Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-957-298/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
1-957-298/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09105-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
A. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-957-298/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09105-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 2.12.2.8.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant V. Ž.,dalyvaujant prokurorui J. S.,kaltinamajai V. P.,nukentėjusiajam A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, neteista

kaltinama padarymu nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2020-03-02 apie 22.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,41 promilės), savo sugyventinio A. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinį A. S., tyčia vieną kartą peiliu dūrė lovoje gulinčiam nukentėjusiajam į kairįjį žandą, po to paėmusi žirkles tyčia dūrė šiam į krūtinę, taip padarydama kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą kairiame žande ir durtinę paviršinę žaizdą krūtinės ląstoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. V. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad ji gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), yra išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbanti ir neregistruota Užimtumo tarnyboje. Parodė, kad viskas buvo taip, kaip parašyta kaltinime, ikiteisminio tyrimo metu papasakojusi tiesą ir viskas teisingai surašyta. Gailisi dėlto. Po šio įvykio jie nebendrauja su A. S.. Nori atsiprašyti ir atsiprašiusi jau A. S.. Sumokės už civilinį ieškinį. Paaiškino, kad dėl visko kaltas alkoholis, kurios šiuo metu nevartoja. Neturi problemų su alkoholio vartojimu. Pas draugę gyvena šiuo metu, kol neturi finansų. Pripažino, jog kalta, bet dabar jau per vėlu ir sutinka su prokuroro pozicija.

Nukentėjusysis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš V. P. buvo tokie veiksmai kaip nurodyta kaltinamajame akte, kartu tą vakarą vartojo alkoholį. Iš pradžių kilo žodinis konfliktas, po to V. P. jam dūrė. Ikiteisminio tyrimo metu viską papasakojęs kaip buvo. Gali priimti V. P. atsiprašymą. Dabar negyvena kartu. Sutinka su prokuroro pozicija.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji V. P. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl padarytos veikos labai gailisi. A. S. yra jos sugyventinis, su kuriuo apie metus laiko gyvena šiam priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena lauko virtuvėje įrengtoje patalpoje, kurioje nėra jokių patogumų. Tarp jų nuolat vykdavo konfliktai, šis jai priekaištaudavo dėl įvairių buitinių dalykų, ją įžeidinėdavo įvairiais necenzūriniais žodžiais, varydavo iš namų, kaltindavo neištikimybe, žinodamas, kad ji neturi kur išeiti. Ji nuolat kęsdavo sugyventinio priekaištus. Jeigu trumpam išeidavo iš namų, ar pasiskolindavo pinigų pas ką nors, tai šis manydavo, jog ji yra neištikima, dėl to priekaištaudavo, dėl to kildavo konfliktai. (duomenys neskelbtini) ją nuolat terorizuodavo žodžiais, tačiau prieš ją nesmurtavo. 2020-03-02 apie 22.30 val. jie abu namuose vartojo alkoholinius gėrimus, ji gėrė vyną, o šis taip pat vartojo alkoholį - burnos skalavimo skystį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, sugyventinis ją varė iš namų, priekaištavo, o pats atsigulė į lovą. Ji būdama neblaivi ir stipriai supykusi dėl šio nuolatinių priekaištų, paėmė kambaryje nuo spintelės peilį, kuriuo dūrė sugyventiniui į veidą, o po to pagriebė nuo tos pačios spintelės žirkles, kuriomis dūrė (duomenys neskelbtini) į krūtinę. Viskas vyko labai greitai, buvo neblaivi, stipriai susijaudinusi, pamena, kad po šių dūrių kambaryje buvo labai daug kraujo. Galvojo, kad sugyventinį sužalojo mirtinai, labai išsigando, pati savo rankomis valė šiam kraujuojančią žaizdą veide, todėl stipriai išsitepė šio krauju. Buvo didelė žaizda veide, kairiajame skruoste. Kiek pamena, kai dūrė, pataikė į kaklą, kadangi buvo labai daug kraujo, pamanė, kad nudūrė mirtinai. Labai išsigando ir susijaudino. K. A. į lovą atsigulė su drabužiais, kai šiam dūrė žirklėmis į krūtinę, nepastebėjo ar iš jos tekėjo kraujas, nes buvo labai išsigandusi, o pamačiusi tiek kraujo, labai pasimetė. Ji net nepagalvojo, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Manė, kad sugyventinis miręs. Kas iškvietė greitąją, nežino. Daugiau nieko iš pašalinių asmenų įvykio nematė, kaimynai gyvena dideliu atstumu nuo jų, o sugyventinio pusbrolis esant konfliktams tarp jų jau nekreipia jokio dėmesio. Ji dėl šio savo poelgio labai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai, nori (duomenys neskelbtini) atsiprašyti ir su šiuo susitaikyti. Ji psichiatrinėje ligoninėje negydyta, narkologinėje įskaitoje neįrašyta, ankščiau neteista. Po šio įvykio ji su A. S. negyvens, paleista iš areštinės važiuos gyventi pas sūnų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 116-118, 131-132).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad su savo sugyventine V. P. gyvena apie metus jo pusbroliui M. S. priklausančiame name. Gyvena dviese su (duomenys neskelbtini) namo dalyje, kur yra atskiras įėjimas. Vaikų neturi. (duomenys neskelbtini) yra prieš jį fiziškai smurtavusi, buvo kreiptasi į policiją, bet vėliau šiai atleido. 2020-03-02 namuose (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.30 val. jis atsigulė miegot, (duomenys neskelbtini) dar sėdėjo. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio priežasties nepamena. S. V. iš spintelės pasiėmė virtuvinį peilį su rudos spalvos kriaunomis ir dūrė jam į kairįjį žandą, pajuto fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas. Dar su žirklėmis (duomenys neskelbtini) dūrė jam į krūtinės sritį, taip pat pajuto fizinį skausmą, o iš su žirklėmis padarytos žaizdos pradėjo bėgti kraujas. Tiksliai nepamena veiksmų sekos - ar pirma jam dūrė su peiliu ir po to žirklėmis, ar atvirkščiai. Iš karto po įvykio jis pats paskambino skubios pagalbos telefonu. Atvyko GMP medikai ir policijos pareigūnai. J. V. dėl įvykio pretenzijų neturi, tik prašo padėti šią iškraustyti iš jo namų. Jų konflikto niekas nematė (b. l. 63-65).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. papildomai parodė, kad pasilieka prie duotų parodymų apie šį įvykį. Patikslina, kad 2020-03-02 apie 22 val. kartu su sugyventine V. P. vartojo alkoholinius gėrimus, kai tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie ginčijosi dėl įvairių buitinių dalykų, dėl to, kad ši niekur nedirba, o jis yra invalidas ir negali visą laiką šios išlaikyti. Prašė, kad ši išeitų iš jo namų, tą sakė ir ankščiau kai susipykdavo. (duomenys neskelbtini) prieš jį yra smurtavusi vieną kartą maždaug prieš pusantro mėnesio, kai konflikto metu sužalojo jam kaktą, tačiau kai iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai jam pačiam surašė nusižengimų protokolą ir jam buvo paskirta 15 eurų bauda, kurią jau sumokėjo. Jis nori, kad sugyventinė išsikraustytų iš jo namų, kurie priklauso jam asmeniškai. Lovoje gulėjo ant dešiniojo šono, atsisukęs į sugyventinę, pamatė kaip ši nuo spintelės paėmė peilį, kuriuo iš karto dūrė jam kairįjį žandą, o po to paėmusi žirkles nuo to pačios spintelės, dūrė jam į krūtinę. Pajautė stiprų skausmą veide ir krūtinėje, stipriai kraujavo veidas, krūtinė, buvo daug kraujo. (duomenys neskelbtini) pati bandė rankomis valyti kraują. Atsikėlęs iš lovos paėmė savo telefoną ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, medikai nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur po apžiūros sutvarkius žaizdą buvo išleistas gydytis į namus. Jam išduotas medicinos išrašas, kurį prideda prie bylos. Taip pat buvo apžiūrėtas Žalgirio ligoninėje, kur susiuvus žaizdą kairiajame žande išleistas į namus. Išrašą prideda prie bylos. Savo sugyventinei jis atleidžia, šiai jokių nei moralinių, nei materialinių pretenzijų neturi, tik nori, kad ši daugiau nesilankytų jo namuose, gyventi su šia nepageidauja. Civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš, kadangi žala jam jokia nepadaryta. Prašo nutraukti šį ikiteisminį tyrimą jiems susitaikius, kadangi (duomenys neskelbtini) ankščiau neteista (b. l. 74-76).

2020-03-02 VA VPK PR 2-kuopos 5-būrio vyriausiojo patrulio O. G. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad patruliavo kartu su vyr. patruliu A. Š., apie 22.35 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją sužalojo peiliu. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), ant lovos gulėjo girtas, visas kruvinas A. S. ir pareiškė, kad jį peiliu sužalojo V. P.. A. S. krūtinėje buvo žaizda (galimai durtinė, šalia ant grindų mėtėsi žirklės, su kuriomis galimai buvo sužalotas A. S.), dar A. S. buvo sužalotas kairys žandas (pjautinė žaizda apie 2-3 cm,) šalia ant spintelės gulėjo kruvinas peilis su mėlyna plastmasine rankena, su kuriuo galimai buvo sužalotas A. S.. GMP 5610 išvežė nukentėjusįjį į Žalgirio ligoninę, vėliau veš į Lazdynų ligoninę. V. P. stovėjo kambaryje su išteptomis krauju rankomis ir išteptu krauju veidu ir jiems pareiškė, jog neatsimena kaip sužalojo ir su kuo A. S., ji buvo labai girta. Į įvykio vietą buvo iškviestas NVRS. V. P. buvo 22.40 val. sulaikyta ir pristatyta į VPK OVS (b. l. 3).

2020-03-03 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, t. y. vieno aukšto namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas yra dviejų dalių. Įvykio vietos apžiūros objektas yra kairė namo pusės dalis. Kairės pusės namo dalies pirmos medinės durys atidarytos. Užėjus į vidų matomas ilgas koridorius, prie dešinės pusės sienos sustatytos lentos. Dešinėje pusėje matomos antros namo durys. Užėjus į namo vidų patenkama į koridorių, kuriame ant grindų patiestas kilimas, dešinėje pusėje ant sienos kabo įvairūs rūbai, apačioje prie pečiaus stovi medinis staliukas, ant kurio uždėta kartoninė dėžė. Prie staliuko ant grindų stovi juodos spalvos krepšys, du kibirai ir kiti daiktai. Užėjus į kambarį, kuris sujungtas su virtuve, iš karto ant grindų aptiktos daugybinės raudonos spalvos skysčio dėmės ir klanai. Užėjus į kambarį kairėje pusėje prie sienos stovi lova, o dešinėje pusėje stovi spintelė. Ant lovos krašto aptiktos raudonos spalvos skysčio dėmės. Raudonos spalvos skysčio dėmės ir klanai ant grindų buvo nufotografuoti. Dėmė esanti prie spintelės ant grindų buvo pažymėta Nr. 1 ir nufotografuota. Nuo jos buvo paimta nuoplova supakuota į voką Nr. 1. Dėmė esanti prie lovos ant grindų buvo pažymėta Nr. 2 ir nufotografuota. Nuo jos buvo paimta nuoplova supakuota į voką Nr. 2. Prie lovos yra langas, ant kurio stovi dvi kolonėlės. Toliau kampe stovi staliukas, ant kurio stovi televizorius, o ant televizoriaus kairėje pusėje stovi kolonėlė. Toliau prie lango stovi staliukas. Prie staliuko stovi lova, ant kurios yra patalynė ir sumėtyti įvairūs rūbai. Ankščiau minėta, kad užėjus į kambarį dešinėje pusėje stovi rudos spalvos spintelė. Ant spintelės aptiktas virtuvinis peilis apšlakstytas raudonos spalvos skysčiu. Peilis buvo pažymėtas Nr. 3, nufotografuotas ir supakuotas į voką Nr. 3. Prie spintelės ant tako aptiktos žirklės, kurios buvo pažymėtos Nr. 4. Žirklės buvo nufotografuotos, paimtos ir supakuotos į voką Nr. 4. Prie pat minėtos spintelės stovi dar viena spintelė, ant kurios sudėti puodai, lėkštės, dubenėliai. Kambario viduryje ant grindų, prie grėblio lapams grėbti aptiktas pagalvės užvalkalas, ant kurio aptiktos daugybinės raudonos spalvos dėmės. Pagalvės užvalkalas buvo nufotografuotas ir supakuotas į voką Nr. 5. Prie dešinės sienos stovi dviejų durų sekcija, prie jos ant grindų stovi televizorius, prie televizoriaus plastikinis dubuo. Prie sekcijos stovi spinta, prie spintos spintelė. Dešinėje pusėje stovi pečius (b. l. 26-54).

2020-04-29 gautu garso įrašu iš BPC matyti, 2020-04-29 kitų objektų apžiūros protokolu, kad girdima, kaip vyras praneša, jog jį su peiliu padūrė sugyventinė, vyras prisistatė kaip A. S.. Iš balso girdėti, kad nerišliai kalba, tada moteris, prisistačiusi V. P. sako, kad nereikia važiuoti policijai, pokalbis girdimas rusų ir lietuvių kalba (b. l. 10-11).

2020-05-06 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti peilis ir žirklės bei aprašyti. Apžiūrimas peilis susideda iš geležtės, peilio rankena (kriauna) yra mėlynos spalvos, plaštakos įduba juodos spalvos. Peilio geležtė tiesi, vienašmenė, pagaminta iš metalo. Geležtės ilgis 9,5 cm, geležtės viduryje yra užrašas „Tera TM STANLESS STEEL“. Ašmenys metalo spalvos. Bendras peilio ilgis yra 21 cm, ant geležtės matosi rudos spalvos dėmės panašios į kraujo pėdsakus. Apžiūrimos žirklės, metalo spalvos, žirklių ilgis 14 cm, jokių pėdsakų nėra (b. l. 12-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 769/2020 (01) nustatyta, kad A. S. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairiame žande ir durtinė paviršinė žaizda krūtinės ląstoje. Sužalojimai padaryti paveikus aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu, daiktu (daiktais). Sužalojimai, nustatyti A. S., tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 85-87).

Asmens blaivumo testu Nr. 36403 matyti, kad 2020-03-03 00.21 val. V. P. nustatytas 2.41 promilių girtumas (b. l. 101).

Kita byloje esančia medžiaga: fotolentelėmis, baustumo ir teistumo duomenimis, asmens duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamosios V. P. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamoji apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad visos įvykio aplinkybės yra tokios, kaip jos nurodytos kaltinamajame akte, taigi ji neneigė savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo. Kaltinamosios teigimu, po įvykio ji atsiprašė nukentėjusiojo ir atsiprašo jo šiuo metu (bylos nagrinėjimo teisme metu) bei labai gailisi dėl savo poelgio. Tokie kaltinamosios parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina nukentėjusiojo parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis patvirtino, jog įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaip matyti bylos medžiaga, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios įvyko konfliktas dėl buitinių dalykų. Šio konflikto metu, nukentėjusiajam gulint lovoje, neblaivi kaltinamoji nuo spintelės paėmė peilį ir iš karto dūrė nukentėjusiajam į kairįjį žandą, paskui paėmusi žirkles nuo tos pačios spintelės, dūrė jam į krūtinę. Nukentėjusysis nurodęs, jog jis juto stiprų skausmą veide ir krūtinėje. Iš esmės analogiškus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes bei patirtą fizinį skausmą nukentėjusysis nurodė ir Bendrojo pagalbos centro operatoriui, pranešdamas apie įvykį (jog jį peiliu sužalojo sugyventinė V. P.) (b. l. 4-5), taip pat ir pagal jo iškvietimą atvykusiems pareigūnams (matyti, kad nukentėjusiajam buvo sužalotas kairys žandas (pjautinė žaizda apie 2-3 cm), krūtinėje buvo žaizda (galimai durtinė, šalia ant grindų mėtėsi žirklės, su kuriomis galimai buvo sužalotas A. S.)) (b. l. 3). Visais šiais atvejais nukentėjusysis teigė, kad sugyventinė V. P. jį sužalojusi. Taigi, netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis siekia apkalbėti kaltinamąją ir duoti jai nepalankius parodymus. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 769/2020 (01) nurodyta, kad A. S. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairiame žande ir durtinė paviršinė žaizda krūtinės ląstoje. Sužalojimai padaryti paveikus aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu, daiktu (daiktais). Sužalojimai, nustatyti A. S., tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 3, 85-87). Tuo tarpu byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys patvirtina aplinkybę, jog V. P. įvykio metu buvo nustatytas 2,41 promilės girtumas (b. l. 101).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka padaryti išvadai, jog V. P. 2020-03-02 apie 22.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,41 promilės), savo sugyventinio A. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinį A. S., tyčia vieną kartą peiliu dūrė lovoje gulinčiam nukentėjusiajam į kairįjį žandą, po to paėmusi žirkles tyčia dūrė šiam į krūtinę, taip padarydama kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą kairiame žande ir durtinę paviršinę žaizdą krūtinės ląstoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis patvirtino, jog jie gyveno kartu, buvo sugyventiniai, taigi ši aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios V. P. prieš nukentėjusįjį A. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę V. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – kaltinamoji smurtavo iš esmės be priežasties, taip pat į tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – yra vidutinio amžiaus, nedirbanti, neteista, bausta administracine tvarka (baudas sumokėjusi iš dalies). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, tai pat į tai, kad kaltinamosios padaryta veika smurtinio pobūdžio prieš kartu su ja gyvenantį sugyventinį jai būnant neblaiviai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei kitus suderintus tarpusavyje įpareigojimus ir draudimus - pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė bei skirti įpareigojimai ir draudimai, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankami ir nelaikytini akivaizdžiai per griežtais.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 133,57 Eur sumai ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, nurodydama, kad tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas patyrė dėl nukentėjusiojo gydymo, bei pateikė atitinkamus duomenis, pagrindžiančius žalos paskaičiavimą (b. l. 89-98).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamosios padarytos BK 140 straipsnio 2 dalies numatytos nusikalstamos veikos – t. y. žala patirta dėl nukentėjusiojo gydymo, nulemto kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš kaltinamosios priteistina 133,57 turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktai - 2 nuoplovos, peilis, žirklės ir užvalkalas, supakuoti į vokus bei perduoti saugoti į daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (b. l. 56, 57, 59, 60) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Daiktai – 2 kompaktiniai diskai saugomi prie bylos - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat uždraudžiant jai bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat uždraudžiant jai bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti V. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti ją visą bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 133,57 Eur turtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2 nuoplovas, peilį, žirkles ir užvalkalą, supakuotus į vokus bei perduotus saugoti į daiktinių įrodymų saugojimo kamerą – sunaikinti;

2) kompaktines laikmenas palikti saugoti byloje.

I. V. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis