Utenos apylinkės teismo nutartis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio Ignalinos r., Lietuvos Respublikos piliečio, ūkininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-04-20 Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato įgaliota pareigūnė D. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 89P-29334496-15, kuriame nurodė, kad A. C. 2015-04-20, apie 18 val. 20 min., Ignalinoje, Budrių gatvėje, vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo užsisegęs jame įrengto saugos diržo, ir, sustabdžius tikrinančiam policijos pareigūnui, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196. Ir 91.3. punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje.

Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas K. L. 2015-05-06 nutarimu Nr. 59N-30161176-15 administracinio teisės pažeidimo byloje, vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. C. už padarytus pažeidimus paskyrė administracinę nuobaudą – 50 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. C. kaltė grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu ir policijos pareigūnės D. P. tarnybiniu pranešimu.

A. C. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2015-04-20, apie 18 val., važiavo Ignalinoje Vilniaus gatve, o po to įsuko į Budrių gatvę. Važiavo prisisegęs saugos diržą. Jo automobilio galiniai stiklai yra užtamsinti. Įsukant į Budrių gatvę, prasilenkė su policijos automobiliu. Važiuodamas Budrių gatve pastebėjo, kad paskui jį atvažiuoja policijos mašina su įjungtais švyturėliais. Jis sustojo dešinėje kelio pusėje tam, kad praleistų policijos automobilį, variklio neišjungė. Tada pamatė, kad policijos automobilis irgi sustojo už jo automobilio. Keleivio pusėje sėdėjęs policininkas išlipo iš automobilio, priėjo prie jo, prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus. Padavus dokumentus, policijos pareigūnas paklausė, kodėl jis neįjungė avarinės signalizacijos. Jis atsakė, kad paprasčiausiai nespėjo to padaryti. Po šių pareigūno žodžių jis iš karto įjungė avarinį signalą. Pareigūnas pasakė, kad jis padarė tris pažeidimus - važiavo neprisisegęs saugos diržu ir neįjungė avarinio signalo, o trečio pažeidimo taip ir nepaaiškino. Jis neigė, kad važiavo neprisisegęs saugos diržo, tačiau policijos pareigūnas pasakė, kad viskas nufilmuota, tačiau filmuotos medžiagos neparodė. Mano, kad prasilenkimo metu policijos pareigūnai galėjo ir nepastebėti, kad jis yra užsisegęs saugos diržą, nes jiems į akis tuo metu švietė saulė, o, be to, jis vilkėjo juodą džemperį, kurio fone diržas buvo sunkiai pastebimas. Ta pati pareigūnė prieš metus baudė jį už nedegantį gabaritą, tačiau jis nesutiko su nuobaudą ir apskundė ją teismui. Pareigūnė sakė, kad jis labai protingą vaidina, nes vaikšto po teismus. Priimant nutarimą, jis policijos pareigūnui K. L. sakė, kad yra įvykio liudytojas, tačiau pareigūnas pasakė, kad nutarimą policijos pareigūnas N. P. jau priėmė ir paskyrė jam 50 Eur baudą, todėl tik perrašė nutarimą savo vardu. Jam niekas nesiūlė surašyti administracinį nurodymą. Policijos pareigūnai dažnai jį sustabdo ir tikrina dokumentus bei visa kita. Jį buvo pasikvietęs komisaras D. Š. ir pasakė, kad jis „yra po padidinamuoju stiklu“.

Liudytojas M. P. paaiškino, kad 2015-04-20, pavakary, Ignalinoje, Budrių ir Vilniaus gatvių sankryžoje, sustojus prie „Stop“ ženklo, pamatė, kad iš Vilniaus gatvės į Budrių gatvę įsuko automobilis VW GOLF, kurio vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo. Tuo metu jis sėdėjo policijos automobilio keleivio vietoje, o automobilį vairavo kolegė D. P.. Diena buvo saulėta, tačiau saulė į akis nespigino, viskas puikiai matėsi. Automobilio VW GOLF langai nebuvo užtamsinti. Puikiai matėsi, kad šiame automobilyje važiavęs keleivis buvo prisisegęs saugos diržu, o vairuotojas – ne, jo diržas laisvai kabojo. Tada jie apsisuko, su įjungtais švyturėliais pasivijo automobilį VW GOLF ir jį sustabdė Budrių gatvėje, panaudoję garso signalą. Nesakė, koks automobilis turi sustoti, nes tuo metu šalia nebuvo jokių kitų automobilių, todėl mano, kad turėjo suprasti, kad stabdomas būtent A. C. vairuojamas automobilis. Automobiliui VW GOLF sustojus, jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė ir paaiškino sustabdymo priežastį – vairuotojas važiavo, neužsisegęs saugos diržo. Be to, vairuotojas, būdamas sustabdytas policijos pareigūno, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos. Vairuotojas įjungė avarinės šviesos signalizaciją tik tada, kai jis pasakė, kad jau padarytas pažeidimas. A. C. aiškino, kad buvo prisisegęs saugos diržu ir su pažeidimais nesutiko, todėl iš karto surašė ne nurodymą, o protokolą. Trečio pažeidimo gal būt ir nebuvo, nes nematė, ar vairuotojas, sukdamas į šalikelę, įjungė dešinį posūkio signalą. Policijos automobilyje yra įmontuota videokamera, kuri visą laiką buvo įjungta, o, bendraujant su pažeidėju, visada daromas garso įrašas, todėl visi pažeidimai turi būti užfiksuoti videomedžiagoje.

Liudytoja D. P. davė analogiškus paaiškinimus, kaip ir liudytojas M. P..

Liudytojas A. S. paaiškino, kad 2015-04-20, pavakary, jis važiavo su A. C., kuris vairavo automobilį VW GOLF. Abu jie buvo užsisegę saugos diržus. Jie važiavo Vilniaus gatve, o pakui pasuko į Budrių gatvę. Sankryžoje prasilenkė su policijos automobiliu. Maždaug už kilometro pastebėjo, kad paskui juos važiuoja policijos automobilis su švyturėliais. Garsinio signalo nebuvo. A. C. sustojo kelio pakraštyje. Prie A. C. priėjo policijos pareigūnas ir pasakė, kas šis padarė tris ar keturis Kelių eismo taisyklių pažeidimus. A. C. buvo apsivilkęs juodą megztinį, todėl jo fone saugos diržas labai mažai išsiskyrė. Be to, policijos pareigūnams, kurie stovėjo Budrių ir Švenčionių gatvių sankryžoje, į akis švietė vakarinė saulė, kuri taip pat galėjo trukdyti įžiūrėti ar A. C. užsisegęs diržą, ar ne.

Iš Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko informacijos seka, kad nėra išlikusios vaizdo medžiagos, kurioje buvo fiksuojamas pažeidimas 2015-04-20, apie 18-20 min., dirbant pareigūnams D. P. ir M. P. (20 b. l.). Iš vieningos pajėgų valdymo sistemos šviesos ir garso sistemų ataskaitos matyti, kad šiems pareigūnams dirbant su tarnybine transporto priemone VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesos sistema buvo įjungta 2015-04-20 18:22:06, išjungta 2015-04-20 18:22:35, o garso sistema per šį laiko tarpą nebuvo įjungta (21 b. l.).

Dėl pažeidimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį.

Pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, atsakomybė kyla už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. Tokie veiksmai užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25. punkte, reglamentuojančiame transporto priemonės stabdymo tvarką, nustatyta, kad transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

Pagal KET 78. punktą vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.

Pagal KET 91.3. punktą, tikrinančiam pareigūnui sustabdžius, privalo būti įjungta avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta.

Pagal KET 12. punktą eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

Policijos pareigūnai D. P. ir M. P. paaiškino, kad A. C. stabdė, panaudodami garsinį signalą, tačiau šią aplinkybę paneigia ne tik pats A. C. ir kartu su juo važiavęs liudytojas A. S., bet ir vieningos pajėgų valdymo sistemos šviesos ir garso sistemų ataskaita, todėl pripažintina, kad A. C. 2015-04-20, apie 18 val., Ignalinoje, Budrių gatvėje, vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatęs iš paskos artėjantį policijos automobilį su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais, laikydamasis KET 12. punkto reikalavimų, teisingai pasielgė duodamas jam kelią, t. y. sustodamas prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pagrindo manyti, kad jį policijos pareigūnai stabdo, nebuvo, todėl įjungti avarinės šviesos signalizaciją jis neprivalėjo. Dėl šių aplinkybių teismas konstatuoja, kad A. C. savo veiksmais KET 91.3. punkto reikalavimų nepažeidė, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl pažeidimo pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį.

Pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį, atsakomybė kyla už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą. Tokie veiksmai užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų.

A. C. kaltė dėl šio pažeidimo grindžiama tik policijos pareigūnės D. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-04-20, 18 val. 20 min., patruliuodami su Utenos AVPK KPB KPS patruliu M. P. Ignalinoje, Budrių gatvėje, jie pastebėjo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržo. Bendraudami su A. C. 2015-04-20 bei teismo posėdyje policijos pareigūnai D. P. ir M. P. kategoriškai tvirtino, kad A. C. padaryti pažeidimai yra užfiksuoti filmuotoje medžiagoje, nes automobilyje, su kuriuo jie patruliavo, yra pastoviai įjungta vaizdo kamera. Teismui paprašius pateikti šią filmuotą medžiagą, 2015-06-15 paaiškėjo, kad ši vaizdo medžiaga neišlikusi (20 b. l.).

Jau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo aišku, kad A. C. kaltės dėl abiejų jame nurodytų pažeidimų nepripažįsta, tačiau policijos pareigūnai nesiėmė jokių priemonių, kad būtų surinkti A. C. kaltės įrodymai – neišsaugota filmuota medžiaga, protokole nenurodytas ir neapklaustas kartu su A. C. važiavęs keleivis A. S.. Kaip minėta, ir protokolas, ir nutarimas buvo surašyti remiantis tik vieno policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Atsižvelgiant į tai, kad dalis aukščiau aptartų pareigūnų paaiškinimų dėl garsinio signalo panaudojimo buvo paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, kyla pagrįstų abejonių ir dėl jų paaiškinimų, kad A. C. 2015-04-20, 18 val. 20 min., vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šį faktą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (pvz. 2004-03-04 nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. 2012-06-08 nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-1024/2012).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-14 nutartis byloje Nr. N444-216/2011; 2011-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Kadangi teismas aukščiau konstatavo, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad A. C. 2015-04-20, 18 val. 20 min., vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, vadovaujantis aukščiau paminėta teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 283-284, 300-302 straipsniais, teisėjas

nutaria:

A. C. skundą patenkinti.

Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato Viečosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado K. L. 2015-05-06 nutarimą Nr. 59N-30161176-15 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9234208 panaikinti ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.