Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-11-30 · Civilinė byla Nr. 2A-848-227/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-30
Bylos Nr.
2A-848-227/2012
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00099-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
M. A., L. B.
Ieškovas
LR Transporto priemonių draudikų biuro

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –848– 227 / 2012

Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr.2-32-3-00099-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 24.1; 73.2.5.5; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. A. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-396-205/2012 pagal ieškovės LR Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. A. ir L. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė 2012-02-06 teisme registruotu pareiškimu prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių 4691 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 141 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad 2009-07-31 dėl M. A., vairavusio L. B. priklausančią transporto priemonę Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta K. S. priklausanti transporto priemonė Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu M. A. vairuojama transporto priemonė Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. UADB „Ergo Lietuva“ vykdydama 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 nuostatas bei veikdama ieškovės vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlygino K. S. padarytą žalą, išmokėdama 4691 Lt išmoką. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už - eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba jos savininką.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-06-29 sprendimu (b. l. 136-138) ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 4691 litų nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 141 litus turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 12 litų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju kai transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Biuras, kuris pats draudimo funkcijos neatlieka. Draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto. Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką. Kadangi Biuras draudiko funkcijų neatlieka, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp Biuro ir bendraatsakovių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, bei taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą CK 1.125 str. 7 d. pagrindu. Nagrinėjamos bylos atveju deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai tarp transporto priemonės valdytojo, už kurį Biuras atlygino žalą, ir žalą eismo įvykio metu patyrusio asmens yra pasibaigę ir nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl ieškinio senaties termino Biuro regresiniam reikalavimui taikymo. Bendraatsakovei, kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininkės, atsakomybė Biurui kyla dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo sudaryti draudimo sutartį ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą – draudimą leisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę. Dėl bendraatsakovų neteisėtos veikos Biuras patyrė turtinę žalą (CK 6.246 str.), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.) (b. l. 136-138).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M. A. prašo panaikinti 2012-09-18 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atsakovas atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neteisingai pritaikė materialines teisės normas. Tam, kad būtų taikomas LR CK 1.125 str. 8 d. įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas, reikia konstatuoti, kad transporto priemonės savininko prievolė ieškovui kyla dėl žalos padarymo. Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti bei tokios priemonės naudojimas yra tyčinis imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimas ir tokiu atveju savininko atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyvios įstatymo normos reikalavimų - sudaryti transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo 2 str. 12 dalyje nurodyta, kad Nacionalinis draudikų biuras - pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Nacionalinis draudikų biuras Lietuvoje yra LR transporto priemonių draudikų biuras. LR Transporto priemonių draudikų biuras (ieškovė) vykdo viešąją funkciją ir šia apimtimi yra horizontalaus funkcinio lygmens partneris kitoms draudimo įstaigoms, taigi jai kaip ir bet kuriai kitai draudimo kompanijai ir tokios šalies reikalavimai turi būti laikomi kaip kylantys iš draudimo teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui TPVCAPDĮ 22 str. pagrindu arba, kurį Draudikų biuras reiškia kaltininkui ar transporto priemonės valdytojui TPVCAPDĮ 23 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (LR CK 1.127 str. 4 d.). Regreso atveju įvyksta ne subjektų pasikeitimas, o atsiranda tiek naujas subjektas, tiek naujas santykis tarp jų, todėl iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovo regresinis reikalavimas transporto priemonės valdytojui (savininkui), atsakingam už žalos padarymą kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, kas lemia sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimam kylantiems iš draudimo teisinių santykių taikymą (LR CK 1.125 str. 7 d.). Žalą nukentėjusiajai atlygino UADB „Ergo Lietuva". Pirmoji prievolė atlyginti žalą buvo įvykdyta 2009-09-11, t.y. prieš pustrečių metų, todėl ieškovė ieškinį pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą ir jis atsakovo prašymu turėjo būti taikytas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Biuro reikalavimas bendraatsakoviams kyla tuo pagrindu, kad žalą atlygino biuras nesant sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Biurą ir bendraatsakovius sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o iš delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo išmokos nukentėjusiajam asmeniui išmokėjimo dienos. Šiuo atveju, ieškinio senaties termino eiga dėl 4675,00 Lt išmokos prasidėjo 2009-09-11, dėl 16,00 Lt išmokos - 2009-09-22, t.y. tada, kai UADB „ERGO LIETUVA", veikdama Biuro vardu, išmokėjo minėtas išmokas nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui. Biuras į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2012-01-30, t.y. nepraleidęs ieškinio senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo M. A. apeliacinio skundo argumentų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2009-07-31 dėl M. A., vairavusio L. B. priklausančią transporto priemonę Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta K. S. priklausanti Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovė nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 4691 Lt sumą už eismo įvykio metu padarytus automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus. Atsakovas M. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Jo teigimu ieškovė praleido ieškinio senaties terminą(1 m), kurį pirmosios instancijos teismas jo prašymu turėjimo tenkinti. Šis teiginys nepagrįstas, nes apeliantas, nustatęs klaidingus ieškovę ir atsakovus siejančius teisinius santykius , neteisingai jų ginčui taiko materialinės teisės normas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 str.). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2012).

Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – draudimo sutartis. Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar jo atstovui. Vienas tokių atvejų įtvirtintas įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, tai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo (nagrinėjamos bylos atveju – savininko ir ją vairavusio asmens) civilinė atsakomybė (Įstatymo 2 str. 17 d.). Nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Biuras. Remiantis Įstatymo 2 str. 12, 18 d., 6 str., Biuras pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau pati šios funkcijos neatlieka. Taigi draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.). Tokia išvada darytina ir tuo atveju, kai draudimo išmoką išmoka Biuras Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. nustatytu atveju, būtent – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju Įstatymo 23 str. 1 d. pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012).

CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Kadangi Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp Biuro ir apelianto susiklostė draudimo teisiniai santykiai, bei taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą CK 1.125 str. 7 d. pagrindu.

Nagrinėjamos bylos atveju deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai tarp transporto priemonės valdytojo ir eismo įvykio kaltininko, už kuriuos Biuras Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. pagrindu atlygino žalą, ir žalą eismo įvykio metu patyrusio asmens yra pasibaigę ir nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl ieškinio senaties termino Biuro regresiniam reikalavimui taikymo. Dėl to, kad eismo įvykio metu transporto priemonės (Audi A8)valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu ir eismo įvykio metu negaliojo draudimo apsauga, Biuras atlygino nukentėjusiam dėl autoįvykio patirtą žalą ir įgijo atgręžtinę teisę į atsakovus. Esant šioms aplinkybėms, t.y. reikalavimą kildinant ne iš draudimo teisinių santykių , ieškiniui pareikšti taikytinas ne sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas( LR CK 1.125 str. 7 d), kaip nepagrįstai mano apeliantas, o trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Šis terminas skaičiuojamas nuo regresinės prievolės įvykdymo momento (LR CK 1.127 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eiga dėl 4675 Lt išmokos prasidėjo 2009-09-11, dėl 16 Lt išmokos- 2009-09-22 (b. l. 57, 61). Pareiškimas teismui išsiųstas 2012-02-01 (b. l. 7), t.y. nepraleidus minėto 3 metų ieškinio senaties termino.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavęs ieškovę ir atsakovus siejančius teisinius santykius , ginčo išsprendimui taikė tinkamas materialinės teisės normas, tame tarpe reglamentuojančias ieškinio senatį. Todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra(CPK 326 str. 1 d.1p).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė