Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo F. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutarties F. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugsėjo 18 d. surašė F. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 6.45 val., Raistiniškių kaime, Zarasų rajone, vairavo automobilį neblaivus (nustatytos 3,04 promilės), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus.

II.

III.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvus bei nurodo, jog apelianto teiginys, kad vairavo neblaivus, nes norėjo išgelbėti karvę, nepagrįstas, šiuo atveju negali būti taikomas ATPK 17 straipsnis, nes vairuodamas automobilį neblaivus F. K. kėlė grėsmę žmonių saugumui, o to pasekmės galėjo būti daug skaudesnės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiama nutartimi F. K. palikta galioti Institucijos 2007 m. spalio 17 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, kuri inter alia įtvirtino (pažeidimo padarymo ir jo nagrinėjimo metu galiojusi įstatymo redakcija), jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, juolab kai šiuo atveju vairuota ryte, kai eismas paprastai būna intensyvus. Taip pat pažymėtina, jog toks pažeidimas darytas sąmoningai, nes nustatytas 3,04 promilės girtumo laipsnis nepalieka asmeniui abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Trečia, apelianto vykdoma veikla – ūkininkavimas - nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas ar profesinė veikla siejami su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Ketvirta, kitos apelianto skunde įvardintos aplinkybės (apsunkintas susisiekimas su darboviete, sveikatos sutrikimai, baudos sumokėjimas ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, o leistų švelninti nuobaudą sankcijos ribose, tačiau šiuo atveju asmeniui jau skirta minimali nuobauda. Dėl vis akcentuojamo nuoširdaus gailesčio, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pasakytina, jog ji jau buvo įvertinta Institucijos parenkant minimalią nuobaudą, todėl dar kartą ją vertinti teismas neturi jokio pagrindo.

Penkta, F. K. pažymi, jog pažeidimą padarė siekdamas išgelbėti sergantį gyvulį, tačiau tokią vairavimo neblaiviam priežastį nurodė tik teisme, ji jokiais įrodymais nepagrįsta, be to, tokia aplinkybė jokiu būdu nepateisina padaryto pažeidimo ir veikos pavojingumo nešalina, taip pat netenkina veikimo būtinojo reikalingumo būklėje sąlygų (ATPK 17 str.).

Tad, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

F. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.