- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 1S-316-453/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- H. E. E.
- Advokatai
- Laurynas Pakštaitis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo H. E. E. (Hans E. E.) gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam H. E. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 14 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje H. E. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė D. B., neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
S. B., R. K. ir kitiems nustatinėjamiems asmenims 2007 metais dėl savanaudiškų paskatų – siekiant nusikalstamai praturtėti, organizavus (įkūrus) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą (toliau – GNS) ir nuo 2007 m. R. K. (iki 2017 m.) ir S. B. (iki 2019 m. gegužės pabaigos) jam vadovavus, skirtingais nusikalstamo susivienijimo veiklos laikotarpiais įtraukus į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą E. G., R. Ž., V. L., V. Z., R. M., A. S., V. Ž., J. T., A. K., P. J. J., V. D., E. J., T. M., A. S., R. K., K. Š., R. M. (jaun.), T. M., N. M., A. L., V. G., R. Ž., T. P. ir kitus nustatinėjamus asmenis, pasitelkus bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius jį (H. E. E.), I. A., A. G., R. B., T. B., M. K., R. D. N., Jose C. M. (miręs), D. R. B., J. V., J. Ž. – K., V. L. (miręs), A. L., kitus ikiteisminio tyrimo nustatinėjamus asmenis, H. E. E., veikdamas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais S. B., R. K., R. Ž., E. G., V. L., J. T. ir kitais nustatinėjamais asmenimis, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais I. A., A. G., R. B., T. B., apie planuojamą nužudymą nežinojusiais M. T., K. Š., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą, nužudė D. B. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, t. y. S. B. ir R. K. 2015 metais gavę duomenų, jog D. B., G. Z. kelia grėsmę R. K. ir S. B. vadovaujamo GNS nusikalstamam verslui – neteisėtam disponavimui labai dideliais narkotinės medžiagos kiekiais bei iš šio verslo gaunamoms piniginėms lėšoms, dėl savanaudiškų paskatų organizavo D. B. nužudymą. Tuo tikslu, siekdami užsitikrinti sau alibi ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, laikydamiesi konspiracijos, 2015 metais, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., S. B. ir D. K. Ispanijos Karalystėje kreipėsi į J. T. žinodami, jog šis turi ryšių su užsakomuosius nužudymus vykdančiais asmenimis ir perdavė šiam užsakymą nužudyti D. B.. J. T., vykdydamas S. B. ir R. K. užsakymą, kreipėsi į I. A., perduodamas šiam užsakymą nužudyti D. B. ir G. Z.. I. A., pasinaudodamas turimais ryšiais, pasitelkė nusikaltimo vykdymui H. E. E. ir A. G.. Tuo pat metu S. B., R. K., R. Ž. ir E. G., siekdami užtikrinti sklandų užsakymo nužudyti vykdymą bei suteikti pagalbą nusikaltimo vykdytojams, nurodė R. B. ir T. B. suteikti visokeriopą pagalbą nusikaltimo vykdytojams I. A., H. E. E. ir A. G., tai yra priimti ir apgyvendinti juos Lietuvos Respublikoje ir Kauno mieste, padėti atlikti nukentėjusiojo sekimą, tinkamos nusikaltimo vietos parinkimą, suteikti nusikaltimo įrankius ir priemones. R. B. dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą ir pelnyti S. B. ir R. K. palankumą, vykdydamas pastarųjų nurodymus, pasitelkęs T. B., kartu su į Lietuvos Respubliką bei Kauno miestą periodiškai atvykstančiais I. A., H. E. E., A. G., atliko paruošiamuosius darbus siekiant nustatyti D. B. gyvenamąją vietą, dienotvarkę, judėjimo maršrutus, naudojamas transporto priemones bei parinkti nužudymui tinkamą vietą, taip pat surado nusikaltimui padaryti reikalingas transporto priemones bei teikė reikiamą pagalbą nusikaltimo vykdytojams. Tuo tikslu R. B. ir T. B. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. įgijo GPS sekimo įrenginį, judriojo ryšio telefonus bei kelias SIM korteles, o degalinės „Statoil“, esančios Taikos pr. 52A, Kauno m., terminale Nr. STO65065 2015 m. rugpjūčio 25 d. R. B. nupirko papildymus SIM kortelėms. Ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 12 d. Kauno mieste T. B. ir R. B. sekimo įrenginį su SIM kortele sumontavo D. B. automobilyje „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. lapkričio 7 d. pasitikdavo į Kauną lėktuvais, autobusais bei automobiliais atvykstančius I. A., H.E. E., A. G., aprūpino pastaruosius gyvenamuoju plotu Kauno m., perdavė jiems duomenis apie D. B. naudojamą transporto priemonę bei telefoną su SIM kortele ryšio ir sekimo palaikymui, sekimo įrenginio duomenis, kartu atliko D. B. sekimą. Tęsdami pasiruošimą D. B. nužudymui, R. B., T. B., H. E. E., I. A. ir A. G. bei tyrimo nustatinėjami asmenys įgijo reikiamus įrankius ir priemones: ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamomis aplinkybėmis R. B. ir T. B. įgijo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. 13.15 val. buvo pavogtas Prancūzijos Respublikoje, ir kuris turėjo būti panaudotas D. B. nužudymo metu; I. A., H. E. E. ir A. G. Estijos Respublikos ir Ispanijos Karalystės teritorijoje įgijo optinį taikiklį, drabužius, chemines medžiagas pėdsakams naikinti. Vykdydamas užsakymą nužudyti, 2015 metų spalio pabaigoje J. T. nurodė apie planuojamą nužudymą nežinojusiam M. T. ir tyrimo nenustatytiems asmenims atgabenti iš Estijos Respublikos į Latvijos Respublikos Rygos miestą ir sutartoje vietoje perduoti V. L. šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus ir šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių. Tuo pat metu S. B. ir R. K., suderinę veiksmus su J. T., nurodė V. L. organizuoti paminėtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paėmimą Latvijos Respublikoje ir pergabenimą kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką, perdavimą nusikaltimo vykdytojams. Vykdydami jiems duotus nurodymus, 2015 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, iki 2015 m. lapkričio 6 d. M. T. ir tyrimo nustatinėjamas asmuo į Latvijos Respublikos Rygos m. esančią kavinę, neturėdami leidimo atgabeno du šaunamuosius ginklus – 9 mm kalibro pistoletus ir ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm „Luger“ šovinių, kur pagal išankstinį susitarimą perdavė paminėtus ginklus ir šaudmenis V. L.. V. L. aikštelėje prie minėtos kavinės be leidimo, neteisėtai įgytus du pistoletus ir ne mažiau kaip 12 vnt. šovinių be leidimo, neteisėtai perdavė apie planuojamą nužudymą nieko nežinojusiam, V. L. nurodymus vykdžiusiam K. Š. bei nurodė pastarajam ginklus ir šaudmenis kuprinėje, važiuojant maršrutiniu mikroautobusu, kontrabandos būdu pergabenti į Lietuvos Respubliką per Latvijos – Lietuvos valstybės sienos Saločių postą ir be leidimo neteisėtai pergabenti nuo valstybės sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Trakų r. esančios kavinės „Karališka kibininė“. Vykdydamas V. L. nurodymą, K. Š., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis kontrabandos būdu, nepateikdamas muitinės kontrolei ir slėpdamas kuprinėje, pergabeno į Lietuvos Respubliką per Latvijos – Lietuvos valstybės sienos Saločių postą, po ko neteisėtai pergabeno nuo valstybės sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Trakų r. esančios kavinės „Karališka kibininė“. 2015 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, tačiau iki 2015 m. lapkričio 6 d., šalia kavinės „Karališka kibininė“, adresu: Sausių kaimas, Trakų r., K. Š. perdavė du pistoletus ir šaudmenis V. L., kuris 2015 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, tačiau iki 2015 m. lapkričio 6 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje du 9 mm kalibro pistoletus ir ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm „Luger“ šovinių neturėdamas leidimo perdavė R. B., o pastarasis aptartu laikotarpiu neturėdamas leidimo juos įgijo, Kauno mieste laikė bei perdavė H. E. E. ir A. G.. Sekimo metu R. B., T. B., H.E. E. ir A. G. nustačius D. B. dienotvarkę ir judėjimo maršrutą, naudojamą automobilį, užtikrinus reikiamus įrankius ir priemones nusikaltimui daryti – automobilį, šaunamuosius ginklus, parinkus tinkamą vietą nužudymui – prie nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m., tęsdami nusikalstamus veiksmus ir veikdami pagal iš anksto suderintą planą, H. E. E. ir A. G. 2015 m. lapkričio 6 d. vakare automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie įvažiavimo į namo (duomenys neskelbtini), Kauno m., kiemą, kur laukė į namus atvykstančio D. B.. Apie 23.55 val. D. B. paties vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su V. J. atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, Kauno m., ir sustojus prie įvažiavimo į kiemą vartų, A. G. išlipo iš automobilio „Renault Megane“ ir, panaudodamas du 9 mm kalibro pistoletus, pavojingu V. J. bei galimų praeivių ir greta esančių namų gyventojų gyvybei būdu, šovė ne mažiau 12 kartų į automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdintį D. B., padarydamas šiam daugybinius šautinius sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė. Po D. B. nužudymo iš nusikaltimo padarymo vietos H. E. E. ir A. G. pasišalino automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki iš anksto organizuotos grupės narių sutartos vietos – namo (duomenys neskelbtini), Kauno m., kurio kieme, slėpdami nusikaltimo pėdsakus, paminėtą automobilį padegė, po ko T. B. pagalba pasišalino iš įvykio vietos, o vėliau – ir iš Lietuvos Respublikos. Tokiu būdu H. E. E., veikdamas organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais S. B., R. K., R. Ž., E. G., V. L., J. T. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), R. B., A. G., apie planuojamą nužudymą nežinojusiais M. T., K. Š., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas gauti piniginį atlygį už D. B. nužudymą, nužudė D. B. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno ir realizavo šaunamuosius ginklus – ne mažiau kaip du 9 mm kalibro pistoletus bei šaudmenis – ne mažiau kaip 12 vnt. 9 mm kalibro LUGER šovinių;
2. Taip pat H. E. E. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su T. B., I. A. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. G., R. B., visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą, t. y.: 2015 m. lapkričio 6 d. apie 23.55 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, veikdami pagal R. B. ir kitų organizuotos grupės narių aptartą planą, iššaudami ne mažiau 12 šūvių iš 9 mm kalibro pistoletų, H. E. E. ir A. G. sunaikino A. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, lango stiklą (pataikė viena kulka) bei sugadino D. B. vairuotą automobilį „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydami šautinius automobilio stiklų, kėbulo ir salono sugadinimus. Po D. B. nužudymo, veikdami pagal R. B. ir kitų organizuotos grupės narių aptartą planą, iš nusikaltimo padarymo vietos H. E. E., A. G. pasišalino automobiliu „Renault Megane“, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki iš anksto organizuotos grupės narių sutartos vietos – namo (duomenys neskelbtini), Kauno m., kurio kieme, slėpdami nusikaltimo pėdsakus, paminėtą automobilį padegė ir sunaikino visuotinai pavojingu būdu bei visuotinai pavojingu būdu sugadino šalia stovėjusį ir nuo gaisro nukentėjusį automobilį „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi H. E. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2018 m. sausio 9 d. dėl H. E. E. išduotas Europos arešto orderis. Estijos Respublikos Harju apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimu H. E. E. išduotas Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka H. E. E. 2018 m. vasario 14 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi H. E. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas. Vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi kaltinamajam H. E. E. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, kad jis būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
5. Kaltinamojo H. E. E. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
5.1. Skunde teigiama, kad apygardos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. BPK 119 straipsnyje numatytų tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės taikymą, teismas turi nurodyti ne formalius pagrindus, o objektyvias aplinkybes dėl kiekvieno iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų buvimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad H. E. E. pasinaudos turimais ryšiais užsienyje, kad pabėgti. Skundžiama nutartis tinkamai nemotyvuota, tendencinga ir šališka.
5.2. Gynėjas skunde taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus faktinius duomenis, kurie leidžia spręsti apie suimtojo kaltę, galimai padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus. Gynėjo teigimu, nei vienas nurodytų duomenų nepagrindžia H. E. E. neteisėtų veiksmų, jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Išvardydamas tokius duomenis skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas parodė savo išankstinę nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
5.3. Suėmimo skyrimo teisiniai pagrindai įvertinti formaliai ir grįsti prielaidomis apie gręsiančią labai ilgą bausmę ir ryšių Lietuvoje nebuvimą. Teismo, kaip ir prokuroro pozicija tokia, kad kadangi inkriminuota veika numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis būtinai sieks tokios bausmės išvengti. Dėl to H. E. E. būtinai bėgs, slėpsis. Tokiai išvadai pagrįsti teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad kaltinamasis neturi ryšių Lietuvoje, o turi ryšių užsienio šalyse. Gynėjas pažymi, kad H. E. E. kaip Estijos pilietis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą Estijoje, negali turėti tvirtų ryšių su Lietuva. Ne mažiau svarbu tai, kad H. E. E. jau beveik dvejus metus laikomas suimtas kalėjimo sąlygomis, o prieš sulaikymą ilgą laiką buvo intensyviai sekamas policijos. Kadangi kaltinamojo biografija ir veikla detaliai ištirta, jis objektyviai neturi jokių galimybių bėgti ir slėptis.
6. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Kaltinamojo H. E. E. gynėjo skundas atmetamas.
8. Kauno apygardos teismas, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam H. E. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.
8.1. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesniajam teismui pateikti baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo H. E. E. gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo neanalizuoja suimtajam pareikštų kaltinimų pagrįstumo.
8.2. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, tarnybiniai pranešimai dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei jų priedai (H. E. E. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonento išklotinės, GPS judėjimo schemos), apžiūrų protokolai, specialisto išvados, nukentėjusiosios V. J., liudytojų Nr. 1-18, 2-18, 4-18, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis H. E. E. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
8.3. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta kardomosios priemonės suėmimo sąlyga – suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. H. E. E. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.
8.4. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.
8.5. Kardomosios priemonės suėmimo terminas H. E. E. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai ir tinkamai motyvavo.
8.6. H. E. E. kaltinamas tyčia padaręs tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių ir labai sunkių nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 4 ir 6 dalys). Už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis) ir svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu (BK 187 straipsnio 2 dalį) baudžiamasis įstatymas taip pat kaip alternatyvą numato gana griežtas laisvės atėmimo bausmes – laisvės atėmimą iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju visi nusikaltimai galimai padaryti, veikiant organizuota grupe, neatsitiktiniai, iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti, padaryti vykdant NSG nurodymą visuotinai pavojingu būdu nužudyti žmogų, dėl savanaudiškų tikslų ir savo veiksmais sukeliant neatstatomas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.
8.7. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos ir kitos aplinkybės: H. E. E. yra Estijos Respublikos valstybės, kurioje turi gyvenamąją vietą ir darbą, pilietis, o Lietuvoje jis neturi jokių socialinių ryšių. Be to, nusikaltimų padarymo aplinkybės leidžia spręsti, jog suimtasis turi ryšių ir kitose užsienio valstybėse (Ispanijoje, Suomijoje, Airijoje). Šios aplinkybės, įvertinus galimai padarytų nusikaltimų pobūdį ir veikimo specifiką, t. y. kad jis buvo pasitelktas NSG narių padaryti atskirą labai sunkų nusikaltimą, leidžia daryti išvadą, jog suimtasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
8.8. Nors H. E. E. praeityje neteistas, ir ši aplinkybė yra reikšminga, tačiau tai nepaneigia teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo. Suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galimai padaręs jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir labai griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei nurodo gynėjas, nesumažina H. E. E. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.
8.9. Skunde nurodoma ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad H. E. E. ruoštųsi ar būtų ruošęsis bėgti (slėptis), tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į kitus svarbius veiksnius, patvirtinančius slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
8.10. Baudžiamoji byla, kurioje H. E. E. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2019 m. rugpjūčio 5 d. perduota Kauno apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už H. E. E. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų.
8.11. Sutiktina, jog suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Konvencijos 5 straipsnio, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. EŽTT savo sprendimuose ne kartą nurodė, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra siekis netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme labai pavojingą, galimai organizuota grupe padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su nusikaltimu žmogaus gyvybei.
8.12. Nors kaltinamasis yra suimtas ilgą laiką, tačiau, įvertinus pateiktų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurias padaręs kaltinamas H. E. E., kiekį, pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro ne mažiau 34 tomai) bei sudėtingumu (byloje yra 3 kaltinamieji, daug liudytojų, dalis duomenų gauta iš užsienio valstybių, atlikta nemažai objektų tyrimų), paskirta kardomoji priemonė yra adekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.
8.13. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo H. E. E. (H. E. E.) gynėjo advokato Lauryno Pakštaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi kaltinamajam H. E. E. trim mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.