- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-139-401-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Furmanavičius (pirm.), Valdas Vitunskas, Arvydas Stankus
- Nukentėjusysis
- K. P.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas, Algimantas Degulis
- Kategorijos
Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-401/2009
Teisėjas V.Miceikienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
2009 m. vasario 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Arvydo Stankaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nukentėjusiojo atstovui advokatui Valerijui Karpovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008-12-15 nuosprendžio, kuriuo:
S. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu.
M. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Iš S. I. ir M. T. solidariai priteista K. P. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimui, o dėl turtinės žalos atlyginimo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. I. ir M. T. nuteisti pagal LR BK 140 str. 1 d. už tai, kad jie 2007-03-27 apie 18:30 val., Kauno r., Samylų sen., Žiegždrių km., prie gyventojos O. K. namo, dėl neva K. P. reikalauto iš jos paso, užpuolę K. P., jį tampė, vadino necenzūriniais žodžiais, M. T. vieną kartą spyrė K. P. į nugaros sritį. Po to, apie 19:15 val. K. P. grįžtant, toje pačioje vietoje, prie gyventojos O. K. namo, S. I., M. T. ir dar du nenustatyti asmenys vėl K. P. stumdė, vadino necenzūriniais žodžiais, ne mažiau keturis kartus sudavė rankomis ir spyrė į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje K. P. išmušė dantų protezus bei nuskėlė vieną dantį, padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kraujosruvą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus sprande, kairėje blauzdoje, tuo nukentėjusiajam K. P. sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo nuteisti S. I. ir M. T. realiomis laisvės atėmimo bausmėmis bei iš jų solidariai priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, jį sumušė du kartus, kaltais neprisipažino, veikė bendrininkų grupėje, todėl mano, kad turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, viršijanti šios bausmės vidurkį. Nuteistieji įžūliai ir ciniškai jį pažemino kitų žmonių akivaizdoje. Pargriovę ant žemės, jį spardė, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, jo neatsiprašė. Nuteistieji yra darbingi, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais neturtinė žala turi būti priteista 5000 Lt dydžio.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo K. P. atstovą, prokurorą prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistųjų S. I., M. T. nusikalstamą veiką ir paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., teisingai nustatė padarytos neturtinės žalos dydį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nukentėjusysis K. P. apeliaciniu skundu ginčija nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšį, jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Dėl bausmės paskyrimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prašoma kaltais pripažintus S. I. ir M. T. nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Tačiau šis apeliacinio skundo prašymas atmestinas, nes teismas skirdamas bausmes teisingai taikė bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir paskyrė adekvačias bausmes padarytam nusikaltimui.
Nuteistieji S. I. ir M. T. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), už kurio padarymą numatytos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmos instancijos teismas bausmes nuteistiesiems paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir LR BK bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: t.y., kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad S. I. nusikalto esant išnykusiam teistumui. Jis paskutinį kartą teistas 1997-02-20 nuosprendžiu, 2000-09-28 paleistas atlikęs bausmę, nėra duomenų, kad išskyrus šį nusikaltimą, būtų daugiau nusikaltęs. Šio padaryto nusikaltimo nesunkus pavojingumo laipsnis ir tai, jog po bausmės atlikimo jis ilgą laiką nenusikalto, rodo, jog S. I. asmenybė nėra itin pavojinga ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, jis dirba, yra vedęs, todėl jo socialinė padėtis taip pat didina tikimybę, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be laisvės atėmimo bausmės. Nors nuteistasis M. T. šį nusikaltimą padarė būdamas teistas, tačiau tai taip pat nėra besąlyginis pagrindas jam skirti laisvės atėmimo bausmę. Kaip jau aukščiau nurodyta, šis nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., yra nesunkus, už kurio padarymą sankcijoje numatytos net keturios alternatyvios bausmės. Tokia LR BK 140 str. 1 d. sankcijos konstrukcija, su keliomis bausmių rūšimis, sąlygoja apie tai, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir siekdamas LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, bausmę individualizuoja atsižvelgęs į bausmės proporcingumo principą nusikaltimu padarytoms pasekmėms. Svarbu ir tai, kad šio LR BK 140 str. 1 d. nusikaltimo sankcijoje griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams, kas taip pat rodo nedidelį šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Laisvės atėmimo bausmės neišvengiamas taikymas turi būti pagrįstas, jog tik taip bus galima pasiekti LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Siekiant bausmės tikslų yra atsižvelgiama į kaltininko asmenybę. Esminė nusikalstamą veiką padariusio kaltininko asmenybės savybė yra jo pavojingumas, kuris pasireiškia tuo, kad yra pavojus, jog asmuo ateityje gali padaryti naujų nusikalstamų veikų. Nors asmuo baudžiamas už padarytą veiką, bausmė jam skiriama būtent todėl, kad yra tikėtina, jog jis ir vėl gali nusikalsti. Vienas iš bausmės tikslų yra atimti iš asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti jį, kad, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Vertinant M. T. asmenybės pavojingumą atsižvelgiama, kad šis nusikaltimas buvo padarytas 2007-03-27, po jo padarymo, būdamas laisvėje, naujų nusikaltimų nepadarė. Be to, anksčiau jis teistas 1 kartą taip pat už nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgus į nurodytą, būtina pripažinti, jog nuteistojo M. T. asmenybė nekelia tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų neišvengiama būtinybė jam skirti griežčiausią bausmę už nesunkų nusikaltimą.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes atmestini nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo nuteistiesiems S. I. ir M. T., jiems paskirtos bausmės nėra aiškiai per švelnios.
Dėl neturtinės žalos dydžio.
Pagal LR BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Baudžiamojo proceso kodekse nepateikiama neturtinės žalos samprata ir nenurodomi jos nustatymo kriterijai. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).
LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginį atlygį, kuriuo siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus. Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.
Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apkaltinamuoju nuosprendžiu ir bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka nustatyta, kad nuteistieji S. I. ir M. T. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį - civilinį ieškovą K. P.. Sužalojimai buvo padaryti tyčia, todėl patirtą neturtinę žalą dėl sužalojimo ir fizinio skausmo privalo atlyginti nuteistieji. Kolegija pažymi, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, o sužalojimai priskiriami prie nežymių ir nesukeliančių ilgalaikių pasekmių. Nukentėjusiajam buvo nuskeltas vienas dantis ir išmuštas dantų protezas. Šie sužalojimai yra atstatomi ir nelaikytini ypatingai dideliu praradimu. Galimas visiškas atstatymas nesukels nukentėjusiajam labai didelio skausmo ar kitų kančių. Dėl šio sužalojimo buvo patirti tik dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, fizinis skausmas. Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad dirba tik S. I., nėra duomenų apie nuteistųjų turimą nekilnojamą turtą ar pinigines santaupas. Nors nuteistųjų turtinė padėtis nėra esminė aplinkybė nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, tačiau į tai būtina atsižvelgti siekiant nepagrįstai nepabloginti ir kaltininkų padėties, nes tai tiesiogiai susiję su jų pragyvenimo šaltiniais.
Byloje nustatyta, kad nusikaltimu buvo padaryta ir turtinė žala, kurią priteisus bus kompensuotos turtinės išlaidos, turėtos pašalinant tiesiogines nusikaltimo pasekmes. Šios žalos dydžio klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka. K. P. sveikatos sužalojimas buvo padarytas jį sumušant, tačiau nesiekiant jam stipriau pakenkti. Nebuvo ir žiauraus poelgio su juo, kas stipriai sumenkintų jo asmenybę. Nusikaltimo pasekmės atstatomos, neilgalaikės, todėl sukelti padariniai savo pobūdžiu nepadaro didelės žalos nukentėjusiojo bendravimo galimybėms, nesumenkina jo socialinės padėties.
Įvertinant aptartų neturtinės žalos vertinimo kriterijų visumą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis-2000 Lt, yra visiškai pagrįstas ir adekvatus padarytai neturtinei žalai atlyginti. Prašymas priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nukentėjusiojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.