti, kad sofos-lovos „Inga 2003“ įsigijimo vertė – 1236,44 Lt; gartraukio AEG DK 9660 M – 1350,23 Lt; plazminio televizoriaus Samsung PS 42 Q – 3474,58 Lt, kaitlentės AEG 69807 GM – 1367,84 Lt; orkaitės AEG B 57414 M – 1931,40 Lt; skalbimo mašinos Elektroliux EWF 16981 W – 2092,42 Lt; laikrodžio – 699,15 Lt. Tame pačiame žiniaraštyje paskaičiuotas nusidėvėjimas, įvertinus turto įsigijimo vertės pakeitimus, nurodant likutinę vertę. Ieškinyje reikalaujamus priteisti nuostolius ieškovė sieja su bendrovėje nustatyto turto nusidėvėjimo mėnesine suma ir bei su aplinkybe, jog atsakovas turtą visą laiką naudojo savo reikmėms.

Atsakovas neginčija, kad dalis daiktų, dėl kurių kyla ginčas, naudojami buityje, jo poreikiams tenkinti. Jokių įrodymų, paneigiančių turto vertę ar ieškovės paskaičiavimus nepateikė ir nepareiškė reikalavimo dėl įrodymų, susijusių su turto verte ar nusidėvėjimo skaičiavimu išreikalauti iš ieškovės. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindžia Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 p. ir 18 straipsniu, nurodo kad ieškovė nesivertė ūkine komercine veikla, neuždirbo pajamų, komercinės veiklos tikslais nepanaudojo viso ilgalaikio turto, todėl neturi teisės skaičiuoti nusidėvėjimo.

Atsakovo argumentai atmestini. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 2 dalis numato, kad Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Pas atsakovą esančio turto nusidėvėjimas paskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 straipsniu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 p.) Žyminis mokestis, kurį sudaro 288,23 Lt (143, 00 Lt ir 145,23 Lt) iš atsakovo priteistini valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteistina 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą D. Z. grąžinti ieškovei BUAB (duomenys neskelbtini) sofą-lovą „Inga 2003“, gartraukį AEG DK 9660 M, plazminį televizorių Samsung PS 42 Q, kaitlentę AEG 69807 GM, orkaitę AEG B 57414 M, skalbimo mašiną Elektroliux EWF 16981 W ir laikrodį.

BUAB (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo D. Z. 4841,39 Lt nuostolių, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš D. Z. 288,23 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.