Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo S. K. 203186,99 Eur skolą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 13-14.1 punktais, nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Civilinė byla perduotina nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

Kaip matyti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Agentūra yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. (Nuostatų 1 p.). Agentūros veiklos tikslas – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones (Nuostatų 7 p.). Aptariamuosiuose nuostatuose numatyta, jog vykdydama jai pavestus uždavinius, agentūra dalyvauja administruojant Lietuvos kaimo plėtros programą (Nuostatų 8.9 p.). Taigi, minėtos nuostatos patvirtina, kad agentūra yra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis), kuris vykdydamas teisės aktais jai pavestas funkcijas ir naudodamasis šioms funkcijoms įgyvendinti priskirtomis teisėmis, veikia viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Agentūros ir subjekto, dalyvaujančio Lietuvos kaimo plėtros programoje, susiklosto valdžios ir pavaldumo, bet nelygiateisiai santykiai.

Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas – priteisti iš atsakovo S. K. 203186,99 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas yra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir pagal įstatymuose įtvirtintas ginčų rūšinio teismingumo taisykles nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tokią praktiką yra suformavusi ir Specialioji teisėjų kolegija, kuri nurodė, kad ginčai, susiję su išmokomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek dėl tokių išmokų išmokėjimo, tiek ir dėl išmokų grąžinimo remiantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, yra nagrinėtini administraciniame teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta byloje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos v. Z.S., bylos Nr. A(858)-824/2010; Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. T-36-2010).

Jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui, į kurį kreipiamasi, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p. ). Jeigu tokia aplinkybė paaiškėja po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 12 p.). Tačiau iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą (CPK 36 straipsnio 1 dalis).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 35 straipsnio nuostatas skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Nors atsakovas nėra viešojo administravimo subjektas, pagal bendrą ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintą principą, skundas (prašymas) paduodamas pagal atsakovo buveinės vietą. Kadangi atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) Pakruojo r.sav., tai tarp šalių kilęs ginčas yra teismingas Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuriam pagal teismingumą ir perduodama byla (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-944-372/2016 pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo perduoti pagal rūšinį teismingumą Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.