Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-133/2011

2011 m. gegužės 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą, dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas 2 (dvejiems) metams 3 (trejiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2010-04-22 iki 2010-04-30.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir Š. V., R. J., M. S., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir jas pardavė t.y., 2010 m. pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksli data nenustatyta, Lietuvos-Lenkijos pasienyje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo, tikslu platinti nenustatytą kiekį-narkotinių kanapių, bei 2010-04-22 apie 18 val. Vilniaus ir Basanavičiaus gatvių sankryžoje Kazlų Rūdoje, pardavė M. S. ir R. R., už 20 litų 0,469g. narkotinės medžiagos-narkotinių kanapių, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 04 22 d. apie 20val. prie vaikų darželio-lopšelio „Pušelė“, esančio Vytauto gatvėje, Kazlų Rūdoje, Š. V. už 20 litų pardavė 0,5g. narkotinės medžiagos-narkotinių kanapių, taip pat neteisėtai laikė savo namuose narkotines medžiagas, (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos savivaldybėje ir 2010-04-22 d., 20 val., kratos metu jo namuose buvo rasta 3,144 g. kanapių, kurių sudėtyje yra 3,1 procento psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio, bei 2010-04-22 d., 22 val. 05 min., jo automobilyje VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta neteisėtai gabentos 0,5 g. ir 0,2 g. narkotinės medžiagos- narkotinių kanapių.

Apelianto nuomone, teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat, apelianto nuomone, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal šią normą kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta.

Apelianto nuomone Marijampolės rajono apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai vertino jo asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad nors ir padarytas sunkus nusikaltimas, bet platintas narkotinės medžiagos kiekis yra santykinai mažas, o neteisėtu būdu gautų pajamų dydis nėra didelis, ir šis nusikaltimas neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Jis yra jauno amžiaus, dirba turėdamas verslo liudijimą, charakterizuojamas tik teigiamai, močiutę, nėra linkęs sukurti konfliktinių situacijų, teisiamas pirmą kartą. Jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę. Reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai paveiks jo socialinius ryšius, todėl mano, kad tokios bausmės nenusipelnė.

Apelianto nuomone, bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų įtvirtintų Baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Visos šios, jį kaip asmenybę teigiamai apibūdinančios savybės, o taip pat aplinkybės, susijusios su veikos padarymu, jo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog yra pakankamai išimtinių aplinkybių, leidžiančių paskirti švelnesnę bausmę, kadangi įstatymo numatytos bausmės paskyrimas yra aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Tinkamai jo atžvilgiu pritaikius baudžiamąjį įstatymą, paskyrus švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo sankcijoje bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistas pirmą kartą, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė, suvokia pareigą laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, suprato savo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir priešingumą teisei, ir mano, kad, yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskyrus švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu, nesusijusią bausmę, bus pasiekti visi bausmės tikslai. Be to, jis prižiūri neįgalius močiutę ir senelį.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir paskyrė bausmę. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.), t.y. dėl bausmės griežtumo.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. N. nuosprendyje motyvavo, kad nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skiriant bausmę kaltinamajam M. N., teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sunkumo laipsnį, todėl jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas komentuojamo straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui.

Kolegijos nuomone, baudžiamojoje byloje yra oficialiais dokumentais pagrįsti duomenys (t. 1, b. l. 271-285), kad M. N. seneliai serga, yra neįgalūs. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Kazlų Rūdos seniūnė savo pažymoje nurodo, kad M. N. seneliai dėl senatvės ir prastos sveikatos patys savimi negali pasirūpinti, tvarkytis buityje. Senelių priežiūra, rūpinasi ir M. N. (b. l. 274) Kolegijos nuomone, paminėtą aplinkybę - sunkią nuteistojo artimųjų sveikatos būklę ir jų priežiūrą - yra pagrindas pripažinti M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia teismui teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad taikant BK 59 straipsnio 2 dalį atsižvelgtina į tas aplinkybes, kurios turi įtakos asmens atsakomybei už padarytą nusikalstamą veiką, todėl šios aplinkybės turi būti susijusios ir su asmens padaryta nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažįsta M. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe sunkią nuteistojo artimųjų sveikatos būklė ir jų priežiūrą.

Skundą šioje byloje padavęs nuteistasis M. N., prašo švelninti bausmę. Todėl jau paminėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas M. N. lengvina jo teisinę padėtį ir neišeina už apeliacinio skundo ribų.

Kolegijos nuomone, skiriant bausmę, būtina įvertinti visas aplinkybes susijusias su asmenį charakterizuojančia medžiaga, vertinti jo asmenybę, bei visą bylos medžiagą. Padarytas sunkus nusikaltimas, bet platintas narkotinės medžiagos kiekis yra santykinai mažas, o gautas pajamų dydis nėra didelis. Duomenų, kad M. N. sistemingai užsiiminėtu šia veika, byloje nėra. Šis nusikaltimas neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Jis yra jauno amžiaus, dirba turėdamas verslo liudijimą, charakterizuojamas tik teigiamai, nėra linkęs sukurti konfliktinių situacijų, teisiamas pirmą kartą. Jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį. Savo kaltę nuo pat sulaikymo pilnai pripažino, netrukdė tyrimui ir teismui.

Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kolegija mano, kad visos išdėstytos aplinkybės, susijusios su veikos padarymu, M. N. asmeniu leidžia daryti išvadą, jog yra pakankamai išimtinių aplinkybių, leidžiančių paskirti švelnesnę bausmę, kadangi įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Tinkamai pritaikius M. N. atžvilgiu baudžiamąjį įstatymą, paskyrus švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo sankcijoje atsižvelgiama ir į tai, kad jis nuteistas pirmą kartą, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė. Jis suvokia pareigą laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, supranta savo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir priešingumą teisei, todėl manoma, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskyrus švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu, nesusijusią bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai.

BK 41 str. 2 d. nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Tačiau teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, amžių, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali arba švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad byloje esant dvejoms nuteistojo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms M. N. atžvilgiu galima taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas, tai iš esmės būtų teisinga ir neprieštarautu BK 54 str. nuostatoms bei BK 41 str. numatytai bausmės paskirčiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu nuteistojo M. N. artimųjų sunkią sveikatos būklę ir jų priežiūrą pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. N. nuteistas 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje, pritaikius BK 62 str. 2 d. 1 p. 3 d. 3 p. skirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1, 5 p., p. įpareigoti M. N. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ir per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.