Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu L. G., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. M. skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) Panaikinti VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2019-05-30 sprendimą Nr. SPR4-2373 (14.5 E); 2) Panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019-07-23 sprendimą Nr. CSPR-215; 3) Įpareigoti VĮ Registrų centrą tenkinti pareiškėjo 2019-05-16 prašymą pilna apimtimi ir patikslinti nekilnojamojo turto registre nurodytas 237.50 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės teisių dalis.

Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjo tėvas K. M. ir jo brolis A.V. M. 1961 m. kartu pasistatė gyvenamąjį namą, kurį valdė lygiomis dalimis (po 1/2 dalį). Pareiškėjo tėvui K. M. priklausė pirmasis namo aukštas, broliui – antrasis. Bendraturčiai susitarė, kad K. M. išplės savo gyvenamojo namo dalį pasistatydamas priestatą – verandą, o brolis naudosis verandos stogu, kaip balkonu. 1994-06-15 pareiškėjo tėvas Kauno r. inventorizacijos biurui pateikė prašymą dėl gyvenamojo namo su priestatu registracijos. Šio prašymo pagrindu pareiškėjo tėvo vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas. Pareiškėjo tėvo nurodytos gyvenamojo namo patalpos ir jų dydis, buvo didesnis, nei antrojo aukšto patalpų plotas, todėl bendraturčiams negalėjo būti įregistruotos lygios dalys. Pareiškėjo tėvui mirus, jo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (jo dalį) paveldėjo pareiškėjo motina J. M., kuri 2010-03-02 rentos sutartimi šį turtą perleido pareiškėjui. Po A.V. M. mirties atsiradusį palikimą paveldėjo jo įpėdiniai, kurie gyvenamąjį namą (jo dalį) pardavė L. G..

Peržiūrėjęs turimus dokumentus pareiškėjas pastebėjo, kad registruodamas pareiškėjo tėvo nuosavybės teises į gyvenamojo namo dalis atsakovas padarė klaidą, todėl pareiškėjas 2019-05-16 prašymu kreipėsi į atsakovą prašydamas Nekilnojamojo turto registre ištaisyti klaidą, įregistruojant pareiškėjo nuosavybės teises į dalį (į priestatą-verandą, plane (duomenys neskelbtini)) 237.50 kv. m bendro ploto pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Kauno skyrius 2019-05-30 sprendimu Nr. SPR4-2373 (14.5 E) pareiškėjo prašymo netenkino. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019-07-23 sprendimu Nr. CSPR-215 pareiškėjo prašymą taip pat atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Pareiškėjas atsakovui pateikė visus reikalingus dokumentus, tačiau prašymas buvo išnagrinėtas formaliai. Atsakovas ignoravo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir neperžiūrėjo dokumentų, kurių pagrindu pareiškėjo tėvas įregistravo nuosavybės teises į gyvenamojo namo dalis, nepatikrino 1994-06-15 pateikto pareiškimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tėvui priklauso gyvenamojo namo priestatas-veranda. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie gyvenamąjį namą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, todėl registro duomenys turi būti ištaisyti.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas teritoriniam registratoriui pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre pakeisti jo ir L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamojo namo dalis nurodant, jog pareiškėjas valdo, naudoja ir disponuoja 62,33/100 gyvenamojo namo dalimis, o L. G. – 37,34/100. VĮ Registrų centro Kauno skyrius 2019-05-30 sprendimu Nr. SPR4-2373(14.5E) pareiškėjo prašymo netenkino, nes patikrinus duomenis buvo nustatyta, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pažymėjo, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys 2010-03-02 sutarties, reg. Nr. 2-424, ir 2017-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 4157, turinio atžvilgiu yra tikslūs ir išsamūs. Pareiškėjas prie prašymo nepateikė jokių dokumentų, įvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų dalių pakeitimo, o jo vienašališkai surašytas prašymas ir 1975 metais parengto statybos projekto kopija nėra tinkami dokumentai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų gyvenamojo namo dalių pakeitimo. Be to, bendrosios dalinės nuosavybės valdomų dalių pakeitimas registre gali pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens teisėtus interesus. Pasirašydamas 2010-03-02 sutartį pareiškėjas patvirtino, kad jis įgijo nuosavybės teises būtent į 1/2 dalį 237,50 kv. m ploto gyvenamojo namo. Pareiškėjo nuosavybės teisės į 1/2 dalį gyvenamojo namo 2010-03-02 sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2010-03-05, pareiškėjas šio sprendimo neginčijo. Pareiškėjas taip pat neginčijo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 1994-06-15 sprendimo bei praleido naikinamąjį terminą tokį sprendimą skųsti teismui. Tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius priimdami ginčijamus sprendimus teisės aktų nepažeidė, veikė jiems teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime ir atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo tėvo 1994-06-15 Kauno r. inventorizacijos biurui pateiktas pareiškimas nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, juo tik išreikšta valia nuosavybę įregistruoti norimomis dalimis. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebi klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Šiuo atveju nuosavybės dalių pakeitimas prieštarautų minėtai įstatymo nuostatai, nes pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens teisėtus interesus. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Pareiškėjas su prašymu teritoriniam registratoriui nepateikė jokių jo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Nekilnojamojo turo registratoriaus sprendimai yra pagrįsti, skundas atmestinas.

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centro teritorinio ir centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, kuriais buvo netenkintas pareiškėjo prašymas patikslinti nekilnojamojo turto registre nurodytas 237.50 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės teisių dalis.

Bylos duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad pareiškėjui V. M. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ½ dalį gyvenamojo namo (bendras namo plotas 237.50 kv. m) įgijo iš savo motinos J. M. 2010-03-02 rentos sutarties pagrindu; pareiškėjo motina J. M. ½ dalį gyvenamojo namo (bendras namo plotas 237.50 kv. m) įgijo 2006-09-18 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu; pareiškėjo tėvas K. M. - Kauno rajono valdytojo 1994-06-02 potvarkio Nr. 444 p „Dėl teisinės registracijos“ ir 1995-05-11 sutarties pagrindu.

Pareiškėjas 2019-05-16 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno skyrių prašydamas Nekilnojamojo turto registre ištaisyti klaidą įregistruojant pareiškėjo nuosavybės teises į dalį (priestatą-verandą, (duomenys neskelbtini)) 237.50 kv. m bendro ploto pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Kauno filialas ginčijamu 2019-05-30 sprendimu Nr. SPR4-2373 (14.5 E) pareiškėjo prašymo netenkino motyvuojant tuo, kad pateikti dokumentai, t. y. 2019-05-16 prašymas ir 1975 m. gyvenamojo namo statybos projekto kopija nepatvirtina daiktinių teisių atsiradimo į prašomą įregistruoti gyvenamojo namo dalį. Sprendime pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre (įrašas (duomenys neskelbtini)) įrašyti duomenys apie tai, kad pareiškėjui ir L. G. lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), atitinka įsigijimo dokumentuose nurodytas dalis, įrašant duomenis į registrą klaidų padaryta nebuvo, šie duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nesutikdamas su teritorinio registratoriaus sprendimu pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundu kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją prašydamas perskaičiuoti namo savininkų valdomų dalių santykį, nes, jo nuomone, gyvenamojo namo priestatas-veranda yra vieno savininko nuosavybė. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019-07-23 sprendimu Nr. CSPR-215 pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime pažymėjo, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, be to, pareiškėjas prie prašymo nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų dalių pakeitimą.

Nesutikimą su ginčijamais sprendimais pareiškėjas, iš esmės, motyvuoja tuo, kad jo prašymas dėl klaidos Nekilnojamojo turto registre ištaisymo ir pareiškėjo nuosavybės teisių į gyvenamojo namo priestatą-verandą įregistravimo, buvo išnagrinėtas formaliai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepatikrino dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo padaryti įrašai ir neatsižvelgė į tai, kad įregistruojant pareiškėjo tėvo K. M. nuosavybės teises (sprendimas įformintas registro įrašu) Nekilnojamojo turto registre buvo padaryta techninė klaida nenurodant, kad jo tėvui priklauso visas gyvenamojo namo priestatas-veranda.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01 iki 2020-01-01, toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnį, nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą (Įstatymo 3 straipsnis). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 4 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebi klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (Įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Taigi, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti arba, kai įrašant duomenis padaromos techninės klaidos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-211/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007, 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009). Duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis (įrašas apie buvusį daiktinės teisės turėtoją pakeistas įrašu apie naują daiktinės teisės turėtoją) tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui). Šios nuostatos yra taikomos nekilnojamojo turto registratoriui, kuris, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Taigi nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ir kt.), su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007).

Iš bylos matyti, kad kreipdamasis į atsakovą su 2019-05-16 prašymu pareiškėjas nepateikė įstatymų nustatytų dokumentų, kurie patvirtintų, jog jam priklauso kitokia ginčo nekilnojamojo turto objekto dalis, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). 2010-03-02 Rentos sutartis, kurios pagrindu įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į ½ dalį ginčo nekilnojamojo turto objekto (gyvenamasis namas) bei 2017-04-25 Pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens L. G. nuosavybės teisės į ½ dalį minėto nekilnojamojo turto objekto, nėra nuginčytos. Šių teritorinio registratoriaus sprendimų (sprendimai įforminti registro įrašais) pareiškėjas neginčijo, minėti sprendimai yra galiojantys. Atitinkamai atsižvelgiant į anksčiau minėtą reglamentavimą, atsakovas neturėjo pagrindo taisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis (bendrasavininkų nuosavybės teisių dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad klaida Nekilnojamojo turto registre buvo padaryta dar 1994-06-15, įregistruojant pareiškėjo tėvo K. M. nuosavybės teises į ginčo nekilnojamojo turto objektą. Tačiau, kaip matyti iš minėtos teismų praktikos, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų kitaip vertindamas tuos pačius duomenis, kurie buvo pagrindas padaryti nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Iš tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimo Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo matyti, kad tuo metu, jei pastatai, statiniai ir butai, kurie priklausė keliems savininkams, registruojama buvo tomis dalimis, kurios buvo nurodytos nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose (Nutarimo 7 punktas). Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad registre nurodyti duomenys apie pareiškėjo tėvui priklausančią nekilnojamojo turto dalį (1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jo tėvas prašymu siekė įregistruoti nuosavybės teises į visą gyvenamojo namo priestatą - verandą, nesudaro pagrindo išvadai, kad vertindamas pateiktus dokumentus teritorinis registratorius padarė klaidą ar, kad nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Teismas pažymi, kad pareiškėjas dėl 1994-06-15 registratoriaus sprendimo, kuriuo jo tėvui buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Centriniam registratoriui neginčijo, taip pat šio sprendimo neginčijo teisme. Teismas sprendžia, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo patikslinti nekilnojamojo turto registre nurodytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės teisių dalis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1020/2003), kad būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima. Teismas pažymi, kad pareiškėjo tėvo K. M. nuosavybės teisės į 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos dar 1994-06-15 ir nuo to laiko buvo atlikta eilė šio nekilnojamojo turto objekto registro duomenų pakeitimų. Teismas pažymi, kad pareiškėjo prašomų bendrosios dalinės nuosavybės valdomų dalių pakeitimas registre pažeistų kito bendrasavininko - L. G. teisėtus interesus, t. y. iš minėto asmens būtų atimta dalis nuosavybės teisių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Iš ginčijamų atsakovo sprendimų, kuriais netenkinti pareiškėjo keliami reikalavimai, turinio matyti, kuo vadovaujantis priimti pareiškėjui nepalankūs sprendimai, jais išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus. Teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad skundžiami sprendimai yra teisėti, pagrįsti, dėl ko juos naikinti nėra jokio pagrindo. Atmetus prašymus panaikinti skundžiamus aktus, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teismo sprendimas priimtas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl jie turi teisę reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas prašė priteisti 17,84 Eur kelionės, kurias patyrė vykstant į 2019-12-02 teismo posėdį ir 16,71 Eur kelionės išlaidas, patirtas vykstant į 2020-01-27 teismo posėdį. Pažymėjo, kad atsakovo atstovė, kurios darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), į teismo posėdžius vyko tarnybiniu automobiliu VOLKSWAGEN TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė sunaudojamų degalų norma 100 km - 7,0 l. Kelionės išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, šias išlaidas patvirtina UAB „Circle K Lietuva“ 2019-11-28 ir 2020-01-23 degalų įsigijimo kvitai, todėl prašymas dėl kelionės išlaidų atlyginimo tenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą parengimą ir atstovavimą teisme. Prašymas grindžiamas 2019-09-19 teisinių paslaugų sutartimi Nr. 08/09/19, 2019-11-20 sąskaita Nr. 11/19, 2019-11-20 pinigų priėmimo kvitu.

Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas administracinėje byloje gautas 2019-10-02, todėl šiuo atveju aktualus 2019 metų II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje - 1289,0 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimą nustatytas koeficientas – 2,5. Atitinkamai už atsiliepimą maksimali priteistina suma – 3 222,5? Eur (1289,0 x 2,5).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas dalyvavo 2019-12-02 ir 2020-01-27 teismo pasėdžiose, kurie truko 1 val. 12 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 2 val. 2019 metų III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje - 1317,6 Eur. Atitinkamai už atstovavimą teisme maksimali priteistina suma – 263,52 Eur (1317,6 x 0,1 x 2).

Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens prašoma 500 Eur suma už atstovavimą teisme ir atsiliepimo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįsta, todėl priteistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui iš pareiškėjo V. M. 34,55 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui L. G. iš pareiškėjo V. M. 500 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.