Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-81-633/2016, kurioje R. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2016 m. kovo 17 d. gauta baudžiamoji byla su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje R. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Byla paskirta nagrinėti teisėjui Algiui Vieraičiui, kuris 2016 m. kovo 18 d. pranešimu laikinai einantį teismo pirmininko pareigas teisėją Laimutį Vaitkų informavo apie tai, kad nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo turėtų būti nušalinti visi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjai, kadangi nukentėjusiuoju byloje yra pripažintas šio teismo teisėjas V. K.. 2016 m. kovo 18 d. laikinai einančio teismo pirmininko pareigas teisėjo Laimučio Vaitkaus nutartimi nuo minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo nušalinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjai ir byla perduota Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Nutartyje nurodyta, kad nei bylą nagrinėti paskirtas teisėjas Algis Vieraitis, nei kiti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjai negali nagrinėti baudžiamosios bylos dėl galimo savo šališkumo, kadangi nukentėjusiuoju byloje yra pripažintas šio teismo teisėjas V. K.. Todėl bylą nagrinėjant bet kuriam šio teismo teisėjui, proceso dalyviams gali kilti pagrįstų abejonių dėl teisėjo šališkumo, bylos baigties ir procesinio sprendimo teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra įstatyme nurodyti teisėjo giminaičiai.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-633/2016 nukentėjusiuoju pripažintas V. K. yra Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, kuriam teisminga nurodyta baudžiamoji byla, teisėjas, pripažintina, kad tiek kaltinamajam, tiek ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, gali kilti pagrįstų abejonių dėl bylą turinčio nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nešališkumo, todėl remiantis pirmiau nurodytomis imperatyviomis Teismų įstatymo nuostatomis ši byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Sprendžiant, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduota nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Jurbarko rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-81-633/2016, kurioje R. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu perduoti nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Jurbarko rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.