Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-11-27 · Administracinė byla Nr. A-756-1933-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-27
Bylos Nr.
A-756-1933-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Pareiškėjas
B.D.
Atsakovas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyriui
Advokatai
Žilvinas Levickas
Kategorijos
Administracinė byla Nr.A-756-1933/2008Procesinio sprendimo kategorija 3.5(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimučio Alechnavičius, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjui B.D.,pareiškėjo atstovui advokatui Žilvinui Levickui,atsakovo atstovei Anai Daugienei,vertėjai Gitanai Aleliūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyriaus 2007 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 10-14-SP3-92. Nurodė, kad sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, neatsižvelgta į pareiškėjo socialinius ir kitus ryšius su Lietuva, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas Lietuvoje turi dukrą. Privalu atsižvelgti ir į jos nuomonę. Vilniaus m. savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos departamento vaikų teisių apsaugos tarnybos buities tyrimo akte nurodyta, jog dukra pareiškėją myli, nori bendrauti su abiem tėvais. Ginčijamu sprendimu pažeistas ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 1dalies 1 punktas, kadangi neatsižvelgta į pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką.

Atsakovas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyrius pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė ir negalėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnį, kadangi jame nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą išsiųsti užsienietį arba dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas. Pareiškėjas įpareigotas iš Lietuvos Respublikos išvykti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 4 punktu. Atsakovas taip pat vadovavosi vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1V-429 „Dėl sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktu, kuriame nurodyta, kad užsienietis negali būti įpareigotas išvykti, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė, kuri apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba jeigu jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai. Pareiškėjo atveju tokių kliūčių nėra. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nėra įtrauktas į sąrašą užsieniečių, kuriems yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl nėra jokių kliūčių užsieniečiui išvykus iš Lietuvos sugrįžti į ją.

II.

Vilnius apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio, vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1V-429 „Dėl sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 2, 3 punktų nuostatas, svarbu nustatyti, ar buvo teisinis pagrindas pareiškėją įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos, ar nebuvo aplinkybių dėl kurių jis negalėjo būti įpareigotas išvykti.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovo 2007 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 10-14-SP3-92, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Migracijos departamento 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (15/4-1)-3I-2667 (b. l. 22-24) pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 str. 1 d. 2 p.), pareiškėjas turi galiojantį Kinijos piliečio pasą. Pastarasis leidimas pareiškėjui panaikintas tuo pagrindu, jog jis buvo įregistravęs fiktyvią santuoką su Lietuvos Respublikos piliete V. K. . Pareiškėjo skundus dėl šio sprendimo išnagrinėję Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko jį galioti (b. l. 25-31).

Pareiškėjo argumentus, kad su Lietuvos Respublika jį sieja šeimyniniai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai, t. y. jam reikia prižiūrėti, bendrauti su mažamete dukra S. K. , jis turi nuolatinį darbą, sąskaitą banke, teismas atmetė, nurodęs, kad pareiškėjas atsakovui niekada nebuvo pateikęs jokių duomenų apie dukrą, kuriai šiuo metu jau penkeri metai, teismui taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad jis bendrauja su dukra, ją prižiūri, padeda materialiai. Pareiškėjo tėvystė nustatyta Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, tačiau dukros motina teisme paaiškino, kad pareiškėjas visus penkerius metus dukra nesidomėjo, nelankė, pinigų išlaikymui neskyrė, tėvystę įrodyti nusprendė tik negavęs leidimo laikinai gyventi ir įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismui pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad turi legalų darbą Lietuvos Respublikoje, pripažino, jog su V. K. gyvena atskirai.

Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam bent vieną iš įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnyje numatytų pagrindų. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje, o Lietuvos Respublikoje – vidaus reikalų ministerijos įgaliotai institucijai.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-646-11/2008, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2007 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 10-14-SP3-92 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. III-66-3/2003 pagal pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (15/4-1)-31-2667 ,,Dėl Kinijos Liaudies Respublikos piliečio B. D.“ ir pareiškėjo skundus patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netaikė Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio nuostatų, juose įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principų, neįvertino pareiškėjo nepilnamečio vaiko interesų, neatsižvelgė į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-697-726/2007.

2. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio nuostatą, reglamentuojančią leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui šeimos susijungimo atveju.

3. Teismas neteisėtai sprendė dėl pareiškėjo ir jo nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšių, tuo iš esmės pasisakydamas ir dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir teisėtų interesų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos tarnyba prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir paaiškinimai pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pažymi, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, reglamentuojančias šeimų susijungimą, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsienietis turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje, o būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 28 str. 2 d., 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos migracijos skyriaus 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 10-14-SP3-92. Šiuo sprendimu atsakovas įpareigojo Kinijos pilietį B. D. išvykti iš Lietuvos Respublikos per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos į Kiniją, ir įspėjo, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies (b. l. 6).

Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos migracijos skyriaus 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (15/4-1)-31-2667 buvo panaikintas Kinijos Liaudies Respublikos piliečiui B. D. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LT 7205563), galiojantis iki 2006 m. liepos 20 d. (b. l. 22-24). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b. l. 25-28) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartimi (b. l. 29-31) Migracijos skyriaus sprendimas paliktas galioti, atmetus pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą. Šios faktinės aplinkybės yra pakankamos taikyti Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 4 punkto nuostatas ir įpareigoti užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Nagrinėjamam ginčui spręsti Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio nuostatos netaikytinos, kadangi jos reglamentuoja ne sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos klausimus, o aplinkybes, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių tokio sprendimo vykdymas sustabdomas. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu netaikė Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio normų, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Pareiškėjas Migracijos skyriaus sprendimą skundžia ir tuo motyvu, kad atsakovas neatsižvelgė, jog Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo dukra, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, be to, Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas jam yra nustatęs įpareigojimus teikti dukrai išlaikymą, bendrauti su ja, taigi sprendimas pažeidžia ir vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjas B. D. yra pripažintas S. K. , g. (duomenys neskelbtini), tėvu (b. l. 37-40). Mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina R. K. , iš pareiškėjo priteistas išlaikymas dukrai iki jos pilnametystės ir nustatyta pareiškėjo bendravimo su dukra tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios faktinės aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo užsieniečiui klausimus šeimos susijungimo atveju pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Tačiau leidimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo tuo aspektu, kad Lietuvoje gyvena užsieniečio vaikas, klausimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsienietis turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Tik Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai esantis užsienietis prašymą išduoti leidimą gyventi gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės netgi Lietuvos teritorijoje teisėtai esančiam užsieniečiui joje būti, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas (Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 28 str. 2 d., 3 d.). Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad pareiškėjui B. D. išdotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2006 m. liepos 20 d. buvo panaikintas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos migracijos skyriaus 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, kurie nagrinėjamam ginčui dėl pareiškėjo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turint pagrindo manyti, kad užsieniečio santuoka su Lietuvos Respublikos piliete buvo fiktyvi, ir atsisakius išduoti naują leidimą, spręsti netaikytini. Nei pareiškėjas, nei jo atstovas taip pat nenurodė kuo konkrečiai ginčijamas sprendimas pažeidžia Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencijos nuostatas, įtvirtinančias vaiko apsaugą nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo B. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasVaida Urmonaitė